Gyventojų Turto Draudimas: Sąlygos ir Svarbūs Aspektai Lietuvoje

Draudimas yra esminis sudėtingų nacionalinių ekonomikų funkcionavimo elementas visame pasaulyje. Jis neabejotinai užima svarbią vietą modernioje ekonomikoje ir atlieka platų visuomeninį vaidmenį, peržengiantį verslo reikalų ir didesnės valstybės turto dalies apsaugos ribas. Draudimas - svarbiausia priemonė, kurios pagalba vieno individo katastrofa yra padalinama tarp daugelio, o vienos bendruomenės katastrofa padalinama tarp kitų bendruomenių; taip didelių katastrofų padariniai yra sušvelninami ir gali būti atitaisyti.

Kiekvienas iš mūsų nesame apsaugoti nuo vis dažniau pasikartojančių nelaimingų atsitikimų, todėl „perkame transporto priemonių draudimą, kuris apdraudžia ne tik mašinas, bet ir žmones, kurie gali būti sužeisti avarijose. Žmonės perka gyvybės ir sveikatos draudimą, kuris juos pačius ir jų šeimas apsaugo nuo finansinių katastrofų mirties ar ligos atveju. Namų savininkai ir nuomininkai perka draudimą, kuris apdraudžia jų turtą ir juos pačius nuo atsakomybės už nuostolius”.

Šiame straipsnyje aptarsime, ką svarbu žinoti apie gyventojų turto draudimą Lietuvoje, įskaitant civilinės atsakomybės draudimą, turto draudimo rūšis ir atvejus, kai patirta žala neatlyginama.

Civilinės Atsakomybės Draudimas: Kada Jis Galioja?

Draudžiant savo valdomą būstą, įprasta praktika yra įtraukti ir civilinės atsakomybės draudimą, kuris užtikrina, kad sukėlus žalą trečiųjų šalių turtui, ji bus atlyginta. Pagrindiniu akstinu apsidrausti civilinės atsakomybės draudimu - nuo nelaimių, kai apgadinamas svetimas turtas - tampa bute trūkę vamzdžiai, sugedęs vandens padavimas į buitinės technikos įrangą, netikėtai kilęs gaisras ar kitos nelaimės.

Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad civilinės atsakomybės draudimas galioja tik tais atvejais, kai netyčinė žala padaroma trečiajai šaliai - tai reiškia, kitų asmenų turtui. Paprasčiau tariant, jei žalą sukėlęs ir ją patyręs butai priklauso tam pačiam šeimininkui, tai civilinė atsakomybė jam tiesiog nekyla ir draudimo išmoka pagal civilinės atsakomybės draudimą nemokama.

Visai neseniai buvo registruotas atvejis, kurio metu dėl aukštu aukščiau esančiame bute trūkusio vamzdžio buvo užpiltas ir nukentėjo žemiau esantis butas. Abu butai - ir turtas, dėl kurio patirtas nuostolis, ir turtas, kuris patyrė nuostolį - priklausė tam pačiam savininkui. Ir čia atsirado niuansų - kadangi žalos įvykyje nebuvo jokios trečiosios šalies, todėl nekilo jokia civilinė atsakomybė ir žala žemiau esančiam butui pagal šią draudimo rūšį negalėjo būti atlyginta.

Taigi, ieškant geriausių būdų apsisaugoti nuo nelaimių, patariama atkreipti dėmesį į tai, koks turtas draudžiamas ir kokios sąlygos nurodomos sutartyje.

Kokį Draudimą Rinktis?

Nuosavybės teise valdant du ar daugiau nekilnojamojo turto objektų vienas virš kito ar vienas šalia kito, ir norint juos apsaugoti, geriausia rinktis pastatų ir namų turto draudimą. Pastatų draudimas apima pastato konstrukcijas - sienas, lubas, grindis, langus, duris ir kitus stacionariai tvirtinamus elementus, taip pat šildymo, vandentiekio ir kitas inžinerines sistemas.

