Kada nereikia registruotis PVM mokėtoju Lietuvoje?

Pridėtinės vertės mokestis (PVM) - vartojimo mokestis, skaičiuojamas nuo pridėtinės vertės, kurią sukūrė bet kokią ekonominę veiklą vykdantys fiziniai ir juridiniai asmenys, gamindami prekes ir teikdami paslaugas, taip pat nuo importuojamų prekių vertės. PVM yra netiesioginis mokestis. Internete galima rasti daug straipsnių bei diskusijų šia tema, tačiau ne visada jie yra pakankamai aiškūs ir išsamūs. Šiame straipsnyje aptarsime, kada Lietuvos įmonėms ir fiziniams asmenims nereikia registruotis PVM mokėtojais.

PVM įstatymas yra ilgas ir sudėtingas. Čia aptarti tik dažniausi labai mažų įmonių PVM apmokestinimo atvejai. Straipsnio autorius: VU Teisės fakulteto ir VU Verslo mokyklos docentas Martynas Endrijaitis

Pagrindinės PVM registracijos taisyklės

Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas skaičiuoti PVM ir mokėti jo į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 000 Eur.

Tačiau šiuo metu yra svarstomas PVM įstatymo pakeitimas, pagal kurį numatoma privalomą registraciją didinti iki 55 000 Eur sumos. Taip pat keičiama nuostata ir nelieka taisyklės, kad ši suma įvertinama per paskutinius 12 mėnesių. Vietoj jos esminis principas, jog įvertinama suma ir per praėjusius kalendorinius metus bei skaičiuojami einamieji metai. Ką tai reiškia ir kaip suprasti šį pakeitimą? Tai straipsnyje aptarsime detaliau.

Šis pakeitimas reiškia, kad Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo gali taikyti vadinamojo „smulkiojo verslo schemą Lietuvoje“. Ji reiškia, jog Lietuvoje apmokestinamasis asmuo neprivalo registruotis PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas PVM įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir jo sumokėti, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per praėjusius kalendorinius metus (nebelieka nuostatos, kad skaičiuojama per paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 55 000 Eur ir nenumatoma šios ribos viršyti einamaisiais kalendoriniais metais.

Taigi, laikantis minėtų naujų ribų, jeigu PVM įstatymo pakeitimas bus priimtas, PVM turės būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta. Už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis neviršijo nurodytosios 55 000 Eur sumos, PVM neskaičiuojamas.

Paprastai tariant, praktikoje tai bus taikoma taip, jog bus skaičiuojamos einamųjų kalendorinių metų pajamos, pavyzdžiui, 2025 m. spalio mėnesį, t. y. bus skaičiuojama, ar per šiuos metus neviršijo 55 000 Eur sumos, ir jeigu neviršijo, tuomet dar įvertinama ir tai, ar per praėjusius kalendorinius metus neviršijo 55 000 Eur sumos. Taigi nebelieka nuostatos, kad skaičiuojama per paskutinius 12 mėnesių, o būtent bus skaičiuojami einamieji metai ir įvertinama, ar per praėjusius metus taip pat neviršyta ši suma.

Pagrindiniai kriterijai, kada privaloma registruotis PVM mokėtoju:

• PVM apmokestinamų pajamų riba: Jei einamaisiais arba praėjusiais kalendoriniais metais bendra iš Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomos PVM apmokestinamos ekonominės veiklos gauto (gautino) atlygio suma viršija 45 000 eurų.
• Prekių įsigijimo riba iš ES: Jei einamaisiais arba praėjusiais kalendoriniais metais bendra iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių PVM mokėtojų įsigytų ir į Lietuvą atgabentų prekių vertė (be PVM) viršija 14 000 eurų.
• Kontroliuojamų įmonių bendra riba: Jei asmuo vykdydamas ekonominę veiklą kontroliuoja keletą juridinių asmenų, ir bendras jų bei asmens einamaisiais ar praėjusiais kalendoriniais metais gautas atlygis iš PVM apmokestinamos ekonominės veiklos Lietuvoje viršija 45 000 eurų, arba iš kitų ES valstybių narių įsigytų prekių vertė (be PVM) viršija 14 000 eurų.
• Paslaugų įsigijimas iš užsienio valstybių: Jei įsigyjamos paslaugos iš užsienio valstybių apmokestinamųjų asmenų, už kurias pagal PVMĮ 95 straipsnio 2 dalį privaloma apskaičiuoti ir sumokėti PVM.
• Paslaugų teikimas į kitas ES valstybes nares: Jei teikiamos paslaugos, kurių teikimo vieta pagal PVMĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas laikoma kita valstybė narė (išskyrus atvejus, kai paslaugos toje valstybėje neapmokestinamos PVM arba taikomas 0 % PVM tarifas).

