Turto Disponavimas Prieš Santuoką: Teisiniai Aspektai Lietuvoje

Santuoka - svarbus gyvenimo etapas, kurį dažnai lydi ne tik emociniai, bet ir teisiniai klausimai. Vienas iš tokių - turto disponavimas prieš santuoką. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, galioja tam tikros taisyklės ir principai, reglamentuojantys sutuoktinių turtinius santykius. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su turto disponavimu prieš santuoką, vedybinėmis sutartimis ir turto padalijimo principus skyrybų atveju.

Vedybinė Sutartis: Sutuoktinių Turto Režimo Nustatymas

Lietuvoje sutuoktiniai gali pasirinkti savo turto teisinį režimą sudarydami vedybinę sutartį. Vedybinė sutartis - tai susitarimas, kuriuo būsimi sutuoktiniai arba sutuoktiniai nustato savo turtines teises ir pareigas santuokos metu ir (ar) jai nutrūkus. Ši sutartis leidžia sutuoktiniams nukrypti nuo įstatyme nustatyto turto teisinio režimo ir susitarti dėl jiems priimtiniausio varianto.

Kokius turto režimus galima nustatyti vedybine sutartimi?

• Visiško turto bendrumo režimas: visas sutuoktinių turtas, įgytas iki santuokos ir santuokos metu, tampa bendra nuosavybe.
• Turto atskirumo režimas: kiekvienas sutuoktinis išsaugo nuosavybės teises į jam priklausiusį turtą iki santuokos ir įgyja nuosavybės teises į turtą, įgytą santuokos metu.
• Dalies turto bendrumo režimas: sutuoktiniai gali susitarti, kad tik tam tikra turto dalis bus bendra nuosavybė, o likęs turtas liks kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe.

Svarbu pažymėti, kad vedybinė sutartis turi būti sudaryta notarine forma, kad būtų galiojanti. Taip pat, sutarties sąlygos turi būti aiškios ir nedviprasmiškos, kad ateityje nekiltų ginčų dėl turto padalijimo.

Turto Padalijimo Principai Skyrybų Atveju

Jei sutuoktiniai nesudaro vedybinės sutarties arba vedybinė sutartis negalioja, taikomi įstatyme nustatyti turto padalijimo principai skyrybų atveju. Pagrindinis principas - santuokoje įgytas turtas dalijamas lygiomis dalimis, nebent teismas nusprendžia kitaip atsižvelgdamas į tam tikras aplinkybes.

Kokios aplinkybės gali lemti nukrypimą nuo lygių dalių principo?

• Vieno iš sutuoktinių sveikatos būklė ar turtinė padėtis.
• Sutuoktinio indėlis į šeimos gerovę (priežiūra vaikais, namų ūkis).
• Vieno iš sutuoktinių kaltė dėl santuokos nutraukimo.
• Nepilnamečių vaikų interesai.

Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad turtas, įgytas iki santuokos arba gautas dovanojimo ar paveldėjimo būdu, yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė ir skyrybų atveju nėra dalijamas. Tačiau, jei šis turtas buvo iš esmės pagerintas bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio darbu, jis gali būti pripažintas bendra nuosavybe ir dalijamas skyrybų metu.

Su paskola įgyto būsto dalybos

Su paskola įgytas būstas, kurio kredito įmokos vis dar mokamos bankui, gali tapti nemažu galvos skausmu. Norint išvengti nesusipratimų ir maišaties, būtina įvertinti pagrindinius įmanomus scenarijus:

• Būstas parduodamas, paskola grąžinama, o pelningo pardavimo atveju likusios lėšos padalinamos tarp sutuoktinių.
• Būsto nuosavybė ir būsto paskola perduodama vienam iš sutuoktinių, jei jis gauna pakankamas pajamas ir tokiam scenarijui pritaria kreditorius.
• Abu sutuoktiniai lieka bendraturčiais ir bendraskoliais, turinčiais paskolą ir po skyrybų grąžinti kartu.
• Būsto nuosavybė pereina vienam, tačiau paskolą privalo grąžinti abu sutuoktiniai.

