Bendras Nekilnojamas Turtas Paveldėjimas Lietuvoje

Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Mirties atveju, turto dalybos procesas gali būti sudėtingas ir emociškai įkrautas. Lietuvoje šį procesą reglamentuoja Civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai, kurie nustato paveldėjimo tvarką, įpėdinių teises ir pareigas.

Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 str. 1 d. 2 p. notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimus. Paveldėjimas galimas pagal įstatymą arba testamentą, kuomet kreipiamasi į palikimo atsiradimo vietos notarą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos.

Paveldėjimas pagal įstatymą

Tais atvejais, kai miręs turto palikėjas nebuvo sudaręs testamento, yra laikoma, jog jo įpėdiniai paliktą turtą paveldės pagal įstatymą. Pretenduojant į palikimą yra svarbu žinoti įpėdinių pagal įstatymą eilę. Palikimą pagal įstatymą įpėdiniai priima LR CK 5.11 str.

Pagal įstatymą taip pat paveldi ir palikėjo vaikai, gimę susituokusiems tėvams arba tėvams, kurių santuoka pripažinta negaliojančia, taip pat nesantuokiniai vaikai, kurių tėvystė nustatyta pagal įstatymus. Sutuoktinis, pergyvenęs palikėją, paveldi su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Kartu su pirmos eilės įpėdiniais sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, tačiau tik tuo atveju, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldės lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.

Atkreiptinas dėmesys, jog priklausomai nuo to, ar pagal įstatymą įpėdinis turintis teisę paveldėti išreikš norą paveldėti arba atsisakys priimti palikimą, gali susidaryti ir kitoks įpėdinių skaičius bei atitinkamai, gali kisti jiems tenkančios turto dalys.

Įpėdinių eilės pagal įstatymą

• Pirma eilė - palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.
• Antra eilė - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai.
• Trečia eilė - palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai.
• Ketvirta eilė - palikėjo broliai, seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės.
• Penkta eilė - palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos).
• Šešta eilė - palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).

Antros eilės įpėdiniai pagal įstatymą paveldi tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jie nepriima ar atsisako palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Žinotina, kad įvaikiai bei jų palikuonys, paveldintys po įtėvio, jo giminaičių mirties, prilyginami įtėvio vaikams ir jų palikuonims.

Visi įpėdiniai paveldi lygiomis dalimis pagal aukščiau nurodytą eilę. Jeigu nėra pirmos eilės įpėdinių arba jie atsisakė palikimo, arba iš jų atimta paveldėjimo teisė, paveldi antra eilė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jie atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.

Pažymėtina, jog antros eilės įpėdiniai pagal įstatymą paveldi tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jie nepriima ar atsisako palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.

Jei dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio mirties kreiptumėtės Jūs (sutuoktinė) ir abu jo vaikai, tuomet paveldėtumėt Jūs 1/4 (vieną ketvirtąją) dalį, vaikai lygiomis dalimis po 3/8 (tris aštuntąsias) dalis, o vyro motina neturėtų teisės paveldėti (nes yra pirmesnių įpėdinių pagal įstatymą, t.y.

Jei dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio mirties kreiptumėtės Jūs (sutuoktinė) ir vienas iš vaikų, tuomet paveldėtumėt Jūs 1/4 (vieną ketvirtąją) dalį, o vaikas 3/4 (tris ketvirtąsias) dalis, o vyro motina neturėtų teisės paveldėti (nes yra pirmesnių įpėdinių pagal įstatymą, t.y.

Jeigu Jūs (sutuoktinė) nesikreiptumėte į notarą ar atsisakytumėte priimti palikimą, dėl palikimo priėmimo kreiptųsi abu vaikai, tuomet jie turtą paveldėtų lygiomis dalimis, o vyro motina neturėtų teisės paveldėti (nes yra pirmesnių įpėdinių pagal įstatymą, t.y.

Testamentas

Testamentas - tai asmeninis palikėjo patvarkymas dėl turto, taip pat dėl asmeninių neturtinių teisių ir pareigų mirties atveju, padarytas įstatymo numatyta tvarka ir forma. Taigi, jei Jūsų minimoje situacijoje sutuoktinis yra sudaręs (ar sudarytų) testamentą, turtą po jo mirties paveldėtų tik tie asmenys (ar asmuo), kurį ir/ar kuriuos sutuoktinis testamente nurodytų kaip paveldėtoją ir/ar paveldėtojus, t. y. Jūsų sutuoktinis galėtų visą savo turtą (išvardinant kokį konkretų turtą ar jo dalį) po savo mirties palikti Jums (sutuoktinei), arba tik vaikams (ar vienam iš jų), arba tik motinai, gali palikti Jums ir vaikams, arba vaikams ir motinai, trečiajam asmeniui, ir pan.

