Prisijungimo Slaptažodžiai ir Kodai: Banko Nuosavybės Apsauga

Šiandieninėje skaitmeninėje eroje, kurioje finansinės operacijos vis dažniau atliekamos internetu, prisijungimo slaptažodžių ir kodų saugumas tampa itin svarbus. Šie duomenys yra tarsi raktas į Jūsų finansinę nuosavybę, todėl būtina imtis visų įmanomų priemonių, kad jie nepatektų į piktavalių rankas.

Bankams patikimai apsaugojus savo informacines sistemas, piktavaliai dažniausiai savo pastangas nukreipia į banko klientus, kurie nėra tokie patyrę informacijos apsaugos srityje. Todėl svarbu žinoti, kaip apsaugoti savo prisijungimo duomenis ir išvengti finansinių nuostolių.

Asmens Duomenų Saugumas

Asmens duomenys - tai bet kuri informacija apie žmogų, iš kurios galima jį pažinti ar nustatyti jo tapatybę. Jūsų asmens duomenys yra jūsų nuosavybė. Nereikia bet kam teikti savo asmens duomenis, prašytojas turi turėti teisę juos rinkti ir tvarkyti. Prieš pateikdami savo duomenis internete, įsitikinkite, kad tai saugu.

Skaitmeninė tapatybė - informacija, iš kurios skaitmeninėje erdvėje galima atpažinti prisijungusį vartotoją. Tai gali būti vartotojo asmens duomenys, jo prisijungimų prie svetainių duomenys, slapyvardžiai ir pan. Skaitmeninę tapatybę galima pavogti, suklastoti, pavyzdžiui, prisijungus prie svetimos e.

Nesvarbu ką beveiktumėte skaitmeninėje erdvėje, joje lieka jūsų veiklos pėdsakai - naršymo internete, prisijungimų prie paskyrų, dokumentų peržiūros žurnalai, kuriuose registruojami jūsų skaitmeninės tapatybės, kompiuterio ar kito įrenginio duomenys. Šiuos pėdsakus iš savo įrenginio galite nesudėtingai pašalinti, bet internete jie išlieka ilgą laiką.

Įsiminkite slaptažodžius, neužsirašykite jų, nesiųskite laiškuose. Skirtingose svetainėse nenaudokite to paties slaptažodžio. Niekas niekada neturi teisės prašyti jūsų atskleisti savo slaptažodžius ar kitus prisijungimo duomenis. Kai naudojatės svetimu kompiuteriu, nežinote, ar ten neveikia kokia nors sekimo programa.

Duomenų Apsauga ir Atsarginės Kopijos

Duomenys dažniausiai turi žymiai didesnę vertę nei kompiuteris ar išmanusis įrenginys. Apsisaugoti nuo visų duomenų sugadinimo atvejų būtų labai sunku, todėl geriausias būdas išsaugoti svarbius duomenis - daryti jų atsargines kopijas, iš kurių prireikus būtų galima duomenis atkurti.

Visus svarbius duomenis reikia nusikopijuoti, kad prireikus būtų iš kur juos atkurti. Kopijuoti duomenis reikia būtinai į kitą įrenginį, kitą laikmeną, o kopijas laikyti atskirai nuo originalų. Labai patogu, kai svarbūs duomenys kopijuojami į kurią nors saugyklą internete, dažnai vadinamą debesų saugykla. Tokios laikmenos tikrai nepamesi ir nesugadinsi, o duomenų saugumu joje rūpinasi labai rimtos IT bendrovės.

Visi „Google“ pašto vartotojai gali naudotis talpiu „Google disku“, jame laikyti savo dokumentų ir nuotraukų kopijas. „Android“ sistemos išmanieji įrenginiai būna iškart susieti su juo.

Kenkėjiškos Programos ir Apsauga

Naršant internete, bendraujant e. paštu ar keičiantis dokumentais, į jūsų kompiuterį ar kitą įrenginį gali patekti kenkėjiška programinė įranga. Dažniausiai kenkėjiškos programos plinta e. paštu. Prie laiškų pridedamas žalingas kodas gali būti užmaskuotas kaip svarbus dokumentas, sąskaita ar net paveikslėlis.

