Noras turėti nuosavą vandens telkinį - tvenkinį ar kūdrą - dažnai kyla nuosavų namų, sodybų ar sodo sklypų savininkams. Toks vandens telkinys gali būti naudojamas maudynėms, žvejybai ar tiesiog kaip dekoratyvinis elementas, gražinantis kiemo vaizdą. Tačiau prieš pradedant įgyvendinti šią idėją, svarbu išsiaiškinti, kokie reikalavimai taikomi tvenkinių įrengimui, kokie atstumai turi būti išlaikyti nuo sklypo ribų ir kokios priežiūros reikės ateityje.

Tvenkinys ar Kūdra: Skirtumai ir Reikalavimai
Pirmiausia reikia išsiaiškinti, koks vandens telkinys tai - tvenkinys ar kūdra. Aplinkos ministerijos (AM) specialistai atkreipia dėmesį į tai, kad:
- Tvenkinys - tai dirbtinis vandens telkinys, įrengiamas užtvenkiant vandens tėkmę vandentakyje, žemės paviršiaus įdauboje ar pylimu apsuptame plote. Dideli tvenkiniai dažniausiai įrengiami užtvenkiant upes.
- Kūdra - tai vandens telkinys, įrengiamas iškasant daubą, nenaudojant jokių hidroizoliacinių priemonių, kurios atskirtų telkinio vandenį nuo gruntinio vandens. Telkinys nepapildomas iš upių, ežerų ar kanalų.
Daugeliu atveju žmonių įsirengti telkiniai yra vadinami kūdromis, nes ne visi turi galimybę vandens telkinį papildyti upės ar ežero vandeniu. Ne visi gyvena arti kito vandens telkinio, kuris galėtų būti užtvenkiamas vandentakyje.
AM Taršos prevencijos politikos grupės vyriausiasis specialistas Arūnas Čepelė nurodo, kad norint įsirengti kūdrą - leidimų nereikia, visgi yra nemažai bendrųjų reikalavimų, į kuriuos būtina atsižvelgti.
Bendrieji Kūdrų Įrengimo Reikalavimai
Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkos apsaugos reikalavimus nustato dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašas.
Pagal aprašą, kūdras draudžiama įrengti:
- Natūraliose pievose ir akmenynuose.
- Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje.
- Potvynio metu užliejamoje teritorijoje.
Taip pat nustatyti bendrieji reikalavimai, ko negalima daryti įrengiant kūdrą:
- Iškirsti saugotinus medžius.
- Sunaikinti ar keisti saugomas reljefo formas.
- Pažeisti valstybei priklausančios ar turinčios įtakos trečiųjų asmenų žemių sausinimui melioracijos sistemas ir statinius.
Svarbu žinoti, kad kūdros įrengimo metu iškastas gruntas ar derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti parduodamas arba kitaip perleidžiamas kitiems asmenims. Toks gruntas ir derlingasis dirvožemio sluoksnis turi būti panaudojami reljefui formuoti ir pažeistoms teritorijoms rekultivuoti žemės sklype, kuriame įrengiamas dirbtinis vandens telkinys.
Planuojant įrengti didesnį kaip 0,1 ha ploto dirbtinį vandens telkinį, Aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos geologijos tarnybai būtina pateikti dirbtinio vandens telkinio brėžinį su nurodytu jo gyliu ir plotu bei žemės sklypo planą su pažymėtomis kūdros įrengimo koordinatėmis.
Norint įrengti kūdrą saugomose teritorijose, jo įrengimas turi būti suderintas su atsakingomis institucijomis: Aplinkos apsaugos departamentu, Lietuvos geologijos tarnyba, Saugomų teritorijų direkcija. O planuojant dirbtinį vandens telkinį įrengti melioruotoje žemėje, jo įrengimo vieta turi būti suderinta su savivaldybe.
