Socialinis būstas įprastai asocijuojasi su nuobodžia architektūra ir ribotu biudžetu. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama socialinio būsto kokybei ir prieinamumui. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo įtvirtinti įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos būstas taps labiau prieinamas šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, auginančioms tris ar daugiau vaikų, neįgaliesiems, tremtiniams.
Įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti, kad šeimos, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, gali pretenduoti į socialinio būsto nuomą be eilės. Tokiu būdu būtų sudarytos prielaidos geriau užtikrinti būsto prieinamumą vieniems iš dažniausiai skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje atsiduriantiems asmenims ir sudarytos palankesnės socialinio būsto nuomos sąlygos šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis (2020 m.), pagal namų ūkio sudėtį skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje dažniausiai atsiduria vieni gyvenantys asmenys (52,2 proc.) ir vieni vaikus auginantys asmenys (49,1 proc.).
Taip pat siūloma padidinti šiuo metu galiojančias metines pajamų ir turto dydžių ribas, kurios leistų asmenims (šeimoms) išsaugoti teisę į socialinį būstą. Šiuo metu savivaldybės būstas dažniausiai nuomojamas rinkos kaina, išskyrus savivaldybės nustatytas išimtis. Priėmus įstatymo pakeitimus, savivaldybės būsto nuomos kaina tam tikroms grupėms - neįgaliesiems, šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų ar šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, tremtiniams - privalės būti ne didesnė kaip 20 proc.
Be to, siūloma įtvirtinti savivaldybių pareigą asmenims ir šeimoms, įrašytiems į laukiančiųjų socialinio būsto nuomos sąrašą, taip pat nuomojantiems socialinį būstą, planuoti pagalbą, siekiant jiems padėti dalyvauti darbo rinkoje ir taip pagerinti savo šeimos finansinę situaciją. Ministerija siūlo didinti subsidijų dydžius nuo 15 iki 30 proc. (vietoje 10 ir 20 proc.) valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti šių kreditų gavėjams. Preliminariais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, nustačius didesnius subsidijų dydžius valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti, šiems pakeitimams įgyvendinti (subsidijoms mokėti) 2022 m. papildomai reikės apie 8,3 mln. Eur.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė laikosi nuomonės, kad priimtos pataisos prisideda prie skurdo problemos sprendimo. Ji pabrėžia, kad vienišų tėvų skurdas yra didelis, todėl pataisos yra sveikintinas žingsnis. A. Adomavičienė priduria, kad būsto pritaikymas žmonėms su negalia - didelė problema.
Tačiau Seimo narė M. M. Ošmianskienė kritikuoja priimtas pataisas, teigdama, kad jos pažeidžia lygiateisiškumo principą ir skatina skirtis bei nedirbti. Jos manymu, naivu galvoti, kad 30 proc. būsto kredito subsidija, 50 proc. Tokios nuostatos skatina slėpti pajamas ir nedirbti. Parlamentarė taip pat baiminosi, kad įstatymo pataisos apsunkins būsto prieinamumą žmonėms su negalia.
Lietuvos negalios organizacijų forumo vadovė Henrika Varnienė pabrėžia, kad atskirų eilių sudarymas socialiniam būstui yra apskritai netinkama praktika. Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė diskriminacijos neįžvelgia. Vis dėlto, LRT.lt sako B. Nelygios galimybės asmenims gali būti sudaromos dėl jų socialinės padėties, suaugusio ar vaiko negalios, šeimos narių skaičiaus ir kitų priežasčių.
Socialinis būstas - tai ne tik stogas virš galvos, bet ir galimybė žmogui integruotis į visuomenę, dalyvauti darbo rinkoje ir pagerinti savo gyvenimo kokybę. Svarbu, kad socialinis būstas būtų prieinamas, kokybiškas ir atitiktų žmogaus poreikius.
Vilniuje užbaigtas išskirtinis socialinio būsto konversijos projektas „Šilti namai“, į kurį investuota daugiau ne pusė milijono eurų. Šiltnamių g., Lazdynų rajone bendrabučio pirmame aukšte anksčiau buvo prastos būklės kambariai su bendro naudojimo dušais, tualetais ir virtuve. Kiekviename 15 kv. m. dydžio bute dabar įrengtos atskiros virtuvės zonos ir vonios kambariai, kokybiška garso izoliacija, sumontuota rekuperacinė sistema.
SĮ „Vilniaus miesto būstas“ skaičiuoja, kad projektas atsiėjo beveik 570 tūkst. eurų. Anot jo, projektas buvo didžiulis iššūkis visai įmonei, kadangi tokio masto darbai vykdyti pirmą kartą.