Dar kenkėjiškos programos plinta per bet kurias keičiamas laikmenas, - pavyzdžiui, prijungus užkrėstą atmintuką, virusas gali patekti į kompiuterį. Nuo kompiuterių virusų kompiuterį ar išmanųjį telefoną vienodai gerai apsaugo tiek mokamos, tiek ir nemokamos antivirusinės programos, svarbiausia, kad jos būtų nuolat atnaujinamos ir pažintų naujausias virusų atmainas. Ne mažiau svarbu yra nuolat atnaujinti savo kompiuterio ar telefono programinę įrangą, kai tik išleidžiami jos naujiniai, užlopantys pastebėtas saugumo spragas.

Turbūt 90 proc. internete siūlomų programėlių išmaniesiems telefonams, kurios žada juos „paspartinti“, „apsaugoti nuo virusų“, „optimizuoti“ yra kenksmingos ir gali padaryti rimtą žalą. Ar žinote, kad įrašomuose CD diskuose duomenys išlieka vos 10 metų, ir tai ne visuose? Duomenys taip pat dažnai prarandami netyčia juos pašalinus, pakeitus, įrašius naujus dokumentus vietoje senų, ypač daug žalos gali atnešti išpirkos reikalaujantys virusai, užkoduojantys visus dokumentus kompiuteryje.

Slaptažodžių Vagystės ir Apsaugos Priemonės

Pasak kibernetinio saugumo tyrėjų, duomenys dažniausiai būna surenkami pasinaudojant šnipinėjimo virusais. Kai nuteka slaptažodis, dažnai kompromituojama visa paskyra, o kartu ir su ja susiję duomenys: nuo asmeninių susirašinėjimų iki finansinių duomenų ar prieigos prie kitų susietų paslaugų.

Kaip sukurti saugų slaptažodį?

Programišiai pasitelkia įvairius būdus slaptažodžiams pavogti - nuo automatizuoto jų spėjimo ir sukčiavimo iki trojanų ar klaviatūros sekimo programų. Gerokai saugesnis sprendimas - dviejų veiksnių autentifikavimas, užtikrinantis papildomą apsaugos sluoksnį. Tai sistema, kai vienkartinis prisijungimo kodas siunčiamas į patvirtintą įrenginį - dažniausiai jūsų telefoną.

Tokia priemonė gerokai saugesnė nei vien tik slaptažodis, tačiau ir ji nėra nepažeidžiama - pavyzdžiui, jei įsilaužėliai perima jūsų telefoną ar įvykdo SIM kortelės keitimo (SIM swap) ataką. Būtent dėl to tokios bendrovės kaip „Apple“ ir „Google“ pereina prie dar saugesnio sprendimo - raktų.

Norėdami pasitikrinti, ar jūsų asmeniniai duomenys, pavyzdžiui, el. pašto adresas ar paskyrų slaptažodžiai, nebuvo atskleisti viešai internete, kibernetinio saugumo žinovai pataria pasitikrinti specialioje svetainėje haveibeenpwned.com. Tai patikimas įrankis, leidžiantis greitai įvertinti, ar jūsų duomenys buvo įtraukti į kokį nors duomenų nutekėjimą.

„Danske eBanko“ Saugumo Priemonės ir Klientų Atsargumas

Būkite atidūs. Piktavalių asmenų bandymai išvilioti iš žmonių konfidencialią informaciją, susijusią su banko sąskaitomis, eBanko prisijungimo kodais, mokėjimo kortelėmis, slaptažodžiais ir pan., kartas nuo karto suaktyvėja.

Dar kartą primename, kad bankas niekuomet neprašo savo klientų internetu atskleisti jokių konfidencialių duomenų. Atminkite, kad prireikus „Danske Bank“ darbuotojai pakvies Jus apsilankyti artimiausiame banko padalinyje, bet niekada neprašys atskleisti Jūsų slaptažodžio telefonu, el.