Atstumai Nuo Sklypo Ribos ir Kitų Objektų
Vienas iš svarbiausių aspektų planuojant tvenkinį ar kūdrą - atstumas nuo sklypo ribų ir kitų objektų. Vienas iš naujų reikalavimų - nepratekamo dirbtinio vandens telkinio kranto linija turėtų būti ne arčiau kaip 5 m atstumu nuo žemės sklypo ribos. Dirbtinis vandens telkinys arčiau žemės sklypo ribos galėtų būti įrengiamas tik gavus gretimo sklypo savininko rašytinį sutikimą.
Kai keičiama nepratekamo dirbtinio vandens telkinio forma (jį įrengiant arba tvarkant), kranto linija turi būti ne arčiau kaip 3 m iki saugotinų medžių ir krūmų kamienų.
Siekiant apsaugoti įrengtą kūdrą nuo šalia esančių objektų taršos, nustatyti minimalūs atstumai nuo šių objektų:
- Nuo potencialiai taršių objektų (tvartų, mėšlidžių, mechanizacijos dirbtuvių ir kitų taršos objektų) iki dirbtinio vandens telkinio kranto linijos atstumas turi būti ne mažesnis kaip 10 metrų.
- Ūkininko sodybos teritorijoje atstumas nuo įrengiamo dirbtinio vandens telkinio iki tvartų, mėšlo ir srutų kaupimo įrenginių ar kitų su ūkininko ūkio veikla susijusių objektų gali būti mažinamas, tačiau visais atvejais atstumas turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai.
Kad tarša nepatektų į nepratekamą dirbtinį vandens telkinį, jo kranto linija turi būti ne mažesniu kaip 10 m atstumu nuo tvartų, mėšlidžių, srutų kauptuvų ir mechanizacijos dirbtuvių. Nuo visų kitų pastatų ar statybos zonos iki telkinio kranto linijos nustatomas ne mažesnis kaip 5 m atstumas.
Leidimai ir Derinimas su Institucijomis
Jei jūsų žemės sklypas nėra valstybės saugomoje teritorijoje, norint išsikasti kūdrą leidimo nereikia - neribojamas nei jos gylis, nei plotas. Tačiau apribojimų gali rastis, jei jums priklausantis sklypas yra karstiniame regione.
Kasant kūdrą melioruotoje žemėje, teks gauti savivaldybės leidimą.
Planuojant keisti didesnio kaip 0,1 ha ploto nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą arba jį likviduoti ar keisti arba likviduoti bet kokio dydžio nepratekamą dirbtinį vandens telkinį šiaurės Lietuvos karstiniame regione, prašymą su papildomais dokumentais ir informacija reikia pateikti Aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos geologijos tarnybai.
Planuojant keisti valstybiniame parke, biosferos rezervate, valstybinio parko ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, šiose teritorijose esančiose tinklo „Natura 2000“ teritorijose įrengto bet kokio dydžio nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą arba jį likviduoti tokią veiklą reikėtų suderinti su saugomų teritorijų direkcijomis.
Reikės derinti planus keisti nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą arba jį likviduoti su atitinkamomis saugomų teritorijų direkcijomis ir tais atvejais, kai vandens telkinys yra valstybiniame draustinyje, biosferos poligone, atkuriamajame sklype ar tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, kurioje nėra saugomos teritorijos direkcijos.
Atskiri reikalavimai taikomi melioruotoje žemėje esančių dirbtinių vandens telkinių tvarkymui, pakeitimui ir likvidavimui.
Planuojant atlikti melioruotoje žemėje įrengto nepratekamo dirbtinio vandens telkinio tvarkymo darbus, kai nekeičiamas jo plotas ar gylis, apie tai privaloma informuoti savivaldybę, kurios teritorijoje yra šis telkinys. Savivaldybei reikėtų pateikti informaciją apie tikslią telkinio vietą, jo plotą, planuojamų tvarkymo darbų pradžios datą, trukmę, tvarkančių juridinių asmenų kontaktus.