Neseniai tokios dvi D.Višinskienės kontoros atstovautos bylos su Kauno miesto savivaldybe pasibaigė taikos sutartimis. Nepagrįstai įrašyti nuomos sutarčių punktai panaikinti, abiem atvejais nuomininkai tapo neprivatizuoto būsto gyventojais ir galės įsigyti butus, kuriuose yra gyvenę ne vieną dešimtį metų.
Pasirodo, taip seniai nebėra. Telšių rajono savivaldybės būsto fondo socialinio būsto sąraše yra 228 būstai. Pasirodo, Savivaldybė daugiausiai turi 2 kambarių būstų - net 122. Šiuo metu neužimtų socialinių būstų yra 12.
Štai 2024 m. Remonto darbus atlieka Savivaldybės įmonė Telšių butų ūkis.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį ir į galimus piktnaudžiavimo atvejus. Praėjusią savaitę Naujininkuose prabangiai įrengtame socialiniame bute dvi jo gyventojas sulaikę pareigūnai trečiadienį patikrino jaunai čigonų šeimai skirtą socialinį butą sostinės Subačiaus gatvėje. Vilniaus savivaldybės administracijos teigimu, po tokių policijos radinių bus svarstoma galimybė iš buvusių taboro gyventojų atimti socialinius butus.
Tokiais atvejais socialinių būstų nuomos sutartis gali būti nutraukta, iškeldintiems asmenims nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Šiuo metu socialiniai būstai yra išnuomoti 23 čigonų tautybės asmenims ir šeimoms.
Paryžiuje nauji socialiniai būstai įkurti „La Samaritaine” komplekse. Šie nauji socialiniai būstai, kurių vertė 23,7 mln. eurų, yra Paryžiaus merės Anne Hidalgo administracijos plano dalis. Ji ketina ne tik padidinti prieinamų būstų skaičių mieste, bet ir užkirsti kelią tolesnei socialinei atskirčiai tarp žmonių, gaunančių dideles ir mažas pajamas.
Nuo 2000 m. Nacionalinis miestų solidarumo ir atsinaujinimo įstatymas numato, kad Prancūzijos miestai, kuriuose yra ne mažiau kaip 20 proc. valstybinio būsto, neturi mokėti pakankamai didelio mokesčio. 2025 m. ši riba padidės iki 25 proc., tad tai ne tik asmeninė Anne Hidalgo iniciatyva.
Gyventojų pajamos per pastaruosius 5 metus didėjo kelis kartus, nei kilo būsto kainos, taigi, lietuviai turi daug didesnę perkamąją galią. Taip pat pastebime, kad klientai vis labiau vertina savo laiką ir nori palikti tokius darbus kaip būsto įrengimas plėtotojams - manome, kad ši tendencija tęsis ir toliau, kol dalinės apdailos butai taps labiau išimtis, o ne taisyklė. Vieta taip pat išlieka labai svarbus kriterijus renkantis būstą. Šiuolaikinis žmogus aktyvus, turi daug veiklos, tad itin vertina savo laiką. Toks pirkėjas neabejotinai renkasi būstą arčiau miesto centrinės dalies, tad manome, kad ateityje nekilnojamojo turto miesto pakraščiuose populiarumas slops.
Socialinio būsto kompleksas "Balti Debesys"
Pagal Bordo mieste įsikūrusių architektūrinių firmų „More Architecture“ ir „Poggi Architecture“ projektą Saintes mieste ką tik pastatytas nė iš tolo įprastų socialinių būstų neprimenantis kompleksas „Balti debesys“ (angl. White Clowds). Šiame 1.886 m² ploto ultrašiuolaikiškos architektūros komplekse iš viso yra 30 gyvenamųjų būstų.
Tai keli namų tūriai, tarsi sukrauti iš baltų dėžių su ažūriškais fragmentais. Laisvo komponavimo kompozicija su iš pagrindinio tūrio į išorę išsišovusiais perforuotais metaliniais balkonais šiam kompleksui suteikia skulptūrišką kubistinį pavidalą ir namai atrodo it savotiškos modernios architektūros skulptūros.
Juose nėra ne vien pagrindinio ar užpakalinio fasadų, bet ir daugiabučių statyboje įprastų reguliariai išdėstytų bei sienelėmis vienas nuo kito atskirtų balkonų. Perforuoto metalo elementų formuojamos erdvės įsileidžia saulės šviesą, tačiau tuo pat metu ir garantuoja gyventojų privatumą.