„Danske Bank“, suprasdamas šiuolaikinių technologijų poveikį mus supančiai aplinkai, nuolat investuoja lėšų į informacijos apsaugą.

Gerai organizuoti nusikaltėliai rado būdą, kaip įsilaužti į įmonių vadovų elektronines pašto dėžutes ir pasisavinti dideles pinigų sumas. Šia neteisėta veikla siekiama įtikinti buhalterį ar vyr. finansininką, jog įmonės vadovas prašo įvykdyti skubų bei konfidencialų pinigų pavedimą į užsienio kompaniją. Taip sukčiai išvilioja sumas, siekiančias net keliolika milijonų eurų.

Sukčių Veiksmai

Pirmas žingsnis - įsilaužti į vadovo ar vyriausiojo finansininko elektroninę pašto dėžutę, tuomet surinkti informaciją apie organizaciją, verslo procedūras, rutiną, taip pat darbuotojų, kurie turi įgaliojimą daryti pinigų pervedimus, vardus.

Tuo pat metu sukuriamos laikinos kompanijos ir banko sąskaitos. Paprastai tokiose vietose kaip Honkongas ar Kinija, kartais ir Europos šalyse, pavyzdžiui Norvegijoje ar Airijoje. Sąskaitos naudojamos gauti ir vėliau persiųsti pavogtus pinigus.

Kai viskas yra paruošta, nusikaltėliai laukia dienos, kai vadovas, iš kurio buvo pavogti duomenys, išvyksta atostogauti. Kartais apgaulingi laiškai siunčiami tiesiai iš vadovo elektroninės pašto dėžutės, dažniau yra sukuriamas falsifikatas. Labai panašus adresas, kuriame pakeičiamas vos vienas simbolis ar raidė.

Kartu su laišku dar išsiunčiamas patvirtinimas iš trečiosios šalies (pavyzdžiui advokatų kontoros) arba lydimas telefono skambučiu, patvirtinančiu vadovo prašymą.

„Danske eBanko“ Saugumo Užtikrinimas

„Danske eBanko“ saugumui užtikrinti naudojamos patikrintos technologijos. Visa informacija tarp Jūsų naršyklės ir banko tarnybinės stoties perduodama naudojant duomenų šifravimo SSL standarto protokolą su 128 bitų lygio šifravimu. Taip perduodama informacija patikimai apsaugota nuo galimybės ją perskaityti ir pakeisti.

Duomenų saugumui užtikrinti „Danske eBanke“ taip pat naudojami skaitmeniniai laidavimo pasai. Tai laidavimo centro patvirtintas skaitmeninės informacijos rinkinys, tiksliai nustatantis informacijos savininko tapatybę.

Naršyklės adreso eilutėje turi būti „extended validation SSL“ sertifikatas, kuris užtikrina papildomą svetainės autentiškumo nustatymo lygį - žalia spalva rodomas svetainės savininko pavadinimas (Danske Bank A/S [DK]).

Naudotojo Tapatybės Nustatymo Priemonės

Užpildydami prašymą naudotis sąskaitų tvarkymo internetu paslauga, gaunate šias tapatybės nustatymo priemones:

  • Naudotojo ID - tai naudotojo vardas, įrašytas Jūsų „Danske eBanko“ sutarties dalyje „Naudotojo ID“. Tai nekeičiamas unikalus ženklų rinkinys, skirtas Jūsų tapatybei nustatyti sistemoje.
  • Slaptažodžių generatorius - tai saugiausia naudotojo tapatybės nustatymo priemonė, užtikrinanti neribotą skirtingų slaptažodžių kiekį. Slaptažodžių generatorius naudojamas vietoj slaptažodžių kortelės, prisijungiant prie sistemos ar pasirašant operacijas.
  • Elektroninis parašas - tai elektroninis liudijimas, kuris elektroniniu būdu pateiktus duomenis susieja su pasirašančiu asmeniu ir patvirtina ar leidžia nustatyti parašo autoriaus tapatybę.