Planuojant keisti melioruotoje žemėje esančio nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą, gylį arba jį likviduoti, būtina šią veiklą suderinti su savivaldybės administracija. Jai reikėtų pateikti prašymą, žemės sklypo valdymą nuosavybės teise įrodančius dokumentus, žemės sklypo topografiniame ir inžinerinių tinklų plane pažymėtą planuojamo tvarkyti vandens telkinio vietą su koordinatėmis, nurodyti kitą esminę informaciją.
Kūdra kieme: apribojimai
Įsigaliojus naujajai tvarkai, vandens telkinius draudžiama kasti:
- Pelkių ir šaltinynų teritorijose, kurių plotas didesnis nei 0,5 ha, o durpių sluoksnio storis didesnis nei 1 m;
- Nenaudojamuose naudingųjų iškasenų telkiniuose;
- Potvynio metu užliejamose teritorijose;
- Natūraliose pievose ir akmenynuose;
- Miško žemėje, išskyrus atvejus, kai įrengiamas iki 0,1 ha ploto dirbtinis vandens telkinys, kurio įrengimas numatytas miškotvarkos projekte;
- Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, kai vandens telkinys nesusijęs su draustinio paskirtimi ir didesnis nei 0,1 ha.
Taip pat neturi būti:
- Iškirsti saugotini medžiai;
- Sunaikintos ar keičiamos saugomos reljefo formos;
- Sunaikintos ar paveiktos saugomų augalų, gyvūnų ar grybų radavietės ar augavietės;
- Pažeistos melioracijos sistemos.
Įrengiamo vandens telkinio kranto linija negali būti arčiau kaip 3 m iki storesnių nei 30 cm skersmens saugotinų medžių kamienų. Kita būtina sąlyga - nuo tvartų, mėšlidžių, mechanizacijos dirbtuvių ir kitų taršos objektų iki dirbtinio vandens telkinio atstumas turi būti ne mažesnis nei 10 metrų.
Iškastą gruntą atiduoti kaimynui arba tiesiog parduoti draudžiama. Jis turi likti to paties žemės savininko valdose. Jei gruntas nereikalingas tame sklype, kuriame atsirado kūdra, galima jį pervežti į kitą ūkininkui priklausančią teritoriją.
Tvenkinio Kasimo Etapai ir Patarimai
Išnagrinėjus įmonių, kurios užsiima tvenkinių kasimu, pateikiamus patarimus, stebima, kad pirmiausia pradedama nuo vietos parinkimo, galutinio vaizdo sumaketavimo ir rangovo pasirinkimo.
Vietos parinkimas
Tai galima padaryti užsakius grunto tyrimus, kurie labai aiškiai parodys, kurioje jūsų sklypo vietoje yra tinkamiausia įsirengti vandens telkinį. Ar jame bus vandens? Apie tai galima spręsti pagal vietos, kurioje planuojama įrengti vandens telkinį, drėgnumą. Jeigu tai šlapia vieta, tada didelė tikimybė, kad bus ir vandens, tačiau užtikrintai gali pasakyti tik geologiniai grunto tyrimai. Jų kaina svyruoja nuo 300 iki 700 eurų.
Galutinio vaizdo sumaketavimas
Turint parinktą vietą, galima suprojektuoti galutinį vaizdą, kur bus tiltelis ir pliažas, jis reikalingas ne tik maudymuisi, bet ir žuvims neršti jei tvenkinyje bus auginamos žuvys. Taip pat iš karto apmąstoma, kur galėtų stovėti lieptas ir kitos panašios detalės.
Rangovo pasirinkimas
Tuomet turint grunto tyrimus ir norimo tvenkinio vaizdą kreipiamasi į rangovą, svarbu rangovą rinktis atsakingai, peržiūrėti jų ankstesnius darbus, atsiliepimus žmonių, kurie naudojosi jų paslaugomis, bei išsiaiškinti ar jie atlieką darbą kokybiškai.
