Naujoji knyga, fragmentiškai atspindinti Europos Parlamento nario, partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio, buvusio du kartus Vilniaus mero, du kartus premjero, Jo Ekscelencijos Prezidento Rolando PAKSO neblėstančią aistrą skraidyti, politinę veiklą, laikmečio iššūkius, minties kelią - nepretenduoja tapti „fundamentaliu monumentu“, prislegiančiu istorines asmenybes. Tai veikiau gyvas nervas, nerimstanti širdis, talpinanti savyje neužmirštamą vakar dienos patirtį, jautriai reaguojanti į nūdieną, su nerimu žvelgianti į ateitį.
Kiekvieną mąstančią būtybę stabtelėti ir įsiklausyti verčiančiu klausimu - „VARDAN KO?..“ pavadinta knyga, tiek savo turiniu (paties R. Žurnalisto Juozo Ivanausko sudaryta ir parengta knyga ieško atsakymo, kodėl prieš dvylika metų buvo nuverstas demokratiškai Lietuvos žmonių išrinktas Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, kodėl iki šios dienos neatkurtos jo teisės.
Galima atsisiųsti knygos PDF versiją, kurios rinkmena (failas) nėra didelės apimties, tik 10 megabaitų, tačiau kokybė labai gera. Apačioje čia yra irgi tartum „vartai“ į interneto „debesį“, kur e-knyga patalpinta. Mažojo ekrano apatiniame dešiniajame kampe spauskite ant kvadrato (kur pasirodo žodis „Fullscreen“) ir tada visa knyga atsiras pilname jūsų kompiuterio ekrane.
Rolandas Paksas ir aviacija
Tvirto žemaitiško charakterio padangių virtuozas, akrobatinio skraidymo čempionas, 2006 m. vasarą vienmotoriu lėktuvu apskridęs aplink pasaulį, galima sakyti, patyrė tikrą katarsį: „Skrisdamas supratau, kad Dievas mums paliko labai mažą, tačiau tokią gražią ir brangią Žemę. Šis SKRYDIS - ne tik dovana Lietuvai. Tai, ką teko išgyventi per 47 sunkių išbandymų dienas, sakytum, išgrynino mintis, nuskaidrino dvasią ir padėjo į daugelį dalykų pažvelgti kitomis akimis...“
2004 m. balandžio 6 d. „Kai šiek tiek atsigavau po apkaltos, pradėjau galvoti apie ateitį, apmąsčiau keletą dalykų, kuriuos turiu įgyvendinti per artimiausius penkerius metus. Vienas svarbesnių ateities orientyrų - apskristi pasaulį. Ar tai buvo bėgimas nuo anos realybės? Draugai primindavo, kad didelė rizika, daug nežinomybės, pagaliau, neduok Dieve, gali juk ir negrįžti. Ar niekada nekilo abejonių, kam to reikia? tokių minčių nebuvo, gal tik paskutinę naktį. Prisiminiau, kaip pirmą kartą pradėjau dirbti Vilniaus meru. Ta minutė giliai įsirėžė į atmintį: atidariau sunkias A. O kai jos užsidarė, supratau, kad viskas jau įvyko. Durys užsivėrė. Arba tu apsijuoksi, arba turi dirbti. Taip ir su skrydžiu. Žodis buvo ištartas. neliko, kaip ir baimės, kad priekyje daug vandens, ledynų, džiunglių ar dar kažko. Skrendant irgi niekada nekilo klausimas, kodėl čia įkišau galvą.