Prisijungti prie „Danske eBanko“ ir tvirtinti operacijas galima pasirašant mobiliuoju elektroniniu parašu (reikia specialios SIM kortelės) arba stacionariuoju elektroniniu parašu (kuriamas naudojantis specialia USB laikmena arba lustine kortele, įskaitant nuo 2009 m. išduodamą LR asmens tapatybės kortelę, turinčią mikroprocesorių). Visas šias priemones turite laikyti saugioje vietoje.

Trys Pagrindinės Taisyklės Saugumui Užtikrinti

Bankams patikimai apsaugojus savo informacines sistemas, piktavaliai dažniausiai savo pastangas nukreipia į banko klientus, kurie nėra tokie patyrę informacijos apsaugos srityje. Todėl, mes norime išmokyti Jus trijų pagrindinių taisyklių, kuriomis vadovaudamiesi maksimaliai sumažinsite riziką prarasti savo santaupas.

  1. Būkite atidūs - atminkite, kad visi prisijungimo rekvizitai yra tiesioginis raktas nuo Jūsų sąskaitų banke, todėl nepalikite jų viešose ir kitiems prieinamose vietose.
  2. Nepasiduokite psichologiniam spaudimui - Jūs galite sulaukti laiškų ar skambučių iš piktavalių, apsimetusių „Danske Bank“ darbuotojais, kurie prašys atskleisti Jūsų prisijungimo duomenis. Visuomet prisiminkite, kad „Danske Bank“ darbuotojai prireikus pakvies Jus apsilankyti artimiausiame Jums banko klientų aptarnavimo padalinyje, bet niekada neprašys atskleisti Jūsų prisijungimo duomenų telefonu, el. paštu ar kitais būdais.
  3. Apsaugokite savo kompiuterinę įrangą - nepakankamai apsaugota Jūsų kompiuterinė įranga gali tapti pažeidžiamiausia grandimi bendroje informacijos perdavimo grandinėje.

Gaukite naujausią informaciją apie e. saugumą - Ryšių reguliavimo tarnybos puslapyje užsiprenumeruokite naujienų siuntimą el. paštu, tuomet sužinosite apie naujausius e. Banko sąskaitos specialiąją dalį (kurioje užrašytas naudotojo ID) ir pirminio slaptažodžio voką laikykite pašaliniams sunkiai pasiekiamoje vietoje. Net jei neketinate iškarto naudotis elektroninės bankininkystės paslaugomis, būtinai pasikeiskite pirminius slaptažodžius į tik Jums žinomus. Prisijungimo rekvizitus stenkitės įsiminti. Neatskleiskite savo prisijungimo rekvizitų net šeimos nariams, jei norite, kad jie galėtų valdyti jūsų lėšas, kreipkitės į banką, kur Jūsų pageidaujamiems asmenims bus išduoti atskiri prisijungimo rekvizitai.

Naudodamiesi elektroninės bankininkystės paslaugomis viešose vietose įsitikinkite, kad Jūsų niekas nestebi, jei kilo įtarimų - pasikeiskite prisijungimo slaptažodžius arba užblokuokite paslaugą ir atvykite į artimiausią banko klientų aptarnavimo padalinį, kur Jums išduos naujus rekvizitus. Apie įtartinus skambučius ar laiškus, gautus iš „Danske Bank“ (su prašymais atskleisti ar patvirtinti prisijungimo rekvizitus), nedelsdami informuokite banką numeriu +370 5 215 6666 arba kreipkitės el.

Programinės Įrangos Apsauga

Įdiekite patikimą antivirusinę, programinę įrangą, nustatykite, kad ji tikrintų visus įeinančius ir išeinančius duomenis. Mes rekomenduojame naudotis tokių duomenų apsaugos sprendimus siūlančių bendrovių paslaugomis, pavyzdžiui, „Symantec“, „McAfee“, „Panda Software“. Jei neturite galimybės įsidiegti šią programinę įrangą - naudokitės tų pačių bendrovių siūlomomis nemokamomis tikrinimo programomis „Symantec“, „McAfee“, „Panda Software“.