Svarbu:

Lietuvos apmokestinamasis asmuo, kuris privalo registruotis PVM mokėtoju dėl: prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių; paslaugų įsigijimo iš užsienio valstybių; paslaugų teikimo kitose valstybėse narėse; gali taikyti smulkiojo verslo schemą, jeigu bendra einamaisiais ar praėjusiais kalendoriniais metais iš vykdomos Lietuvos teritorijoje PVM apmokestinamos veiklos gauto (gautino) atlygio suma neviršija 45 000 eurų. Taikant šią schemą, nereikia apskaičiuoti pridėtinės vertės mokesčio už tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas Lietuvoje (išskyrus naujų transporto priemonių tiekimą į kitas ES šalis). Asmuo, pasirinkęs taikyti smulkiojo verslo schemą, laikomas PVM mokėtoju, taikančiu smulkiojo verslo schemą (SVS) Lietuvoje.

PVM įstatymo pakeitimai nuo 2025 m.

Nuo 2025 m. gegužės 1 d. įsigaliojo tam tikri PVM įstatymo pakeitimai, kurie paveikė PVM registracijos ribų skaičiavimą ir kitus aspektus:

• PVM registracijos ribos skaičiavimas: Iki 2025 m. gegužės 1 d. PVM mokėtojo registracijos riba - 45 000 eurų - buvo vertinama pagal paskutinių 12 mėnesių gautas pajamas. Tačiau nuo 2025 m. gegužės 1 d. ši tvarka pasikeitė. Naujoji sistema numato, kad šią ribą įmonėms reikės skaičiuoti pagal kalendorinius metus: tiek už einamuosius, tiek už praėjusius metus.
• Paslaugų įsigijimas iš užsienio: Nuo 2025 m. gegužės 1 d. įmonės, kurių pajamos iš veiklos Lietuvoje neviršija 45 000 eurų ir kurie šiuo metu neprivalo registruotis PVM mokėtojais, turės tai padaryti, jei įsigys tam tikras paslaugas iš užsienio apmokestinamųjų asmenų.

Kada verta savanoriškai registruotis PVM mokėtoju?

Yra situacijų, kai įmonėms neapsimoka naudotis PVM lengvata. Jos savanoriškai registruojasi PVM mokėtoju anksčiau, nei pasiekia 45 tūkst. € pajamų sumą. Pavyzdžiui: per metus MB vadovui moka 2 tūkst. €, įsigyja prekių už 33 tūkst. € su PVM, parduoda prekių kitoms įmonėms už 45 tūkst. €, gauna 10 tūkst. € pelno. Tokiai įmonei tapus PVM mokėtoja, atsiradusį PVM mokestį įmonė priskaičiuotų prie pardavimo kainos, nes pirkėjams PVM mokėtojams dažniausiai nėra skirtumo, ar prie kainos yra pridedamas PVM, ar kainoje PVM yra iš viso neapskaičiuotas ir neišskirtas. Todėl prie parduotų prekių būtų priskaičiuota 9450€ mokėtino PVM, nuo pirktų prekių būtų apskaičiuota 5727€ grąžintino PVM.

Jei įmonė teikia paslaugas PVM mokėtojams, pati tapusi PVM mokėtoja ji priskaičiuoja PVM sumą prie teikiamų paslaugų kainos ir iš klientų surenka daugiau pinigų. Dalį surinktos PVM sumos ji turi pervesti į VMI sąskaitą kitą mėnesį. Jei įmonė iš klientų gauna išankstinius mokėjimus, tapusi PVM mokėtoja ji papildomai surenka ir PVM. Kadangi jį reikia pervesti VMI tik kitą mėnesį, surinktas PVM būna įmonės banko sąskaitoje maždaug pusantro mėnesio. Vadinasi, klientų sumokėtas PVM trumpam tampa įmonės apyvartinėmis lėšomis, kuriomis ji finansuoja savo veiklą.