Minčių, kai, atsidūrus audroje, pasąmonė siuntė signalus apie išlikimą. O išsikapstei, pavojus liko už nugaros, praeityje, ir apie tai, kas buvo, nebegalvoji. Aišku, kažkoks foninis budrumas lieka. pamatai švytinčius audros židinius ir jauti - ko gero, ims drėkti delnai. Tačiau žmogui būdinga prisitaikyti prie aplinkos. skristi ir visą laiką bijoti. Tad minčių viską mesti ir nusipirkti bilietą į reisinį lėktuvą nekilo ir negalėjo kilti“, - narsaus piloto R. ekstremalaus skrydžio metu patirti įspūdžiai, aprašomi 2006 m. Vilniuje išleistoje Edmundo Ganusausko knygoje - „Po sparnu ŽEMĖ. R. Pakso ir V. Vienas svarbesnių dalykų, ką aš noriu pasakyti. Žemėje. Pasirodo, gerasis Dievulis ne šiaip sau leidžia sieloms įsikūnyti, įgauti žmogišką pavidalą. žemiškąjį kūną ženkliai patobulėjus. pamokų, sunkiausių išbandymų, rimtų iššūkių iš tikrųjų buvo ypatingai daug!.. Yra tikinčių, jog tiems, kuriuos Dievas labiausiai myli, tenka didžiausi išbandymai ir kančios. Bet aš kiek kitaip galvoju.
Po dešimties metų pertraukos į Dzūkijos sostinės padangę sugrįžo penktą kartą organizuota aviacijos šventė - didžiausias tokio tipo renginys regione. 2014 m. Tą saulėtą vasaros savaitgalį Alytaus aerodrome į dangų vienas po kito kilo lėktuvai, parasparniai ir sraigtasparniai, skriejo parašiutai. Aviacijos šventinę programą praturtino simbolinis parašiutininkų šuolis su Prancūzijos ir Lietuvos vėliavomis iš „AN-2“ lėktuvo, akrobatinio lėktuvo „Jak-55M“ programa, grupinė parašiutininkų akrobatika, akrobatinio lėktuvo „Extra 300“ skrydis, aviamodeliuotojų programa, kariškių sraigtasparnio „MI-8“ pasirodymas, parašiutininkų šuolis iš ypatingai žemo aukščio, šuoliai nuo sparnų, sklandytuvo „Jantar St“ skrydis ir žinoma, trijų lėktuvų „Jak-52“ akrobatinės grupės skrydis „Sparnas-sparnas“, atlikęs išties originalią, įspūdingą programą.
- Šiemet man sukako 58 metai, o skraidau nuo 16-os, tad skraidymo stažas - 42 metai. Turbūt nieko naujo nepasakysiu, bet, man atrodo, kiekvienam lakūnui patys svarbiausi yra du skrydžiai: pats pirmasis, kai apskritai pirmą kartą tenka pakilti į orą drauge su instruktoriumi, ir pirmas savarankiškas, kuomet skrendi vienas. Kaip sakiau, man tada buvo 16 metų. Ko gero, būtent pirmieji skrydžiai labiausiai įstringa sąmonėje, todėl ir prisimeni juos visą gyvenimą. Ypač gerai man įsiminė 2002-ųjų spalio 3 d. skrydis drauge su dviem kolegomis (vienas jų - amžiną atilsį Leonas Jonys, kitas, ačiū Dievui, dar gyvas Robertas Noreika) virš Neries upės, praskrendant po Verkšnionių tiltu (šis tiltas yra kelio atkarpoje, važiuojant nuo Vievio link Kernavės). Esu kažkada minėjęs, ganėtinai sudėtingas ne tik fiziškai, bet ir navigaciniu požiūriu pasaulinis skrydis, kada per daugybę dienų teko įveikti tūkstančius kilometrų, lyginant su skrydžiu po Verkšnionių tiltu, trukusio tiktai sekundės dalį, savo emociniu užtaisu bei patirta įtampa - man jie abu tolygūs!
- Be abejo, turint omenyje išties įspūdingą skraidymo stažą, per tuos 42 metus jums teko dalyvauti įvairiose sportinėse varžybose bei aviacijos šventėse. Kaip ir kiekviena sportinė rungtis, taip ir tam tikromis sąlygomis atliekama akrobatinio skraidymo programa, regis, savaip unikali, nepakartojama. Kuo išsiskyrė, ar buvo kažkuo ypatinga rugpjūčio 16 d. „Normandija-Nemunas“ 70-metį bei Alytaus aerodromo 75-metį. Gerai, kad atsiranda šių švenčių rėmėjų, organizatorių bei dalyvių. Manau, išties puiku ir sveikintina, kad tokie renginiai apskritai vyksta Lietuvoje. aviacijos šventė, kurios metu buvo pasirūpinta visais jos dalyviais. plojimais. gyvenime būna!.. 2014 m. per Nerį.
