Privataus Turto Vertinimo Metodai Lietuvoje

Įvairaus turto ir žalų vertinimas yra procesas, kurio metu įvertinamos skirtingos rūšies turto vertės arba turtui padarytos žalos dydis, atsižvelgiant į skirtingus veiksnius. Turto vertinimas bus atliekamas ne mažiau kaip dviem metodais: lyginamuoju metodu, išlaidų (kaštų) metodu, pajamų metodu ir (arba) minėtų metodų deriniu.

Savo darbe naudojame pagrįstus informacinius šaltinius ir šiuolaikines metodologijas, remiamės naujausiais rinkos ir ekonomikos tyrimais, kad suteiktume tikslų ir objektyvų turto žalos vertinimą.

Paprastai turto vertinimas užtrunka nuo 2 iki 4 darbo dienų. Turto vertinimo ataskaitos įteikimas užsakovui (el. paštu (el. kval.

Turto vertinimo metodai

Nekilnojamas turtas priklausomai nuo jo panaudojimo, gali būti suprantamas įvairiai. Kaip ir kitoms turto rūšims, vertinant nekilnojamąjį turtą yra bendrai priimti ir nustatyti vertinimo metodai. Ir vertintojui, ir besinaudojantiems jų paslaugomis svarbu, kad atitinkami metodai būtų gerai suprantami, profesionaliai taikomi ir nuodugniai argumentuojami.

Daugelyje, nors ne visose valstybėse, vertinant turtą naudojami trys vertinimo metodai, dar vadinami klasikiniais: kaštų, palyginamųjų verčių ir pajamų kapitalizacijos. Beveik visose pasaulio šalyse šie metodai suprantami vienodai, tačiau tam tikrų suvokimo skirtumų vis dėlto yra. Kai kurių valstybių įstatymai apriboja vieno ar kelių šių metodų taikymą.

Jei tokių apribojimų nėra arba neegzistuoja kitos svarbios aplinkybės, dėl kurių negalima naudotis visais metodais, vertintojas turėtų taikyti visus tris metodus. Trys klasikiniai nekilnojamojo turto vertinimo metodai pagrįsti tartautiniais vertinimo standartais, kuriais galima įvertinti nekilnojamąjį turtą rinkos principais ir turint pakankamą kiekį rinkos duomenų, Pirkimo-pardavimo kainų.

Galima būtų išsisukti nuo lyginamosios vertės metodo ir vertinti atkuriamosios ir pajamų metodais. Tačiau vertinant nekilnojamąjį turtą atkuriamosios vertės metodu, rezultate gaunama atkuriamoji vertė, kuri pagrįsta fizinių ir eksploatacinių elementų, reikalingų objektui (pastatui) sukurti, rinkos kainomis.

Šiuo metodu negalima įertinti visų nekilnojamojo turto vertę veikiančių veiksnių. Šio metodo pagrindu gaunama objekto atkuriamoji, o ne rinkos vertė. Apskaičiuojant rinkos vertę būtina atkuriamąją vertę pritaikyti prie esamų rinkos sąlygų.

Vertinant nekilnojamąjį turtą naudojimo pajamų metodu, vertinamasis objektas turi duoti pajamų ir gautą pajamų vertę taip pat reikia pritaikyti prie rinkos konjunktūros. Turime daugybę objektų (pastatų), kurių verslas nerentabilus, firmos bankrutuoja.

Vertinant tokius objektus dažniausiai grįžtama nuo pajamų vertės metodo prie atkuriamosios vertės metodo taikymo. Bet dauguma tokio tipo objektų turi gerą vietos padėtį ir greičiau patenka į rinką, Parduodami ar išnuomojami, todėl juos galima būtų vertinti naudojimo pajamų metodu, remiantis nuomos faktoriais.

Gyvenamuosius pastatus sudėtinga vertinti naudojimo pajamų vertinimo metodu, todėl dažniausiai praktikai taip pat pasirenka atkuriamosios vertės metodą.

Kilnojamojo turto vertinimas

Kilnojamojo turto vertinimas - tai turto, kurį galima perkelti ar gabenti, nesumažinant turto vertės, pavyzdžiui, baldų, transporto priemonių, mašinų ir įrangos, vertės nustatymo procesas.

Kilnojamojo turto vertinimas gali būti reikalingas šiais atvejais:

• Pirkimo-pardavimo sandorių metu
• Kai kilnojamuoju turtu, kaip nepiniginiu įnašu, didinamas įstatinis kapitalas
• Kai turtas yra įkeičiamas ar lizinguojamas
• Vykdant teismų nutartis
• Turto savininko(-ų) iniciatyva
• Apmokestinimo tikslu
• Deklaruojant turtą
• Apdraudžiant turtą
• Nuomojant ar kitaip perleidžiant turtą
• Kai turtas perduodamas, dovanojamas, paveldimas
• Rengiant finansines ataskaitas
• Kitais tikslais

Tikslus kilnojamojo turto vertinimas suteikia galimybę disponuoti kilnojamuoju turtu saugiai, legaliai ir operatyviai, padeda greičiau ir efektyviau parduoti, įkeisti ar pasirašyti sutartį dėl lizingo.

Kaip Vyksta Kilnojamojo Turto Vertinimas?

Atliekant šios kategorijos turto vertinimą, laikomasi griežtų standartizuotų protokolų. Darbus atliekant patyrusiam vertintojui, šis procesas būna gana greitas ir nekomplikuotas.