Šios erdvės pridengtos nuo tiesioginių praeivių žvilgsnių, gatvės triukšmo bei padeda išpildyti projekto autoriams keltą užduotį - sukurti kuo daugiau išorės erdvių.
Būsto kainos Vilniuje
NT bendrovės „Eika“ plėtros direktorius Martynas Žibūda patvirtino, kad šiais metais Vilniuje daugiausia pirkėjų susidomėjimo sulaukė brangesni ir vidutinės klasės butai. Jų buvo parduota maždaug ketvirtadaliu daugiau nei pigesnių ekonominės klasės butų. Jis atkreipė dėmesį, kad tokia tendencija Vilniuje tęsiasi jau kelerius metus. Pašnekovas įvardijo, kad šiuo metu vidutinės klasės būsto kaina siekia apie 2170 Eur/kv. m, o ekonominės klasės - apie 1520 Eur/kv. m.
Bendrovės „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis atkreipė dėmesį, kad populiariausio vidutinio ploto ir kambarių skaičiaus butai skirtinguose Vilniaus rajonuose skiriasi: miegamuosiuose rajonuose žmonės dažniau renkasi didesnį kambarių skaičių nei miesto centre.
2019 metų sausio-rugsėjo mėn. pardavimų statistika:
- Ekonominė klasė: nupirkta - 2 226, pasiūlyta - 2 197;
- Vidutinė klasė: nupirkta - 1 396, pasiūlyta - 1 947;
- Prestižinė klasė: nupirkta - 584, pasiūlyta - 996;
- „Liukso“ klasė: nupirkta - 697, pasiūlyta - 406.
Per 10 metų perkamo buto vidutinis plotas sumažėjo 10 kvadratinių metrų - taip skaičiuoja NT ekspertai. Anot jo, labai svarbi tendencija - mažėjantys 3 kambarių butai, jie labai populiarūs. Pirkėjai, įsigiję didesnį 2 kambarių butą, ieško galimybės, jei reikia, atitverti dar vieną, kad ir labai mažą, kambarį naujam šeimos nariui. Pašnekovas patikino, kad toks pirkėjų elgesys paskatino ir NT vystytojus projektuoti bei statyti tokius butus jau su atskirtu trečiuoju kambariu.
Š. Tarutis pridūrė, jog būsto mažėjimą lemia nemažai priežasčių: žmonės būstą perka pagal tuometinius poreikius, o ne visam gyvenimui, todėl renkasi ne maksimalų, o reikalingą plotą; taip pat žmonės nori keltis arčiau miesto centro, pirkti kokybiškesnį, aukštesnės klasės būstą, kurio kaina - aukštesnė; galų gale, augančios kainos skatina vertinti, kokio ploto žmonėms reikia.
Pasak M. Žibūdos, tame pačiame projekte 25 kv. m ir 70 kv. m būsto kvadratinio metro kaina gali skirtis net iki 50 proc. Tam yra kelios priežastys. Visų pirma - didelė mažų butų paklausa dėl mažesnės sandorio sumos ir didesnio tokio būsto likvidumo. Visų antra - dėl sąlyginai didesnės kvadratinio metro savikainos, nes tokie būsto elementai kaip sanitarinio mazgo zona, virtuvės zona, balkonas, parkavimo vieta ir pan., yra dalijami statistiškai mažesniam buto plotui.
Š. Tarutis atkreipė dėmesį, kad, rinkos analitikų duomenimis, šių metų rugpjūčio mėnesį dviejų kambarių butų Vilniuje 1 kvadratinio metro kaina svyravo nuo 840 iki 3 900 eurų, vieno kambario butų - nuo 970 iki 3 400 eurų.
| Būsto tipas | Kaina už kv. m (Eur) |
|---|---|
| Dviejų kambarių butai | 840 - 3900 |
| Vieno kambario butai | 970 - 3400 |
Anot A. Avulio, jei ekonominė padėtis nesikeis, ir toliau vis populiaresnis turėtų būti aukštesnės klasės būstas. Taip pat pastebime, kad klientai vis labiau vertina savo laiką ir nori palikti tokius darbus kaip būsto įrengimas plėtotojams - manome, kad ši tendencija tęsis ir toliau, kol dalinės apdailos butai taps labiau išimtis, o ne taisyklė. Vieta taip pat išlieka labai svarbus kriterijus renkantis būstą. Šiuolaikinis žmogus aktyvus, turi daug veiklos, tad itin vertina savo laiką. Toks pirkėjas neabejotinai renkasi būstą arčiau miesto centrinės dalies, tad manome, kad ateityje nekilnojamojo turto miesto pakraščiuose populiarumas slops.
tags: #prestizinis #socialinis #bustas