Neretai stebima, kad nepatikimi rangovai kasa per gilius tvenkinius su labai stačiais šlaitais, o tokio tvenkinio šlaitai yra lengvai išplaunami lietaus ir polaidžio vandens. Šios klaidos pasekmę, kad išplautus šlaitus vėl reiks tvarkyti ir tai kainuos papildomai, be to nesutvarkius išplautų šlaitų kyla pavojus vaikams ar gyvūnams įkristi į telkinį.
Forma ir gylis
Tinkamiausia forma tokia, kuri leis padaryti vingiuotą krantą, ir atkartos gamtos formas, reiktų rinktis lašo ar inksto formas, o ne tikslias geometrines. Taip yra, nes vanduo tvenkinyje turi cirkuliuoti. Krantas turi būti įrengtas kuo seklesnis pageidautina iki 25 cm gylio. Tokiame sekliame krante įsikurs vandens augalai, kurie taip pat praturtins vandenį deguonimi ir sukurs tinkamas buveines vandens gyvūnams. Telkinio viduryje galima pasiekti 3 ar 3,5 metrų gylį.

Nusprendus, kad tvenkinyje norėsite turėti žuvies, tik iškasus tvenkinį jo dugne ir keliuose šlaito vietose palikite didesnių akmenų, kurie taps prieglobsčių žuvims. Vietinės žuvys yra lynai ir karosai, šios rūšys yra natūrali gamtos dalis, bet auginant jas telkinyje reikės papildomos priežiūros, nes žuvys sumaišys dumblą, o tai sumažins šviesą, kuri reikalinga augalams.
Tvenkinius galima kasti bet kuriuo metų laiku, bet pats palankiausias ir optimaliausias laikas yra rudens pabaiga - žiemos pradžia.
Tvenkinio nusiurbimas, dydinimas, lelijų kasimas
Kūdrų Įrengimo Kainos
Peržvelgus skelbimų portalus galima pastebėti, kad įmonės nusistato įkainius už iškastą arą, tačiau šios kainos skirtingose įmonėse ir rajonuose gali skirtis ir keliomis dešimtimis eurų.
Itin svarbu pasirinkti patyrusius kasėjus. Svarbu pasidomėti ir su kokia technika atliekami darbai - technika nauja ar sena, jeigu sena, darbai bus atliekami ilgesnį laiką, o nuo to gali padidėti kasimo kaštai.
Tariantis su rangovais dėl kainos geriausia susitarti valandinį užmokestį už darbą, ir atskirai susitarti dėl iškąstų žemių tvarkymo kainos, jei tokia paslauga jums bus reikalinga.
Pateikiame orientacines kainas:
| Įmonė | Įkainis už arą |
|---|---|
| Amitrans (Vilnius) | 145 eurai |
| Aukštaitijos kasyba (Kupiškio r.) | Nuo 150 eurų |
| Žiuko (Molėtai) | 200 eurų |
| Kesberta (Prienų r.) | 200 eurų |
| Fojus (Molėtų r.) | 250 eurų |
Tvenkinio Priežiūra
Priežiūra yra tikrai nesudėtinga, svarbu stebėti, kad kūdra neapželtų, neuždumblėtų. Priežiūrą ir valymą reiktų atlikti tuomet kai vandens telkinys yra labiausiai nusekęs, dažniausiai tai būna antra vasaros pusė. Reikia iškirsti medžius, nendres, krūmus bei kitus nereikalingus augalus.
Labai svarbu prižiūrint išlaikyti gamtinę pusiausvyrą, todėl valyti vienu metu tik pusę telkinio ir nenaudoti herbicidų, jie kenkia vandens ekosistemai. Būtina prižiūrėti šlaitus, kad po kiekvieno lietaus vanduo nesidrumstu. Tai galima padaryti stiprinant šlaitus naudojant tinklelius, kokosinius kilimėlius, juos reikia užpilti žemėmis ir užsėti veja.