- Taip, aviacijos šventė Alytuje buvo surengta rėmėjų lėšomis, juk kainuoja degalai ir visi kiti dalykai. žmonių, kuriems skraidymas - tai gyvenimo būdas ar bent jau svarbiausioji jo dalis. padėvėto lėktuvo kainą. kruopščiai prižiūrimus, suremontuotus ar savadarbius sportinius vienmotorius lėktuvus. atranda skrydyje savo gyvenimo prasmę, tai duok Dieve jiems sveikatos!.. Tikrai nebus blogesnis tas žmogus, kuriam nuo jaunų dienų, vienaip ar kitaip, tenka susidurti su aviacija. Toks žmogus tikrai neis į gatves, nevalkataus, neplėš namų ir nevogs, nes jo moralės samprata ir vertybės visiškai kitokios.
- Aviacijos šventės „Alytus - ore“ programoje bene efektyviausias - grupinis trijų sportinių lėktuvų „JAK-52“ skrydis „Sparnas-sparnas“, originalioji programa, kurioje ir jums teko dalyvauti. Trims lėktuvams, sinchroniškai padangėje atliekant sudėtingus viražus, galimi netikėtumai.
- Be abejo, trijų sportinių lėktuvų programoje viskas preciziškai tikslu, kaip šveicariškame laikrodyje!.. Aviacijos sporte kitaip nė būti negali. Tiek mano, tiek ir kolegų praktikoje dar nebuvo atvejo, kad kažkas būtų nesužiūrėta, nepamatuota ar neapskaičiuota. Galbūt nuo žemės viskas atrodo labai paprasta. Atseit, kas gi čia tokio: skrenda trys lėktuvai sparnas prie sparno, ir tiek. O kad šitaip labai paprastai viskas atrodytų, pilotams būtina labai daug dirbti, treniruotis. Pirmiausia, kiekvienam atskirai lakūnui reikia išmokti išties gerai, profesionaliai skraidyti. Štai, pavyzdžiui, dvi nuotraukos: pirmoje - skrenda du lėktuvai, kur mes maždaug 12 centimetrų atstumu skrendame vienas šalia kito (aš skrendu žemyn galva viršuje, o kolega R. Noreika skrenda apačioje) - tai išties fenomenalus skrydis, sakyčiau, vertas Gineso rekordų knygos!.. Kitoje nuotraukoje - trijų lėktuvų skrydis po Neries tiltu. Laiko atžvilgiu šias dvi nuotraukas skiria 30 metų. Žodžiu, tenka metų metais darbuotis, mokėti pačiam gerai skristi, pasitikėti vienas kitu ir tvirtai žinoti, kad šalia skrendantis lėktuvas staiga „netyčia“ tavęs neužkliudys, neužmuš, o tu nenuvairuosi savojo į žemę ar į kokį nors pastatą... Profesionalus, meistriškas, atsakingas skrydis - tai toks dalykas, dėl kurio verta gyventi!..
- Geriausios kloties pasišventusiems aviacijos sportui pilotams, atliekant akrobatinius viražus žydrojoje padangėje!.. („Laisvas laikraštis“, 2014 m.
Rolandas Paksas
Ladakalnis ir Prezidentų ąžuolų alėja
Kuo patrauklus LADAKALNIS? Turistai, keliaujantys pro Ignaliną, dažniausiai užsuka į legendomis apipintą Ladakalnį, garsėjantį nuo jo atsiveriančiais nuostabiais vaizdais. Ne veltui sakoma, jog tai viena gražiausių vietų Lietuvoje. Pakilus į 175 metrus virš jūros lygio iškilusią kalvą, prieš akis unikali panorama ir septyni ežerai miškingoje vietovėje. Rytinėje kalno papėdėje raibuliuoja Linkmenas ir Asėkas, pietinėje - Alksnas, Alksnaitis o vakarinėje mėlynuoja didžiulis Ūkojas ir Pakasas. išties romantiška. pasaulio gimdytojai, tarpininkei tarp žemės ir dangaus.
