Mažosios Bendrijos Steigimas ir Valdymas: Narių Teisės ir Pareigos

Smulkiajam verslui dažnai kylant abejonių, kurią verslo formą rinktis, mažoji bendrija (MB) nuolat populiarėja. 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus LR Mažųjų bendrijų įstatymui, pradedantieji verslą tikrai nebegali skųstis teisinės veiklos formų įvairovės trūkumu. Keliamas klausimas - kurią teisinę formą pasirinkti? Individuali įmonė (IĮ), o galbūt uždaroji akcinė bendrovė (UAB)?

Šiame straipsnyje aptarsime mažosios bendrijos (MB) steigimo, valdymo, narių teisių ir pareigų ypatumus Lietuvoje.

Kas Yra Mažoji Bendrija (MB)?

Mažoji bendrija (MB) - tai ribotos atsakomybės juridinis asmuo. Tai reiškia, kad jos nariai savo asmeniniu turtu neatsako už verslo prievoles. Nepasisekus verslui, Mažosios bendrijos nariai rizikuoja tik savo įnašu, taigi apsaugo savo turtą. Tuo tarpu Individualios įmonės savininkas atsako savo asmeniniu turtu.

Pagrindinės MB Savybės:

  • Nuo 1 iki 10 narių.
  • Steigėjai/nariai gali būti tik fiziniai asmenys.
  • Nėra reikalingas minimalus įstatinis kapitalas.
  • MB pelnas gali būti paskirstomas jos nariams ir nepasibaigus finansiniams metams.
  • MB gali vykdyti bet kokią veiklą, kurios nedraudžiama arba neribojama specialiais įstatymais.

MB Steigimo Ypatumai

Kuriant smulkiajam verslui pritaikyto juridinio asmens reglamentavimo koncepciją, visų pirma buvo atsižvelgta į smulkiojo verslo atstovų prašymą supaprastinti ribotos atsakomybės verslo steigimo reikalavimus, taip pat mažinti verslui tenkančią administracinę naštą. Taip buvo prieita sprendimo sukurti naujos formos ribotos atsakomybės juridinį asmenį, kuriam nebūtų taikomas minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimas.

Kita vertus, nors mažosioms bendrijoms ir nėra taikomas minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimas, verslo pradžiai dažnai yra būtinos pradinės apyvartinės lėšos. Tuo tikslu įstatymas numato, kad mažosios bendrijos nariu gali būti fizinis asmuo, įnešęs ar įsipareigojęs įnešti į mažąją bendriją turtinį įnašą. Skirtumas tik tas, kad dėl įnašų dydžių steigėjai gali nuspręsti pagal kuriamo verslo poreikius. Įnašu gali būti tiek pinigai, tiek kitas turtas. Turtiniu įnašu draudžiama laikyti įsipareigojimus atlikti tam tikrus darbus ar suteikti paslaugas.

Mažosios bendrijos nario įnašo dydis svarbus ir tuo aspektu, jog pagal bendrąsias įstatymo nuostatas mažosios bendrijos pelnas yra skirstomas proporcingai nario įnašo dydžiui.

MB Valdymas

Kaip vieną iš mažosios bendrijos privalumų įstatymo rengėjai nurodo paprastesnį bei lankstesnį mažosios bendrijos valdymą. Pasirinkus mažosios bendrijos valdymo organų struktūrą pagal pirmąjį variantą, t.y. be vadovo, mažosios bendrijos narių susirinkimas vieną iš bendrijos narių privalo paskirti mažosios bendrijos atstovu. Toks asmuo nėra laikomas mažosios bendrijos atskiru valdymo organu ir kaip valdymo organą atstovauja mažosios bendrijos narių susirinkimą.

Jeigu susitariama, kad atstovo veikla bus atlygintina, su juo sudaroma ne darbo, o civilinė paslaugų teikimo sutartis. Lygiai taip pat, civilinė paslaugų sutartis turi būti sudaroma ir su mažosios bendrijos vadovu, kai pagal pasirinktą mažosios bendrijos valdymo organų struktūrą toks vienasmenis valdymo organas yra numatytas. Civilinė sutartis su mažosios bendrijos vadovu laikytina tam tikru privalumu, kadangi tarp vadovo ir mažosios bendrijos egzistuojant ne darbo, o civiliniams teisiniams santykiams, sumažėja su darbo santykiais susijusi administracinė našta.

Kiek neįprasta alternatyvi įmonės valdymo organų struktūra, pagal kurią sprendimus dėl kasdienės mažosios bendrijos veiklos pavedama priimti kolegialiam valdymo organui - narių susirinkimui, matyt, buvo orientuota į smulkiųjų verslininkų reiškiamą pageidavimą turėti galimybę vykdyti veiklą be privalomai išlaikomos vadovo pareigybės.

MB Pelno Skirstymas ir Apmokestinimas

Mažosios bendrijos nariai gali paskirstyti tiek metinį, tiek trumpesnio nei finansiniai metai laikotarpio mažosios bendrijos pelną. Skirstant pelną už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį, būtina sudaryti laikotarpio, už kurį skirstoma mažosios bendrijos nariams skirto pelno dalis, finansinių ataskaitų rinkinį.