Tuo tarpu namų turto draudimas užtikrina, kad namuose esantys daiktai, tokie kaip buitinė technika, baldai, namų dekoracijos, drabužiai, meno dirbiniai ir kiti vertingi objektai, būtų apsaugoti nuo galimų nuostolių. Gyvenant daugiabučiame name, civilinės atsakomybės draudimas irgi būtinas, tik jis, kaip minėta, nekompensuos žalos, kuri sukelta dėl tam pačiam savininkui nuosavybės teise priklausančiame bute nutikusios nelaimės ar buitinės avarijos.

Kalbant apie civilinės atsakomybės draudimą, gyventojams neretai kyla klausimų, kuo civilinės atsakomybės draudimas skiriasi nuo asmens civilinės atsakomybės draudimo.

Pirmuoju atveju draudimas apsaugo, jei netyčia užlietumėte svetimą butą ar jūsų name kilęs gaisras suniokotų kaimynų turtą, o asmens civilinės atsakomybės draudimas - jei tretieji asmenys, įskaitant ir kaimynus, nukentėtų dėl jūsų ar jūsų šeimos narių padarytos žalos sveikatai ar turtui netgi ir už draudimo vietos ribų.

Taigi pasirašius pastatų draudimo sutartį, bus atlyginta daugelio galimų nelaimių padaryta žala. Ypač netikėti būna žaibų, sprogimų, gaisro ir gesinant gaisrą padaryti nuostoliai. Nors žmonės labiausiai bijo gaisrų, draudikų patirtis rodo, kad gyvenamieji butai dažniausiai nukenčia nuo vandens.

Vandens padaryta žala patiriama 5 kartus dažniau, tačiau gaisro padaryti nuostoliai būna kur kas didesni. Drausti pastatus reikia todėl, kad visada ir visur esant būtų galima jaustis ramiai dėl savo turimo nekilnojamo turto, kad įvykus nelaimei būtų atlyginama padaryta žala bei būtų sušvelnintos psichologinės žmonių problemos. Juridiniams asmenims ypač svarbu drausti savo pastatus, dėl to, jog nekilnojamojo turto netekimas ar negalėjimas reikiamai funkcionuoti negrėstų įmonės veiklos tęstinumui.

Draudimo rinkoje pastebima, kad „išaugusios būsto paskolų rinkos augimą lydi pastaruosius trejus metus kasmet beveik ketvirtadaliu išauganti ir pastatų draudimo rinka. Mat kreditan perkamą būstą žmonės privalo apdrausti. Numatoma, kad panašiai pastatų rinka plėsis ir ateityje. Tačiau B. Pluščauskienė pažymi, kad vis ryškesnį indėlį į pastatų draudimo portfelio augimą įdeda ir žmonės, kurie draudžia ne kreditan perkamus, bet jau seniai turimus būstus, turtą. Žmonės vis dažniau draudžia savo ir ne su paskola pirktus ar turimus būstus. Tą lemia ir gaisrai, ir gamtos stichijos, kurios padaro labai didelius nuostolius.

Yra žinoma, kad pastaruosius metus „pastatų draudimo rinka nuolat plečiasi. Iš dalies tai lemia bumas nekilnojamąjį turtą pirkti skolon. Kadangi bankų ateities planai didinti paskolų portfelį ambicingi, tikėtina, kad šis stimulas skatins pastatų draudimo rinką plėstis ir ateityje - ne mažiau kaip 20 proc. kasmet, - prognozuoja draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Turto draudimo departamento direktorė Birutė Pluščauskienė”.

Kokiais Atvejais Patirta Žala Neatlyginama?

Nors draudimas gelbėja nuo įvairių netikėtų nelaimių, pasitaiko, kad kai kurių žalų pagal draudimo sąlygas negalima kompensuoti. Taip gali nutikti, kai įrodyti patirtai žalai stinga informacijos, ji pateikiama klaidingai arba iš viso nepateikiama.