Manoma, kad seniau tai buvęs Lados kalnas. po akmenį ir palikti jį prie čia augančio ąžuolo. Tuomet esą išsipildo visi slapti žmogaus norai. Nuo šiol Ladakalnis garsėja ir Prezidentų ąžuolų alėja. nepriklausomos Lietuvos Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas. Minint A. M. ąžuolų sodinimo tradiciją nuspręsta tęsti. 2012 m. Prezidentu, pasodino Prezidentė Dalia Grybauskaitė, o 2013 m. 2013 m. apkaltą Prezidentui R. Paksui. Vienas ąžuolų sodinimo tradicijos iniciatorių - buvęs ilgametis Seimo narys, Kovo 11-osios Akto signataras, Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Česlovas JURŠĖNAS gerai prisimena, kad „būta tam tikrų nesklandumų“ ir prieš 16 metų, kai Prezidentas A. M. Brazauskas sodino Prezidentui Antanai Smetonai skirtą ąžuolą.
Pasak Č. Juršėno, „Rolandas Paksas buvo piliečių išrinktas Prezidentas. Ar jį reikia išmesti iš vadovų sąrašo, visų enciklopedijų, rinkimus anuliuoti? Neišeina, tokia papildoma bausmė nenumatyta...“. Jis tikisi, kad ant Ladakalnio pasodinta ąžuoliukų alėja ne tik pagerbs Lietuvos Prezidentus, bet bus prasmingas patriotinis akcentas: „Žmonės masiškai lanko šią vietą. Tai dar vienas turistinis objektas ne tik Ignalinos rajone, bet ir Lietuvoje“, - teigė Č. R. P. „Nors tada lijo ir buvo šaltoka, Ladakalnyje įvyko gražus, istoriškai prasmingas renginys. Kadangi ten buvau pirmą kartą, esu labai sužavėtas piliakalniu ir jo apylinkėmis. Teko daug kartų skristi virš Ladakalnio, tačiau niekad į jį neatkreipdavau dėmesio. Taip jau susiklostė, kad Prezidento Aleksandro Stulginskio garbei nebuvo pasodintas ąžuolas.
Ruošdamasis šiam įvykiui, skaičiau istorines knygas, atsiminimus. Taip pat apsilankiau Panemunėje, kur ilsisi palaidotas A. Stulginskis. Tai Žmogus, padaręs mūsų valstybei labai daug svarbių dalykų. Būtent A. Stulginskiui einant valstybės vadovo pareigas, priimta pirmoji Respublikos Konstitucija, įvestas litas, įvykdyta žemės reforma, Lietuva tapo Tautų Sąjungos nare, atgautas Klaipėdos kraštas. Koks dar Prezidentas galėtų pasigirti tokiais įspūdingais nuveiktais darbais Tėvynei?.. Džiaugiuosi, kad man teko garbė įamžinti bene daugiausiai Lietuvos valstybingumui nusipelniusios asmenybės atminimą. Tikiuosi, mano pasodinti ąžuolai prigis ir užaugs tvirti“, - kalbėjo prezidentinių ąžuolų sodinimo misijoje dalyvavęs Europos Parlamento narys, „tvarkiečių“ lyderis, Prezidentas Rolandas PAKSAS.
R. P. kalba: „Gerbiamas signatare Česlovai, ministre, visi čia susirinkusieji, esu labai dėkingas ir nuoširdžiai sveikinu puikią idėją, kuri Česlovo Juršėno iniciatyva buvo realizuota. Vis tiktai, šia išskirtine proga, privalau tarti keletą žodžių apie Lietuvos prezidentą Aleksandrą STULGINSKĮ. Neseniai man teko lankytis Kaune, Panemunės kapinėse pagerbiant A. Stulginskio mirties metines. Ta proga net ir tokiu lietingu oru (turėkite kantrybės!..) norėčiau pacituoti jums keletą šio Prezidento teiginių. 1956 metais, kai aš gimiau Telšiuose, kitas žemaitis iš Raseinių, Lietuvos Prezidentas Aleksandras Stulginskis, būdamas tremtyje, rašė laišką savo dukrai Aldonai: „Jau trejetą savaičių atgal aš tau rašiau, jog mudu su senele rengiamės apleisti šią šalį ir grįžti į Lietuvą. Gruodžio pradžioje išvažiuosime. Dabar važiuoti negalime, kadangi upė neužšalusi, persikėlimų per ją nėra, o kol laivai kursavo, nesuskubome susitvarkyti“.