Bendrasis sutuoktinių testamentas

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK) bendrąjį sutuoktinių testamentą priskiria prie oficialaus testamento rūšių, kuris išreiškia bendrą sutuoktinių valią, kad kiekvienas sutuoktinis po savo mirties palieka kitam, pergyvenusiam sutuoktiniui, visą savo turtą, įskaitant ir savo bendrosios jungtinės nuosavybės dalį. Taigi, bendrojo sutuoktinių testamento esmė yra ta, kad sutuoktiniai vienas kitą paskiria savo įpėdiniu ir vienam iš jų mirus - kitas paveldi visą mirusiojo turtą.

Bendruoju testamentu sutuoktiniai vienas kitam turi palikti visą savo turtą be jokių išlygų. Tai reiškia, kad sutuoktiniai vienas kitam po mirties turi palikti ne tik savo bendrosios jungtinės nuosavybes teise turimą turtą, bet ir sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, pavyzdžiui, sutuoktinio turėtą turtą iki santuokos sudarymo ir kt. (CK 3.89 str., 5.45 str. 1 d.). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad sutuoktiniai, sudarę bendrąjį testamentą, nepraranda teisės disponuoti jiems asmeniškai priklausančiu turtu. Tai reiškia, kad yra galima situacija, jog sutuoktinio mirtį pergyvenęs sutuoktinis nepaveldės jokio turto, kadangi šis jau gali būti realizuotas, arba pergyvenęs sutuoktinis gali paveldėti mažesnę turto dalį, nei ji buvo testamento sudarymo metu.

Bendrasis sutuoktinių testamentas leidžia sutuoktiniams iš anksto pasirūpinti vienas kito materialine gerove po vieno iš sutuoktinių mirties, t.y. abu sutuoktiniai iš anksto žino, kad vienam iš jų mirus, pergyvenęs sutuoktinis paveldės visą mirusiajam priklausantį turtą. Bendrasis sutuoktinių testamentas taip pat leidžia išvengti ir ginčų šeimoje po vieno iš sutuoktinių mirties, kadangi pergyvenusiam sutuoktiniui ir mirusiojo sutuoktinio vaikams, jeigu jis jų turėjo, nereikia dalintis mirusiojo turto, atskiriant, kuriam iš sutuoktinių kokia turto dalis priklausė.

Įstatymas suteikia teisę sutuoktiniams bendruoju testamentu paskirti ir savo bendrą įpėdinį, kuris paveldės sutuoktiniams priklausiusį turtą po pergyvenusiojo sutuoktinio mirties. Taigi, bendrasis sutuoktinių testamentas užtikrina ne tik kiekvieno sutuoktinio teisę po sutuoktinio mirties paveldėti visą mirusiam priklausantį turtą, bet ir sudaro galimybę abiem sutuoktiniams, dar esant gyviems, nuspręsti dėl turto paveldėjimo (įpėdinio paskyrimo) po abiejų sutuoktinių mirties. Bendruoju sutuoktinių testamentu gali būti paskirtas ir ne vienas įpėdinis, o ir keli, pavyzdžiui, jeigu sutuoktiniai turi keletą vaikų. Tokiu atveju bendrajame sutuoktinių testamente reikia nurodyti dalis arba konkrečius daiktus, kuriems įpėdiniams ir koks turtas, ar jos dalis, atitenka.

Būtina pažymėti, kad bendruoju sutuoktinių testamentu paskirtas įpėdinis, paveldėsiantis turtą, po paskutinio iš sutuoktinių mirties, neturi jokių teisių į turtą iki pergyvenusio sutuoktinio mirties. Tokio įpėdinio teisinė padėtis yra lygiai tokia pati, kaip ir pagal vieno asmens sudarytą testamentą. Taigi, toks įpėdinis paveldi tik tą turtą, kuris lieka po pergyvenusio sutuoktinio mirties. Jeigu sutuoktiniai į savo bendrąjį testamentą kurio nors turto neįtrauktų, po paskutinio iš sutuoktinių mirties šis turtas būtų paveldėtas pastarojo sutuoktinio įpėdinių pagal įstatymą.

Įstatymas suteikia teisę sutuoktiniams bendruoju testamentu nustatyti ir testamentinę išskirtinę kitų asmenų naudai, t.y. sutuoktiniai vienas kitą gali įpareigoti po vieno iš sutuoktinių mirties vykdyti tam tikrą prievolę kitam asmeniui, pavyzdžiui, teikti materialinę paramą testamente nurodytam asmeniui. Įpareigojimą vykdyti testamentinę išskirtinę sutuoktiniai gali nustatyti ne tik vienas kitam, bet ir jų paskirtam bendram įpėdiniui, kuriam tokia pareiga atsirastų tik po pergyvenusio sutuoktinio mirties.