Taip pat jautrūs tie atvejai, kai žala fiksuojama iškart po draudimo sutarties pasirašymo, pavyzdžiui, kitą dieną. Tokiais atvejais, draudikas privalo įsitikinti, ar fiksuojama žala nepatirta anksčiau - prieš pasirašant sutartį su draudimo bendrove.

Taip pat tarp nedraudžiamų nelaimių - būsto nuostoliai, kuriuos lemia ilgalaikis aplinkos poveikis (pelėsis, korozija, kalkės), nedideli estetiniai sugadinimai, planiniai remonto darbai ar pasikartojantys nuostoliai dėl tos pačios priežasties, dėl kurios kilę nuostoliai jau buvo kartą kompensuoti.

Savo klientams visuomet rekomenduojame atidžiai susipažinti su skirtingomis draudimų rūšių sąlygomis ir bent kartą per metus peržiūrėti savo sutartį pasikeitus turto apimčiai.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, praėjusiais metais pagal civilinės atsakomybės draudimo liniją buvo registruota daugiau nei 1150 žalų atvejų, dažniausia žalos priežastis - užliejimai vandeniu.

Turto Draudimo Rūšys

Lietuvos Respublikos Draudimo įstatyme yra išskirtos dvi turto draudimo grupės: turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų bei turto draudimas nuo kitų žalų. „Turto draudimas nuo gaisro bei gamtinių jėgų apima ugnies, sprogimo, vėtros (uragano), kitų gamtinių jėgų, atominės energijos, žemės nusileidimo bei žemės nuslydimo rizikas.

Draudžiant turtą nuo kitų žalų yra kompensuojami krušos, šalčio bei įvairių kitų priežasčių (pvz., vagystės ar vandalizmo) padaryti draudėjų turto nuostoliai. t.y. turto draudimą nuo gaisro, gamtinių jėgų bei turto draudimą nuo kitų žalų, savo darbe panagrinėsiu priklausomai nuo draudžiamojo objekto. Kadangi praktikoje viena iš dažniausiai sutinkamų turto draudimo objektų grupių yra pastatų draudimas, kuris yra veikiamas praktiškai visų LR Draudimo įstatyme išvardintų turto draudimo rizikos veiksnių bei yra draudžiamas nuo įvairių aplinkos grėsmių, tai toliau savo darbe apžvelgsiu pastatų draudimą.

Draudimo Įmonių Palyginimas

Apžvelgsime dviejų didžiausių draudimo įmonių Lietuvoje - AB „Lietuvos Draudimas“ ir UAB „ERGO Lietuva“ - teikiamas paslaugas.

Svarbu akcentuoti, jog pagal turto draudimo nuo gaisro ar gamtinių jėgų bei turto draudimą nuo kitų žalų pasirašytas įmokas, šios dvi draudimo bendrvės kartu turi pasirašiusios net apie 69% visų turto draudimo įmokų. Remiantis Draudimo priežiūros komisijos skelbiamais rezultatais, taip pat galima teigti, jog pelningai augantys pastarųjų metų pardavimų rezultatai padės šioms draudimo bendrovėms ir ateityje išlaikyti savo užimamas pozicijas ne tik turto draudimo, bet ir visoje ne gyvybės draudimo rinkoje.

AB „Lietuvos Draudimas“

AB „Lietuvos draudimas“ - didžiausia ne gyvybės draudimo bendrovė Lietuvoje. Pastatų draudimo paslaugą įmonė teikia ir privatiems, ir juridiniams asmenims.

Būsto draudimu apsidraudę privatūs asmenys šioje įmonėje gali apsaugoti „savo namą/butą: sienas, lubas, grindis, duris, t. y. visa, kas stacionaru - jei vanduo iš sprogusio vamzdžio sugadintų grindis, gaisras suniokotų sienas ar lubas - remonto išlaidas padengtų „Lietuvos draudimas“. Namuose esantį turtą: baldus, kilimus, TV, vaizdo ir garso aparatūrą, net mobiliuosius telefonus. Jei dėl vagystės, gaisro ar kitų priežasčių juos prarastumėte, „Lietuvos draudimas“ užtikrintų galimybę įsigyti analogiškų, tokios pat kokybės daiktų”. Dažnai yra pasirenkamas visas būsto draudimas - apdraudžiami ir pastatas, ir namų turtas.