O štai kita A. Stulginskio laiško citata: „Mudu esame ganėtinai sveiki. Pradėjau dirbti šiltnamy, darbas sekasi neblogiausiai. Į darbą važiuoju pusantro kilometro autobusu, dar tiek einu pėsčias. Kambariuką turime 2,5 x 2,5 metro didumo, talpinamės. Blogiausia, kad man tenka 12 valandų būti namie. Turime nusipirkę sofą senelei gulėti, o aš guliu sudedamoj lovutėj. Tais pačiais 1956 metais A. Gyvas būdamas Lietuvos Prezidentas Aleksandras Stulginskis teisingumo, deja, nesulaukė. Nereabilituotas maždaug 19 metų palaidotas ilsėjosi šalia savo žmonos Onutės kapo, Aukštosios Panemunės kapinėse. 1988 metais, netrukus po Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimo, generalinis prokuroras Liudvikas Sabutis pasirašė nutarimą: tyrimo nustatyta, Prezidentas A. Dar vieną mintį iš Aleksandro Stulginskio atsiminimų norėčiau jums perskaityti. Būtent tuo istoriniu momentu, kai Lietuvoje buvo ypač sudėtinga situacija, koks lakoniškas ir konkretus buvo Prezidento planas: „Vilnių apleisti tik įsiveržus į jį bolševikams. Pasirinkti naująją laikinąją sostinę - Kauną, visas jėgas telkti Kaune. Skubiai organizuoti lietuvišką kariuomenę. Prezidento Antano Smetonos siūlymą keltis į Gardiną - kategoriškai atmesti. Remtis kovoje už Lietuvos nepriklausomybę vokiečiais - pražūtinga. Laisvės klausimą gali spręsti tik pati lietuvių Tauta, toje kovoje tik ja ir remtis“.
Aš manau, tai yra bene svarbiausi A. Stulg...
„Alfa taškas“: kada R. Paksas galės kandidatuoti į prezidentus?
Ladakalnis
R. P. Seimo narys prof. Povilas Gylys. Partijų traiškymo volas. Vairuotoja - D. Dr. Rolandas Pavilionis. Rolandas Pavilionis. Jeigu J. Slaptas CŽV kalėjimas Lietuvoje atsirado, „valstybininkams“ nuvertus demokratiškai išrinktą Prezidentą R. R. P. Aloyzas Sakalas: Prezidentas R.Paksas buvo angelas, jei lyginsime jį su... Rolandas Paksas: „Aš sieksiu tapti Prezidentu... Rolandas Paksas: „Mano tikslas įrodyti svarbiausią dalyką - iš netiesos negimsta tiesa. Liutauras Kazakevičius: „Jei Prezidentas R. Politikos apžvalgininkas Vytautas Mikalauskas. Rolandas Paksas. Rolandas Paksas. Prof. Algirdas Degutis: „Po Prezidento R. Seimo narys Povilas Gylys. Rolandas Paksas. Rolandas Paksas. Advokatas Rimas Andrikis: „Siekis eliminuoti Prezidentą R. Vietoj epilogo.
O ne žmonėms. Kančia tave augina, kai tu ją priimi. nei vientisas. Antoine de Saint-Exupéry. aukščiau. sprendimus. priplaukti prie kito kranto. jėgas, taip ir nepasiekęs tikslo. nėra atsitiktinio. „Niekas negimsta iš neteisybės pasaulyje. negimsta iš neteisingumo. pamatų toliau statyti mūsų valstybės. didžiuotis. gyvendamas savo laiku ir šioje vietoje? Medalis „Prezidentas Rolandas Paksas“.
tags: #privrerstinis #turto #nusavjnimas