Taip pat rekomenduojame įsidiegti užkardas (firewall) bei programas, apsaugančias kompiuterius nuo duomenų kaupimo ir kitų parazitinių programų („Adware/spyware checkers“). Dalis interneto naršyklių suteikia galimybę išsaugoti prisijungimo duomenis, kad kitą sykį vnaudotojas galėtų prisijungti automatiškai (neįvesdamas slaptažodžio). Šios patogios funkcijos pagalba piktavaliai asmenys gali sužinoti Jūsų prisijungimo duomenis, todėl rekomenduojame visuomet atidžiai perskaityti ekrane iššokančius pranešimus ir nenaudoti šios galimybės prisijungimui prie „Danske eBanko“ ir kitų portalų, kuriuose pateikiama konfidenciali informacija.

Bevielio Ryšio Saugumas

Nesaugus bevielis ryšys sudaro galimybes piktavaliams asmenims pavogti Jūsų prisijungimo prie el. bankininkystės sistemos slaptažodžius. Todėl bevielio ryšio naudotojams rekomenduojame:

  • Susipažinti su maršrutizatoriaus dokumentacijoje nurodytais apsaugos nustatymais bei nustatyti aukštesnius saugumo parametrus, nei rekomenduoja gamintojas;
  • Paslėpti bevielį ryšį nuo pašalinių asmenų, išjungiant bevielio ryšio tinklo vardo viešinimą (angl.

„Danske eBanko“ Patikrinimas

Prieš pradėdami naudotis „Danske eBanku“ įsitikinkite, ar tikrai jungiatės prie „Danske eBanko“. Norėdami įsitikinti, ar tikrai dirbate sistemoje „Danske eBankas“, patikrinkite extended validation SSL sertifikatą.

Tai jūs galite padaryti būdami bet kuriame „Danske eBanko“ puslapyje. Jei naudojate „Microsoft Explorer“ naršyklę, internetinės svetainės adreso laukelyje turite matyti spynos piktogramą ir Danske Bank A/S [DK]).Jei šios piktogramos ir užrašo nėra, tai reiškia, kad puslapis nėra saugus, todėl tęsti darbo negalite.

Dažnas interneto naudotas nesusimąsto, kad net trumpam į internetą (asmeninę svetainę, socialinį tinklą ir pan.) įkelta asmeninė informacija (nuotraukos, dokumentai, slaptažodžiai) internete pasiekiama lieka ilgesniam laikui ir gali būti prieinama asmenims, kuriems ji nebuvo skirta. Ar žinojote, kad Jums naršant internete, naršyklė įsimena visus Jūsų atliktus veiksmus, lankytas svetaines, fiksuoja prisijungimo vardus ir slaptažodžius?

Visa ši informacija dažnai Jums padeda lengviau naršyti internete, tačiau lengvai tampa prieinama ir pašaliniams asmenims. Naršyklės adreso eilutėje turi būti extended validation SSL sertifikatas, kuris užtikrina papildomą svetainės autentiškumo nustatymo lygį - žalia spalva rodomas svetainės savininko pavadinimas (Danske Bank A/S [DK]). Jei šio pavadinimo nėra, Naudotojas negali tęsti darbo ir turi apie tai pranešti Bankui telefonu, trumpuoju numeriu numeriu +370 5 215 6666.

Naudotojas „Danske eBanke“ neatlikęs jokių veiksmų 20 minučių ir norėdamas toliau tęsti darbą turės dar kartą prisijungti prie sistemos įvesdamas Naudotojo ID ir kodą iš Slaptažodžių generatoriaus arba elektronio parašo sPIN/PIN.

Naudotojas, baigęs darbą „Danske eBanke“ turi atsijungti nuo sistemos spragtelėdamas mygtuką „Išeiti“ (dešiniajame viršutiniame kampe, o „Danske mBanko“ atveju- meniu rato viduryje) ir uždaryti interneto naršyklės langą („Danske eBanko“ atveju).