Pergyvenęs sutuoktinis, paveldėjęs mirusiojo turtą, gali paveldėtą turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo savo nuožiūra. Tai reiškia, kad net jeigu sutuoktiniai bendrajame testamente yra paskyrę savo bendrą įpėdinį, kuris turėtų paveldėti sutuoktinių turtą po pergyvenusio sutuoktinio mirties, šiam įpėdiniui jokio turto gali ir nebelikti, nes pergyvenęs sutuoktinis iki savo mirties gali būti realizavęs visą savo ir mirusiojo sutuoktinio turtą.

Bendrojo sutuoktinių testamento sudarymas

Bendrąjį sutuoktinių testamentą gali sudaryti tik sutuoktiniai, t.y. asmenys, įstatymo nustatyta tvarka sudarę civilinę ar bažnytinę santuoką. Tai yra vienintelis atvejis, kada įstatymas leidžia testamentą sudaryti dviem asmenims kartu, t.y. tokio testamento negali sudaryti bendraturčiai, taip pat asmenys, kurie kartu gyvena, tačiau nėra sudarę santuokos, ar kiti asmenys, kurie tarpusavyje yra susiję teisiniais ar moraliniais ryšiais. Bendrasis sutuoktinių testamentas yra sudaromas tik kaip oficialusis, todėl šis testamentas gali būti sudarytas tik nuvykus pas notarą arba konsulinį pareigūną, jeigu sutuoktiniai yra užsienio valstybėje (CK 5.28 str.). Vadinasi, sutuoktiniams testamentą surašius ir jį pasirašius patiems ranka, testamentas būtų laikomas negaliojančiu (CK 5.44 str. 2 d.).

Ribojimai dėl kitų testamentų sudarymo

Atkreiptinas dėmesys, kad sudarius bendrąjį sutuoktinių testamentą pas notarą, ar konsulinį pareigūną, sutuoktiniams atsiranda įstatyme įtvirtinti ribojimai dėl kitų testamentų sudarymo. Įstatyme yra numatyta, kad sutuoktinių sudaryti individualūs testamentai, neatšaukus bendrojo sutuoktinių testamento, negalioja (CK 5.46 str. 2 d). Taigi, jeigu vienas iš sutuoktinių nori sudaryti savo asmeninį ar oficialųjį testamentą, pirmiausia, jis turi atšaukti jau sudarytą bendrąjį sutuoktinių testamentą. Be to, įstatyme yra numatyta, kad mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis neturi teisės pakeisti bendrojo testamento, nes priešingu atveju būtų paneigta mirusiojo sutuoktinio valia (CK 5.49 str. 1 d.). Tačiau pergyvenęs sutuoktinis turi teisę atsisakyti priimti mirusiojo sutuoktinio palikimą. Tokiu atveju mirusiojo sutuoktinio turtą, įskaitant ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, paveldi jo įpėdiniai pagal įstatymą (vaikai, vaikaičiai ir kt.), o pergyvenęs sutuoktinis netenka jokių teisių į mirusiojo sutuoktinio turtą.

Sutuoktinių nuosavybė

Nuosavybės teisių įgyvendinimas skiriasi priklausomai nuo to, ar turtas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, tai yra nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Tačiau gali būti, kad į tą patį daiktą nuosavybės teisę turi du daugiau asmenų. Esant tokiai situacijai laikoma, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybės teise.

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:

• Turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
• Pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
• Jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos.
• Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
• Pajamos bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.

Pavyzdžiui, jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbimo mašiną, šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Taigi, vieno sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis yra bendra sutuoktinių nuosavybė, taip pat kaip ir honoraras už profesinę veiklą. Už buto nuomą gaunamos lėšos priklauso abiems sutuoktiniams bendrai.

Žinoti, koks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra naudinga ir tam, kad sudarant tam tikrus sandorius, kuriems reikalingas abiejų savininkų dalyvavimas, nebūtų atimama galimybė perleisti tam tikrus nuosavybės objektus. Pavyzdžiui, jeigu pas notarą buto pardavimui atvyksta tik vienas sutuoktinis, notaras negalės patvirtinti sutarties, kadangi yra reikalingas ir antro sutuoktinio parašas.

Asmeninė sutuoktinių nuosavybė

Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?

• Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo.
• Sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
• Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
• Autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės.
• Lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
• Žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.
• Sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Pavyzdžiui, jeigu iki santuokos sudarymo sutuoktinė turėjo butą, jis po santuokos ir liks jos asmenine nuosavybe, ji juo galės disponuoti savo nuožiūra ir jis nebus dalinamas. Taigi, jeigu po santuokos sudarymo kuris nors iš sutuoktinių paveldi turtą, toks turtas pripažįstamas to sutuoktinio asmeninine nuosavybe.

Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.

tags: #bendras #nekilnojamas #turtas #mirus #sutuoktiniui