Pravienos apylinkės garsėja ne tik savo gamtos grožiu, bet ir turtinga kultūrine bei istorine praeitimi. Čia gausu lankytinų vietų, sodybų ir vyksta įvairūs renginiai, pritraukiantys tiek vietos gyventojus, tiek turistus. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairias Pravienos sodybas, jų lankytinas vietas ir renginius.
Rumšiškės - viena iš lankytinų vietų netoli Pravienos. Šaltinis: wikipedia.org
Kultūriniai Renginiai ir Parodos
Pravienos apylinkėse nuolat vyksta įvairūs kultūriniai renginiai ir parodos, skirti įvairioms amžiaus grupėms ir interesams. Tai puiki galimybė susipažinti su vietos kultūra ir tradicijomis.
Trapus keramikos žavesys -- rudenį pasitinkančioje „Arkoje"
Viena iš gražių tradicijų - kasmet, minint Motinos dieną, naujai sukurtus keramikos būrelio mokinių darbus eksponuoti vienoje iš Pravieniškių kaimo sodybų. Žaliuojančiose Virginijos Barauskienės sodybos erdvėse (Pravienos g. 4) bus galima pamatyti virš 100 keramikos darbų: skulptūrų, plokščių, indų ir kt. Parodoje pristatomi Laimos darbai kviečia mus pažvelgti į savo vidų ir pripažinti, kad nieko brangesnio už mūsų ryšį su gamta nėra.
Gegužės 26 d. (penktadienį), 18 val. pravieniškietės Virginijos Barauskienės sodyboje (Pravienos g. 4) vyks Rumšiškių kultūros centro Pravieniškių vaikų keramikos būrelio, vadovaujamo dailininkės-keramikės Audronės Skarbaliūtės, naujausių darbų parodos, skirtos Motinos dienai pristatymo šventė „Iš mamos rankų saulė teka“.
Taip pat galite pasigrožėti dailininko Petro Kardoko paroda. Šis dailininkas kūryba užsiima nuo 1990 metų ir yra nutapęs daugiau nei 20 000 darbų. Tai yra neoficialus Lietuvos rekordas. Parodoje „Nostalgiškieji peizažai“ galėsite atrasti Kaišiadorių raj.
Rumšiškių kultūros centro Dovainonių moterų vokalinis ansamblis „Vija“ kviečia į veiklos penkmečio koncertą Mergakalnio apžvalgos aikštelėje (esant blogam orui - Dovainonių salėje). Dalyvauja ansamblis „Vija“ (vad. Modesta Kalinauskienė), akomponuoja smuikininkė Inga Bražionienė, gitaristė Eglė Pranckevičienė, baleto artistai - Ana Buchovskaja-Zamulskienė ir Aurimas Tiškevičius.
Kviečiame į stalo žaidimų vakarą suaugusiems Rumšiškių kultūros centro Dovainonių salėje. Stalo žaidimai padeda susipažinti, užmegzti gyvus pokalbius, skatina komandinius įgūdžius, nukreipia mintis į žaidimo eigą, o tai mažina stresą ir gerina emocinę žmogaus sveikatą. Dalyvių skaičius ribotas.
Lietuvos Liaudies Buities Muziejus Rumšiškėse
Lietuvos liaudies buities muziejus, esantis Rumšiškėse (Kaišiadorių raj.), svetingai atvėrė vartus jubiliejinei 20-ajai aklųjų maldos dienai. Nuostabu - juk tai vienas didžiausių ir daugiausia eksponatų turintis etnografijos muziejus Europoje po atviru dangumi. Įsikūręs prie Pravienos upelio žiočių, Kauno marių pakrantėje, jis užima dviejų šimtų hektarų plotą.
Lietuvos liaudies buities muziejus. Šaltinis: vilnius-events.lt
Muziejus atspindi XVIII a. pabaigos - XX a. pirmosios pusės visų Lietuvos regionų: Dzūkijos, Aukštaitijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos, valstiečių bei miestelėnų buitį, darbus, tradicijas. Jis įkurtas 1966 m. Pievelių kaimo vietoje.
Muziejaus Sektoriai
- Dzūkija: Muziejuje eksponuojamos keturios dzūkų sodybos. Musteika, Zervynos bei Vaitakarčmis sudaro dzūkų sodybų grupę.
- Aukštaitija: Ekspozicijos suteikia žinių apie spaudos draudimo laikotarpį, keliaujančio siuvėjo bei pynėjo amatus, vestuvių, Velykų papročius, kitas regionui būdingas šventes ir kasdienius darbus.
- Suvalkija: Suvalkijos sodybos planas, pastatai ir ūkyje naudojami daiktai pasakoja apie taupų, sumanų ir racionalų suvalkietį, kuris gyveno gausiai liepomis apsodintoje sodyboje.
- Žemaitija: Žemaitijos dalyje įrengtos šešios sodybos. Joje rodomas numas - seniausias žemaičių gyvenamojo namo tipas.
- Senasis Etnografinis Miestelis: Čia galima pamatyti XIX a. pabaigos - XX a. pirmosios pusės pastatus iš visos Lietuvos.
