Nusprendus pradėti remontuoti automobilius šiandien jau nepakaks tik žinoti, kokia įranga ar įrankiai yra būtiniausi, bene sudėtingiausia dalis - reikalavimai darbo vietai.
„Aplinkosauginių reikalavimų laikymasis - ne tik įstatymų klausimas. Tai ženklas, kad verslas yra atsakingas, patikimas ir tvarus.
Prieš pradedant veiklą, pagal 2024 m. gegužės 1 d. GPAIS - tai valstybinė atliekų apskaitos sistema, kurioje serviso veiklos metu fiksuojamos susidariusios atliekos, tokios kaip naudota alyva, tepalų filtrai, padangos ar akumuliatoriai. Prieš pradedant veiklą būtina pateikti pradinę deklaraciją.
Aplinkosaugos reikalavimai prasideda nuo pačios darbo vietos įrengimo. Transporto priemonių remontas turi vykti tik ant sandarios dangos, kad alyva, stabdžių skystis ar kiti teršalai nepatektų į dirvožemį arba nuotekas.
Patalpos privalo būti tik paslaugų teikimo (autoservisų), garažų, gamybos ar pramonės (gamyklos ar dirbtuvių) paskirties. Grindinys būtinai turi turėti tokią skysčių surinkimo sistemą, kuri nebūtų sujungta su jokiu nuotakynu, išskyrus su patalpų, skirtų kėbulų plovimui.
Automobilinės atliekos - naudota alyva, filtrai, akumuliatoriai ir pan.
Jei darbai atliekami lauke, tai leidžiama tik po sandaria stogine, kuri apsaugo darbo zoną nuo lietaus ar sniego. Taip pat privaloma, kad po stogine būtų sandarus paviršius.
Atkreipiame dėmesį, kad projektinių sprendinių ir (ar) numatomų veiklų derinimas su ESO privalomas žemės savininkams ir kitiems asmenims, vykdantiems darbus dujotiekių apsaugos zonose, elektros tinklų apsaugos zonose ir (ar) ESO ryšių tinklų infrastruktūros apsaugos zonose.
Gavus ESO sutikimą žemės kasimo darbams, registruoti ESO atstovo iškvietimą, užpildžius tinklų rodymo rezervavimo formą arba skambinant telefonu +37069761852 , nurodant tikslų žemės darbų pradžios laiką ir vietą, bei išduoto sutikimo žemės kasimo darbams numerį.
Pateikdami savo asmens duomenis, jūs patvirtinate, kad esate susipažinę su Bendrovės interneto svetainėje www.eso.lt skelbiamomis jūsų asmens duomenų tvarkymo sąlygomis (daugiau informacijos yra skelbiama Bendrovės Privatumo politikoje). Jūsų asmens duomenys bus tvarkomi vykdant Bendrovės, kaip skirstomųjų tinklų (sistemos) operatoriaus funkcijas ir pareigas, sutikimo vykdyti žemės kasimo darbus dujotiekio bei elektros kabelių tinklų apsaugos zonose išdavimo tikslu bei jūsų pateiktų klausimų, prašymų ir skundų sprendimo tikslu.
Bendrovė, kaip skirstomųjų tinklų operatorius, privalo užtikrinti tinkamą skirstomųjų tinklų (sistemos) priežiūrą ir saugų naudojimą, ir šiuo tikslu Bendrovė gali tvarkyti jūsų asmens duomenis teikdama jums informaciją apie saugų darbų vykdymą dujotiekių, elektros ar ryšių tinklų apsaugos zonose. Registracijos Nr. Negalite tęsti. vykdant žemės kasimo darbus.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnis reglamentuoja pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarką.
Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalyje tikslintina formuluotė „kitos paskirties statiniais neužstatytas žemės sklypas“. Įstatymo projekte turėtų būti aiškiai nustatyta, ar nurodyta teisės norma reguliuoja statiniais jau užstatytų ar taip pat dar neužstatytų aukcione išnuomotų valstybinės žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo keitimą.