Tačiau, skirtingai nei uždarosios akcinės bendrovės akcininkams, mažųjų bendrijų nariams taipogi yra numatyta galimybė išsimokėti mažosios bendrijos lėšų kaip avansu išmokamą pelną savo asmeniniams poreikiams. Būtent, analogiška galimybė mažosios bendrijos nariams yra suteikiama turint omenyje tai, kad su mažojoje bendrijoje dirbančiais nariais nėra sudaromos darbo sutartys.

Mažosios bendrijos, kaip ir kitų privačių juridinių asmenų uždirbtas pelnas, bus apmokestinamas pelno mokesčiu. Pelno mokesčio įstatymo nuostatos ir tarifai visoms pelno siekiančioms juridinių asmenų formoms yra vienodi.

Pelno Mokesčio Tarifai:

  • 0 %: Pirmuoju mokestiniu laikotarpiu, jei darbuotojų skaičius neviršija 10, pajamos neviršija 300 000 eurų ir bendrija atitinka PMĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus.
  • 5 %: Jeigu vidutinis bendrijos darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių, metinės pajamos neviršija 300 000 eurų, MB nariai neturi daugiau kaip 50 proc. akcijų ar dalių kitose įmonėse.
  • 15 %: Standartinis tarifas.

Nuo MB nario dividendų mokamas 15 % Gyventojų pajamų mokestis (GPM).

Kadangi Lietuvos mokestinė sistema yra grindžiama mokesčių mokėtojų lygybės bei visuotino privalomumo principais (ypač kalbant apie socialinį draudimą), norintys būti apdrausti socialiniu draudimu, analogiškai kaip individualių įmonių savininkai, galės Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruoti norimo dydžio sumą, kuri būtų apmokestinama kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančios pajamos, t.y. nuo tokios sumos atsirastų prievolė mokėti gyventojų pajamų mokestį (15 proc.), pensijų socialinio draudimo įmokas (26,3 proc.), taip pat sveikatos draudimo įmokas (9 proc.).

Visos likusios sumos, išmokamos mažosios bendrijos nariui, būtų apmokestinamos kaip skirstomas pelnas, t.y. taikant 20 proc.

Mažosios Bendrijos Steigimo Dokumentai

Mažųjų bendrijų įstatymo 4 str. nustato reikalavimus mažosios bendrijos steigimo sutarčiai. Mažosios bendrijos steigėjai: šiame punkte turi būti išvardinami visi mažosios bendrijos steigėjai, t.y. vardai ir pavardės, asmens kodai ir gyvenamosios vietos adresai.

Ši aplinkybė didina mažosios bendrijos steigimo dokumentų tinkamo parengimo reikšmę, kadangi būtent pagal mažosios bendrijos steigimo dokumentus, t.y. mažosios bendrijos steigimo sutartį ir mažosios bendrijos nuostatus, ateityje bus vykdoma mažosios bendrijos veikla ir sprendžiami tarp mažosios bendrijos narių iškilę teisiniai ginčai.

Tam tikra pagalba verslininkams, nusprendusiems steigti mažąją bendriją, galėtų tapti šiuo metu rengiamas Ūkio ministro įsakymo projektas „Dėl mažosios bendrijos pavyzdinių steigimo aktų ir steigimo sutarčių formų, mažosios bendrijos pavyzdinių nuostatų ir jų pildymo rekomendacijų patvirtinimo”.

Pagrindiniai Steigimo Sutarties Punktai:

  1. Mažosios bendrijos steigėjai: Vardai, pavardės, asmens kodai ir gyvenamosios vietos adresai.
  2. Mažosios bendrijos pavadinimas: Sugalvotas mažosios bendrijos pavadinimas.
  3. Mažosios bendrijos buveinė: Registracijos adresas.
  4. Mažosios bendrijos vadovas: Jei numatomas vienasmenis valdymo organas.
  5. Kiekvieno steigėjo įnašas: Dydis (jei nepiniginis - vertė), įnešimo terminai ir tvarka.
  6. Asmuo, turintis teisę veikti steigiamos mažosios bendrijos vardu: Asmuo, kuris atliks steigimo veiksmus.
  7. Sandorių steigiamos mažosios bendrijos vardu sudarymo ir tvirtinimo tvarka: Tvarka, kaip bus sudaromi ir tvirtinami sandoriai dar neįsteigtos mažosios bendrijos vardu.
  8. Mažosios bendrijos steigimo išlaidų kompensavimo tvarka: Kaip bus atlyginama už patirtas išlaidas steigiant mažąją bendriją.

Pabrėžtina, kad kai kiti steigėjai pasirašo mažosios bendrijos steigimo sutartį, jie savo parašais patvirtina, kad sutinka su tokiu nepiniginio įnašo vertinimu.

Paslaptys, kaip sukurti įtraukiausią bendruomenę

Apibendrinant galima konstatuoti, kad mažosios bendrijos kaip verslo ir juridinio asmens forma dėl apmokestinimo panašumų su individualiomis įmonėmis, ribotos atsakomybės privilegijos, nereikalaujant minimalaus įstatinio kapitalo, bei paprastesnės nei uždarųjų akcinių bendrovių buhalterinės apskaitos, gali būti nebloga alternatyva individualioms įmonėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kai akcininkai ketina aktyviai dalyvauti mažosios bendrijos veikloje. Tačiau pradedantiems naują verslą siūlytume renkantis tarp mažosios bendrijos ir uždarosios akcinės bendrovės gerai pamatuoti verslo ateities perspektyvas.

tags: #mazoji #bendrija #savininkas