- Tremties ir Pasipriešinimo Sektorius: Tremties ir pasipriešinimo sektoriaus eksponatai mena 1941-1953 m. trėmimų iš Lietuvos į Sovietų Sąjungos gilumą laikotarpį.
Sasnavos Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bažnyčia
Tai medinė bažnyčia, statyta 1817 m. Sasnavoje. Pastačius naują mūrinę bažnyčią, senoji buvo išmatuota, nufotografuota, kad būtų tiksliai atstatyta muziejuje. Šalia stovi medinė varpinė, karstinė; šventorius aptvertas mūrine tvora.
Apžvalgos Bokštas
Nuo 15 m apžvalgos bokšto atsiveria įspūdingos atodangos, išplatėjusio Nemuno vingiai, Kauno marių vandenų užutėkiai. Tolumoje matyti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės įrenginiai - generatorių blokas ir dideli vandens vamzdžiai.
Senojo Plento Atkarpa
XX a. pradžioje buvo tiesiamas kelias iš Alytaus į Kauną per Rumšiškes ir Kruonį. Dabar galima apžiūrėti maždaug 2 km senojo plento atkarpą tarp Dovainonių ir Kauno marių.
Mergakalnio Atodanga
Mergakalnis - tai aukščiausia prie Kauno marių esanti atodanga. Nuo čia atsiveria Kauno marių grožis. Matoma paukščių sala. Įrengta atokvėpio vieta, laužavietė.
Jono Aisčio Muziejus
Jono Aisčio muziejus įsteigtas 1997 m. Jame saugoma ir kaupiama daiktinė, pasakojamoji ir vaizdinė medžiaga, suteikianti daug informacijos apie svarbiausius ir įdomiausius poeto Jono Aleksandravičiaus-Aisčio (1904-1973) gyvenimo etapus. Muziejuje eksponuojama medžiaga ne tik apie patį J.Aistį, bet ir apie jo šeimą, draugus, Rumšiškių miestelį.
Sodyba Prie Pravienos
Sodyba "Prie Pravienos" įsikūrusi 20 km nuo Kauno, 80 km nuo Vilniaus, 5 km nuo greitkelio Kaunas - Vilnius (nuo Rumšiškių), 900 m nuo traukinių stotelės Pamieris. Tai medaus rastinis namas senovinio tipo atskirame, nuošaliame, aptvertame vienkiemyje.
Kieme yra kubilas po stogu, tvenkinys (galima maudytis), prie jo pavėsinė su lauko židiniu - šašlykine, supynės. Namo terasa į tvenkinio pusę su stalais - suolais, priešpirtis - salė 6x6m su židiniu ir stalais (susėsti 20-30 svečių), pirtele, dušas, wc, virtuvėlė (šaldytuvas, mikrobangė, virdulys) (indai vienkartiniai), II aukšte 3 miegamieji apie 20 patogiu vietų (meiliai sugulti galima ir daugiau).
Maršrutai Po Apylinkes
Pravienos apylinkėse galima leistis į įvairius maršrutus, aplankant įdomias ir gražias vietas.
- Maisiejūnų Piliakalnis: Piliakalnis yra kairiajame Strėvos krante. Tai keturkampė pailga kalva.
- Maisiejūnų-Surgantiškių Pilkapiai: Pilkapiai driekiasi 150 m ilgio ir 50 m pločio plote. Yra apie 40 pilkapių, išsidėsčiusių vienas arti kito, didžioji dalis apardyti.
- Lašinių Piliakalnis: Piliakalnis yra Strėvos dešiniajame krante. Beveik iš visų pusių jį juosia Strėva ir jos slėnio daubos.
- Dovainonių - Kapitoniškių Pilkapiai: Pilkapiuose palaidoti sudeginti mirusieji. Iš viso šiame miške yra 38 pilkapiai.
- Kruonio Hidroakumuliacinė Elektrinė: Tai vienintelė tokio tipo elektrinė Baltijos šalyse. Pastatyta 1978-2000 m.
Joninės Pravienos Apylinkėse
Joninės - viena laukiamiausių vasaros švenčių, kai gamta pasiekia savo klestėjimo viršūnę, o žmonės, sekdami senolių tradicijomis, buriasi prie laužų, pina vainikus ir ieško paparčio žiedo. Šventės metu vyksta įvairūs renginiai, pradedant tradicinėmis apeigomis ir baigiant moderniais koncertais.
| Renginys | Vieta | Data | Aprašymas |
|---|---|---|---|
| Joninės Rumšiškėse | Lietuvos etnografijos muziejus | Birželio 23 d. | Senieji papročiai, gamtos magija ir muzika po žvaigždėmis. |
| Rasos šventė Kernavėje | Kernavė | Birželio 23 d. | Senosios Rasų šventės tradicijos, kupoliavimas, apeigos, dainos ir laužai piliakalnių apsuptyje. |
| Joninės Šventojoje | Šventoji | Birželio 21-24 d. | Mugė, vainikų pynimas, ugnies misterija su Joninių laužu ir DJ muzika. |
Joninės Lietuvoje 2025 bus kaip niekada turtingos pasirinkimų - didmiesčiai, pajūris, piliakalniai ir parkai kvies ne tik stebėti tradicines apeigas, bet ir mėgautis koncertais, šokiais, naktiniais žygiais bei ugnies šou.