PVM susigrąžinimo pavyzdys

PVM susigrąžinimas - tai VMI mokėtinos PVM sumos sumažinimas tiekėjams sumokėto PVM suma.

Pavyzdžiui:

• Pardavėte prekių už 121 Eur apmokestinamų 21% PVM tarifu.
• Nusipirkote prekių iš PVM mokėtojo už 121 Eur apmokestinamų 21% PVM tarifu.

Mėnesio gale yra išvedamas skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo PVM sumų, kurį turite pervesti VMI.

• Pardavimų PVM = Pirkimų PVM sumai (kaip pavyzdyje).
• Pardavimų PVM > Pirkimų PVM. Tokiu atveju VMI reikia sumokėti skirtumą.
• Pvz. Pardavimų PVM < Pirkimų PVM. Toks atvejis susidaro tuomet, kai nusiperkate prekių už didesnę sumą, nei pardavėte pats. Tokiu atveju mokėti VMI nereikia, o susidariusi "PVM permoka" dalyvauja sekančio mėn.

Svarbūs klausimai, kuriuos reikia apsvarstyti

Prieš nusprendžiant registruotis PVM mokėtoju, verta atsakyti į šiuos klausimus:

• Koks pajamų ir išlaidų santykis? Jei pajamos bus žymiai didesnės, nei sąnaudos, bet neviršys aukščiau nurodytų sumų, tuomet nepajusite PVM susigrąžinimo naudos.
• Ar didžioji Jūsų tiekėjų dalis yra PVM mokėtojai? Būdami PVM mokėtojų galėsite susigrąžinti už prekes sumokėtą PVM.
• Ar didžioji Jūsų klientų dalis yra PVM mokėtojai? Tai nėra tiesioginė nauda Jums, tačiau jei Jūsų klientai yra PVM mokėtojai, jie galės pasinaudoti PVM susigrąžinimo galimybe. Neretai tai tampa vienu iš kriterijų renkantis tiekėją.
• Ar įvertinote tai, jog įsiregistravus PVM mokėtoju gali padidėti Jūsų buhalterinės sąnaudos? Išlaidos buhalterijai dažniausiai padidėja dėl to, jog PVM mokėtojai kas mėnesį privalo pateikti nustatytos formos deklaracijas, atsiranda papildomi PVM mokesčio pavedimai VMI (tuo pačiu ir banko mokesčiai už pavedimus).

PVM mokėtojo registracijos tipai

Registracija PVM mokėtoju gali būti dviejų tipų:

1. Privaloma
2. Savanoriška

Šalies teritorijoje pradeda tiekti PVM apmokestinamas prekes ir (ar) teikti PVM apmokestinamas paslaugas. Užsienio valstybių asmenys privalo Lietuvoje registruotis PVM mokėtojais nuo pat jų ekonominės veiklos pradžios (t. y. Lietuvos Respublikos asmuo, ketinantis vykdyti ekonominę PVM apmokestinamą veiklą arba jau vykdantis ekonominę PVM apmokestinamą veiklą, bet neviršijantis aukščiau minėtų ribų, PVM mokėtoju gali įsiregistruoti savanoriškai. PVM mokėtojais gali būti registruojami tik Mokesčių mokėtojų registre įregistruoti asmenys.

Dokumentai, kuriuos reikia pateikti registruojantis PVM mokėtoju

1. Prašymo įregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju/išregistruoti iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų/papildyti/keisti registrinius duomenis FR0388 forma.
2. Įgaliojimas, jei prašymą teikia įgaliotas asmuo. Užsienio asmens įgaliotas asmuo turi pateikti įgaliojimo originalą ir jo vertimą į lietuvių kalbą, patvirtintą vertėjo.

tags: #pvm #istatymas #neprivalo #registruotis #pvm #moketoju