• Apžiūra: Kilnojamasis turtas apžiūrimas, nufotografuojamas ir identifikuojamas remiantis užsakovo pateiktais nuosavybės dokumentais.
• Analizė: Vykdoma turto rinkos analizė, atliekami skaičiavimai.
• Ataskaita: Parengiama kilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje aprašomas turtas ir argumentuotai nurodoma jo vertė.

Vertinimo metodai

Kilnojamasis turtas paprastai vertinamas vienu ar keliais iš šių metodų:

• Lyginamuoju: Lyginimas su analogiškais ar panašiais į vertinamą turto objektais, kurio kaina yra žinoma.
• Išlaidų (kaštų): Remiantis ekonominiu principu, kad pirkėjas nemokės daugiau nei kainuoja įsigyti ar pasigaminti tokį patį turtą.
• Pajamų: Pagrįstas tikėtinomis pajamomis, gautomis iš turto per jo naudingo tarnavimo laiką. Šis metodas rečiausiai taikomas kilnojamojo turto vertei nustatyti.

Veiksniai, turintys įtakos kilnojamojo turto vertei

Veiksniai, turintys įtakos kilnojamojo turto vertei, gali skirtis priklausomai nuo nagrinėjamo turto tipo. Kai kurie bendri veiksniai, turintys įtakos kilnojamojo turto vertei, yra jo amžius, būklė, retumas, istorinė reikšmė, kilmė, kokybė ir paklausa rinkoje.

Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• Rinkos vertė: Suma, už kurią turtas galėtų būti perleidžiamas tarp norinčio pirkti pirkėjo ir norinčio parduoti pardavėjo.
• Likvidacinė (priverstinio pardavimo) vertė: Suma, kurią tikimasi gauti pardavus turtą atskiromis dalimis priverstinio sandorio atveju.
• Nusidėvėjimas: Laipsniškas turto naudingumo mažėjimas laikui bėgant.
• Pasiūla ir paklausa: Didelė paklausa ir ribota pasiūla didina turto vertę.

Skirtumai tarp nekilnojamojo ir kilnojamojo turto

Esminis skirtumas tarp nekilnojamojo ir kilnojamojo turto yra jo mobilumas. Nekilnojamasis turtas yra fiksuotas ir negali būti perkeltas, o kilnojamasis turtas gali būti lengvai transportuojamas.

Štai lentelė, apibendrinanti pagrindinius skirtumus:

Retrospektyvinis turto vertinimas

Retrospektyvinis turto (verslo) vertinimas yra toks vertinimas, kai turto rinkos vertė skaičiuojama konkrečiai Jums aktualiai datai praeityje, tačiau tai nėra vidutinė nekilnojamojo turto rinkos vertė. Nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė - tą pačią pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį turinčių nekilnojamojo turto objektų vertė, atspindinti nekilnojamojo turto vidutinę rinkos kainą nagrinėjamoje teritorijoje ir nustatyta masinio vertinimo būdu panaudojant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytus turto vertinimo metodus.

Retrospektyviniai vertinimai dažniausiai užsakomi tuomet, kai kyla ginčas dėl turto (verslo) rinkos vertės, buvusios praeityje. Dažniausiai tokių vertinimų prireikia teismuose.

Labai dažnu atveju toks retrospektyvinis vertinimas praverčia ir tuomet, kai norima sumažinti mokestinę naštą. Pagal LR teisės aktus, gautos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apmokestinamos tuomet, jeigu šis parduotas turtas buvo perleistas kito asmens nuosavybėn neišlaikius 5 metus.

Jei taip nutiko, kad gavę nekilnojamąjį turtą (paveldėjote ar jis Jums buvo padovanotas) neatlikote turto vertinimo, notaras, tvarkydamas Jūsų nuosavybės dokumentus, paprastai užfiksuoja turto vertę remdamasis vidutinės rinkos vertės duomenimis, nustatytais masinio vertinimo būdu. Deja, vidutinė rinkos vertė paprastai neatitinka realios neklinojamojo turto rinkos kainos.

Jei išlaikote turtą savo nuosavybėje 5 metus ir jį parduodate tik po šio laikotarpio, prievolė mokėti gyventojų pajamų mokestį neatsiranda, bet jei neišlaikote - Jums reikės mokėti mokesčius, t. y. apmokestinamas nuosavybėn gauto nekilnojamojo turto rinkos vertės ir to paties nekilnojamojo turto pardavimo kainos skirtumas, tad pasiruoškite namų darbus: Jums reikės retrospektyvinio nekilnojamojo turto vertinimo, kurio pagrindinis tikslas yra nustatyti nekilnojamojo turto rinkos vertę tam tikru praeities momentu, t. y. dovanojimo, paveldėjimo datai.

Retrospektyvinio vertinimo procedūra praktiškai nesiskiria nuo įprastos nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo procedūros: reikalinga ir turto apžiūra, ir turto dokumentai (priklausomai nuo turto rūšies). Vienintelis skirtumas yra tas, kad siekiama nustatyti turto rinkos vertę, buvusią preityje, todėl vienas svarbiausių momentų vertinant retrospektyviai - apsibrėžti turto būklę, buvusią vertinimo datos metu.

Retrospektyvinio kilnojamojo, nekilnojamojo turto ar verslo vertinimo darbų kaina yra nustatoma individualiai. Tai priklauso nuo vertinamo turto rūšies ir nuo datos, kuriai reikia apskaičiuoti turto rinkos vertę, senumo.

Turite klausimų apie retrospektyvinį turto vertinimą arba nekilnojamo turto vidutinę rinkos vertę?

tags: #privatus #turto #vertinimas