Naudotojas turi rūpintis savo kompiuterio, išmanaus telefono, iš kurio jungiasi prie „Danske eBanko“, saugumu, pavyzdžiui, naudoti antivirusines programas ir kitas apsaugos priemones ir yra atsakingas už visas pasekmes, atsiradusias dėl nepakankamos Kliento / Naudotojo kompiuterinių ar kitų sistemų apsaugos.

Bankas turi teisę laikinai užblokuoti Naudotojo prisijungimą prie „Danske eBanko“: Naudotojui keturis šimtus dienų iš eilės neprisijungus prie „Danske eBanko“; Klientui pateikus Bankui raštišką prašymą sustabdyti Naudotojo naudojimąsi „Danske eBanku“.

Naudotojas, norėdamas, kad laikinas užblokavimas būtų panaikintas ir jam vėl suteikta galimybė prisijungti prie „Danske eBanko“, turi kreiptis į Banko klientų aptarnavimo padalinį arba telefonu, numeriu +370 5 215 6666.

Naudotojas gali sulaukti laiškų ar skambučių iš asmenų, apsimetusių banko darbuotojais ar kitais oficialiais pareigūnais ir prašančių pateikti prisijungimo prie „Danske eBanko“ prisijungimo duomenis ar dėl tariamai svarbios priežasties bandyti prisijungti prie „Danske eBanko“ ir ten esančioje formoje suvesti Slaptažodžių generatoriaus generuojamus atsakymus.

Mobilus Elektroninis Parašas

Mobilus elektroninis parašas - tai asmens tapatybės dokumento ir įprasto parašo atitikmuo, suteikiantis galimybę pasirašyti elektroninius dokumentus juridinę galią turinčiu parašu. Elektroninis parašas apsaugotas saugos kodu, kurį žinosite tik Jūs. Jungiantis mobiliu parašu sPIN kodas įvedamas mobiliajame telefone atsidariusiame lange.

Kaip ir tikrasis asmens parašas, mobilusis e. parašas gali priklausyti tik fiziniam asmeniui. Bet kuris pilnametis fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikos pilietybę ir mobilų telefoną, gali naudotis mobiliuoju e. parašu, neatsižvelgiant į tai, ar SIM kortelė yra įmonės, ar kito privataus asmens nuosavybė.

Mobiliuoju e. parašu taip pat gali naudotis ir ne Lietuvos Respublikos pilietybę turintys asmenys, pateikę galiojantį leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje, kuriame nurodytas lietuviškas asmens kodas.

M. parašą galima naudoti:

  • Elektroninėse bankų sistemose. Mobilusis parašas pakeičia slaptažodžių generatorius ir slaptažodžių korteles, todėl mobiliu parašu galite jungtis ne tik prie „Danske eBanko“, bet ir kitų el. bankininkystės sistemų.
  • Viešųjų įstaigų sistemose ir savitarnos svetainėse Lietuvos Respublikos savivaldybėse; „Sodroje“; Įvairių paslaugų tiekėjų savitarnos svetainėse (pvz.

Saugumo Patarimai

Apibendrinant, štai keletas pagrindinių patarimų, kaip apsaugoti savo prisijungimo slaptažodžius ir kodus, bei užtikrinti savo banko nuosavybės saugumą:

  • Kurkite stiprius ir unikalius slaptažodžius kiekvienai paskyrai.
  • Įjunkite dviejų veiksnių autentifikavimą, kai tik tai įmanoma.
  • Būkite budrūs dėl sukčiavimo bandymų ir įtartinų laiškų ar skambučių.
  • Reguliariai atnaujinkite savo kompiuterio ir telefono programinę įrangą.
  • Naudokite patikimą antivirusinę programą ir užkardą.
  • Atsargiai naudokitės viešuoju Wi-Fi ryšiu.
  • Reguliariai tikrinkite, ar jūsų duomenys nebuvo nutekinti internete.

Laikydamiesi šių patarimų, galite žymiai sumažinti riziką tapti sukčiavimo auka ir apsaugoti savo finansinę nuosavybę.

tags: #prisijungimo #slaptazodziai #ir #kodai #yra #banko