AB „Lietuvos Draudimas“ privatiems asmenims taip pat siūlo „Būsto EKO“ draudimą, kuriuo naudinga drausti tokius „būstus bei juose esantį turtą, kurių vertė ne didesnė kaip 30.000 lt“.

AB „Lietuvos Draudimas“ taip pat teikia juridinių asmenų pastatų draudimo paslaugą.

UAB „ERGO Lietuva“

UAB „ERGO Lietuva“, rinkoje veikianti penkiolika metų, yra antra pagal dydį Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė. UAB „Ergo Lietuva“ pastatų draudimą apibūdina kaip „„Jūsų gyvenamojo namo su statiniais, buto ar namo dalies su tvirtai įmontuotais įrenginiais draudimas.

Svarbu pastebėti, jog lyginant su AB „Lietuvos Draudimas“ ši įmonė nedraudžia tokių pastatų draudimo rizikų kaip elektros įtampos svyravimų ar viršįtampių; namų turto vagystės su įsibrovimu, vandalizmo po įsibrovimo ir apiplėšimo; savaiminio medžio užvirtimo. UAB „ERGO Lietuva“ būsto draudimo suma yra jo nauja vertė (atkuriamieji kaštai), kai tuo tarpu AB „Lietuvos Draudimas“ pastatus draudžia ir atkūriamąja, iir likutine verte.

UAB „ERGO Lietuva“ juridiniams asmenims teikiama nekilnojamo turto draudimo paslauga apima „pastatų ir statinių, t. y. nekilnojamųjų daiktų, nuosavybės teise priklausančių verslo subjektui, draudimą. Nekilnojamojo daikto draudimo suma yra jo nauja vertė, t. y. vertė lygi analogiško naujo pastato atkūrimo kaštams arba statybos kainai“.

Kaip matome juridinių asmenų pastatų draudimo atveju UAB “ERGO Lietuva” gali pasiūlyti daugiau draudžiamų rizikų nei AB “Lietuvos Draudimas”. Kalbant apie privačiųjų bei juridinių asmenų nedraudiminių įvykių spektrą šioje įmonėje, svarbu akcentuoti, jog pastarasis nedraudiminių įvykių sąrašas yra toks pat kaip UAB “Lietuvos Draudimas” ir apima tokius pačius nedraudiminių įvykių nuostolius, dėl kurių draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų.

Apibendrinant pastatų draudimo reikalingumą, suvokiama, kad draustis savo būstą ar pastatą yra būtina, nes mūsų pasaulyje egzistuoja daugybė nuo žmogaus nepriklausančių veiksnių, galinčių sugadinti mūsų namus ar turtą. Pvz., nors daugelis žmonių mano, jog įvedus signalizaciją galima jaustis ramiai, tačiau vis dėlto to nepakanka. Signalizacija arba tvirtos durys gali apsaugoti nuo įsilaužimo, bet jos nepadės, jei namuose kils gaisras arba juos užlies vanduo.

Išvados

Šiandien draudimas yra vienas iš esminių nacionalinių ekonomikų funkcionavimo visame pasaulyje elementas, užimantis svarbią vietą modernioje ekonomikoje. AB „Lietuvos Draudimas“ ir UAB „ERGO Lietuva“ ne gyvybės draudimo rinkoje užima dvi pirmąsias pozicijas, o jų pasirašytos turto draudimo įmokos 2006 m. AB „Lietuvos Draudimas“, skirtingai nei UAB „ERGO Lietuva“ savo privatiems klientams siūlo papildomą „Būsto EKO“ draudimą, kuriuo naudinga drausti tokius būstus bei juose esantį turtą, kurių vertė ne didesnė kaip 30.000 lt bei kt.

Rekomenduojame pasirūpinti savo būsto bei turto saugumu su patikimais draudimo partneriais.

tags: #pzu #gyventoju #turto #draudimas