Finansinio turto ir skolų padalijimas

Teismo sprendimu arba šalių susitarimu pasidalijami ir įgyti vertybiniai popieriai ar sukaupta finansinė atsarga. Gali būti nuspręsta, kad viena turto rūšis atitenka vienam sutuoktiniui, kita - kitam. Egzistuoja ir kitas finansinio turto dalybų kelias, kada sukauptas turtas atitenka vienam iš sutuoktinių, o šis kitam sumoka finansinę kompensaciją už jo dalį. Sutuoktiniams nesusitarus dėl to, kam koks finansinis turtas turėtų atitekti, teismo sprendimu gali būti nuspręsta turtą parduoti, o gautas lėšas paskirstyti pagal nustatytas turto dalis.

Bendras santuokoje yra ne tik turtas, bet ir įsipareigojimai, tad jie taip pat dalijami. Santuokos nutraukimas neatleidžia sutuoktinių nuo bendrų įsipareigojimų kreditoriams, nebent kreditorius išreiškia pritarimą, kad finansiniai įsipareigojimai liktų tik vienam iš sutuoktinių.

Santuokos Nutraukimas Vienos Šalies Prašymu

Lietuvos įstatymai suteikia galimybę nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu. Tai įmanoma, jei egzistuoja tam tikros sąlygos, pavyzdžiui:

1. Sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienerius metus.
2. Vienas iš sutuoktinių pripažintas nežinia kur esančiu arba neveiksniu.

Nutraukiant santuoką vieno sutuoktinio prašymu, sutuoktiniai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Santuokos Nutraukimas Notarine Tvarka

Nuo 2023 m. sausio 1 d., santuoką bendru sutarimu galima nutraukti ir notarine tvarka. Tačiau, norint pasinaudoti supaprastinta santuokos nutraukimo tvarka, turi egzistuoti sąlygų visuma:

• Nėra bendrų nepilnamečių vaikų.
• Nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieni metai.

Santuoka notarine tvarka nutraukiama notarui patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigalioja kitą darbo dieną po jos notarinio patvirtinimo dienos. Tokiu būdu sutuoktiniams nereikia kreiptis į teismą.

Turto Padalijimas Po Santuokos Nutraukimo

Nutraukiant santuoką, privalu nurodyti visą turtą, priklausantį sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Jeigu taip atsitinka, kad po santuokos nutraukimo paaiškėja, kad yra nepadalinto turto, turi būti atnaujinama ištuokos byla dalyje dėl turto pasidalijimo ir teismas priima naują sprendimą.

Jeigu nesusitariama, yra galimybė kreiptis į teismą. Tačiau yra tam tikri apribojimai - tai ieškinio senatis. Pagal LTSR SŠK 23 straipsnio 4 dalį reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, buvo nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Kaip Apsaugoti Savo Nuosavybę?

Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan.

Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, pirma reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalinamas nebus.

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:

• Turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
• Pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
• Įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos, jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo.
• Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
• Pajamos bei vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.

Asmeninė sutuoktinių nuosavybė

Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?

• Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo.
• Sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
• Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
• Autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės.
• Lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
• Žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.
• Sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.

Procesiniai Aspektai

Nagrinėjant bylą teisme dėl skyrybų ar turto padalinimo, pirma nustatytina sutuoktinių turto nuosavybės rūšis. Nuo turto nuosavybės formos priklausys, kuriam sutuoktiniui tas turtas atiteks, ar turtas bus dalinamas ar ne.

Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, kuri reiškia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į šią prezumpciją, įrodinėti reikia būtent aplinkybę, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Turto Padalinimo Santuokos Nutraukimo Procese Ypatumai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje naujausių bylų pažymėjo, jog santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

LAT išaiškino, jog teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Taigi, galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią.

Tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

Santuokos nutraukimo procese neaptarus bendrojo turto padalinimo klausimo, jis įgauna bendrosios dalinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą.

Svarbu!

Skyrybos ir turto dalybos - itin reikšmingas klausimas santuokos nutraukimo procese. Nuo teismo sprendimo, kuriuo padalijamas sutuoktiniams priklausęs turtas, iš esmės priklauso būsima sutuoktinio turtinė padėtis po skyrybų proceso pabaigos ir galimų piniginių prievolių kitam sutuoktiniui dydis. Atsižvelgiant į tai, rekomenduojame skyrybų ir turto dalybų procesą patikėti šios srities specialistams.

tags: #pries #santuoka #igito #turto #desponavimas