Taip pat nėra aišku, ar Įstatymo projektu siekiama nustatyti galimybę keisti kitos paskirties statiniais neužstatytą bet kurios paskirties žemės sklypą iš nurodytųjų Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 26-29 straipsniuose, ar tik kitos paskirties žemės sklypą (Žemės įstatymo 29 straipsnis), neužstatytą statiniais.
Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad atlyginimas apskaičiuojamas pagal vidutinę žemės sklypo vertę po pagrindinės žemės paskirties ar naudojimo būdo pakeitimo, kadangi nauda (galimybė vykdyti kitokio pobūdžio veiklą ar statyti kitos paskirties statinius) atsiranda dėl to, kad yra pakeičiama žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ar naudojimo būdas.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad papildomas atlyginimas už teisę statyti valstybinėje žemėje nebūtų mokamas tais atvejais, kai žemės sklype pagal pakeistus paskirtį ir (ar) naudojimo būdą būtų eksploatuojami tie patys statiniai (leidžiama atlikti statinių paprastąjį ar kapitalinį remontą, taip pat pakeisti statinių paskirtį), taip pat, kai valstybinės žemės sklypas išnuomotas aukciono būdu arba kai žemės sklypas priskirtas pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą viešajame aukcione parduotam valstybei ar savivaldybei priklausančiam statiniui ar įrenginiui, t. y. tokiuose sklypuose neatliekami jokie statybos darbai arba atliekamas paprastasis ar kapitalinis remontas, taip pat nestatomi nauji statiniai ar įrenginiai.
Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai per dvejus metus nuo sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą priėmimo valstybinės žemės nuomininkas nepradeda naudoti valstybinės žemės sklypo pagal pakeistus paskirtį ir naudojimo būdą, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu. Valstybinės žemės nuomininkas keisdamas pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir ketindamas statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius artimiausioje ateityje ketina naudoti valstybinės žemės sklypą kitai veiklai.
Tačiau pagal esamą situaciją pasitaiko nemažai atvejų, kai pakeitus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą valstybinės žemės sklypo nuomininkas delsia vykdyti prisiimtus įsipareigojimus (pvz., motyvuodamas lėšų, darbuotojų trūkumu), valstybinės žemės sklypai bei apgriuvę, sunykę pastatai nėra tvarkomi.
Pažymėtina tai, kad valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises, taigi ir valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, nuosavybės teises (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. birželio 30 d., 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. vasario 26 d.
Pagal Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, CK 6.551 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat įstatymų įgyvendinamuosius aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka taisykles, konstatuotina, kad pagrindinė valstybinės žemės nuomos sąlyga yra pastatų ar įrenginių buvimas žemės sklype, žemės naudojimas pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti šiuos statinius ar įrenginius pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas (2005 m. sausio 19 d., 2005 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010 m. liepos 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I444-6/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-492-30-12) taip pat yra nurodęs, kad poįstatyminiame teisės akte nustatytas teisinis reglamentavimas turi būti grindžiamas teisiniu reglamentavimu, įtvirtintu įstatymuose, ir gali jį tik detalizuoti, tačiau negali būti sukuriamos naujos bendro pobūdžio normos, konkuruojančios su įstatymo normomis. Poįstatyminių teisės aktų teisėtumą lemia jų atitiktis įstatymams, kurių normas jie detalizuoja.
Pažymėtina, kad statyba vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir ji, inter alia, turi atitikti toje teritorijoje galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostatas žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose - ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.
Įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomo Žemės įstatymo 91 straipsnio 3 dalies 2 punkte tikslintini žemės sklypo užstatyto žemės ploto padidėjimo ar bendro statinio ploto padidėjimo intervalai, nuo kurių priklauso atlyginimo dydis, ir siūloma nustatyti, kad 20 procentų žemės sklypo vidutinės rinkos vertės 20 procentų dydžio atlyginimas mokamas, kai žemės sklypo užstatytas plotas yra didesnis kaip 10 procentų ir ne didesnis kaip 20 procentų.
Įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomo Žemės įstatymo 91 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai užstatytas žemės plotas didėja ne daugiau kaip 10 procentų, mokamas atlyginimas sudaro 10 procentų vidutinės žemės sklypo rinkos vertės; 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai užstatytas žemės plotas didėja ne daugiau kaip 20 procentų, mokamas atlyginimas sudaro 20 procentų vidutinės žemės sklypo rinkos vertės.
Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).
Tačiau valstybinėje žemėje yra fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių, kurie neatitinka statinio sąvokos, kadangi yra sunykę, apdegę, neturi stogo, langų, durų, pažeistos konstrukcijos. Sunykęs, sudegęs, seniai apleistas, be stogo ir nenaudojamas statinys nesuteikia teisės į valstybinės žemės sklypą, nes neatitinka statinio sąvokos pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, taip pat nėra eksploatuojamas ir žemės sklypas.
Išlikę apleisti, apdegę, be stogo statiniai neturi jokių naudingų savybių, todėl valstybinės žemės sklypas nenaudojamas pagal savo tikslinę paskirtį ir valstybinės žemės nuomos sutartys, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalimi, nuomotojo reikalavimu nutraukiamos prieš terminą.
Jeigu sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu dėl statinių savininko kaltės ir jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu, tai statinius jų savininkas gali nusikelti. Kai nukelti visų arba kai kurių statinių (jų dalių) neįmanoma, žemės sklypo savininko sutikimu neperkelti objektai gali būti perleidžiami trečiajam asmeniui arba žemės sklypo savininko ir statinių savininko susitarimu gali būti perleidžiami žemės sklypo savininkui, arba nugriaunami (CK 4.105 straipsnio 3 dalis).
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įpareigojimo atlaisvinti žemės sklypą, praradus teisę juo naudotis, yra išaiškinęs, kad statinių savininkui dėl jo kaltės praradus teisę nuomotis žemės sklypą, negali būti suteikta teisė kitu teisėtu būdu naudotis šiuo valstybinės žemės sklypu; be to, jis privalo nusikelti (nugriauti) tiek teisėtai įsigytus statinius, tiek ir naujai pastatytus statinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 7 d. nutarime išaiškino, kad nuosavybės teisė - viena pamatinių žmogaus teisių. Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, inter alia, reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises. Savininkas turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją.
Iš Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla pareiga nuosavybės santykius reguliuoti taip, kad nuosavybės teisės būtų saugomos ir ginamos, kad būtų užtikrintas nuosavybės neliečiamumas. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad nuosavybė įpareigoja. Pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama, inter alia, dėl nuosavybės objekto pobūdžio, visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio.
Tuo atveju, kai teisėtai nutraukus žemės nuomos sutartį, pastatų, statinių ir įrenginių savininkas įpareigojamas savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypą, būtų paneigiama pastatų, statinių ir įrenginių nuosavybės teisės esmė - šie teisėtai suformuoti ir įregistruoti nuosavybės teisės objektai nustotų egzistavę, tai neatitiktų nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), taip pat ir Konstitucinio Teismo formuojamos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog pastatų ar įrenginių savininkui, pripažintam praradusiu teisę į žemės sklypą, atlyginama ant šio žemės sklypo esančių ir jam nuosavybės teise priklausančių statinių verte, jeigu jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu (CK 4.105 straipsnio 1 dalis). Ši žemės savininko pareiga vykdytina nustatant statinių vertę ir atlyginant ją statinių savininkui.
Valstybinės žemės atlaisvinimo nuo statinių ar įrenginių procedūros, t. y. teisminiai ginčai dėl statinių ar įrenginių nukėlimo, jų nugriovimo, atlyginimo sumokėjimas, reikalauja valstybės biudžeto lėšų, tačiau tokiu būdu yra siekiama atlaisvinti valstybinį žemės sklypą ir jį išnuomoti aukciono būdu. Valstybinės žemės sklypų išnuomojimas aukciono būdu naudingas valstybei, visuomenei, t. y.
Šioje lentelėje pateikiama informacija apie atlyginimo dydį priklausomai nuo žemės sklypo užstatyto ploto padidėjimo:
| Užstatyto žemės ploto padidėjimas | Atlyginimo dydis |
|---|---|
| Ne daugiau kaip 10% | 10% vidutinės žemės sklypo rinkos vertės |
| Didesnis kaip 10% ir ne didesnis kaip 20% | 20% vidutinės žemės sklypo rinkos vertės |
