Prekybos patalpų įrengimo reikšmės analizė AB „Vilniaus Pergalė“ pavyzdžiu

Šiame straipsnyje nagrinėjama prekybos patalpų įrengimo svarba, remiantis AB „Vilniaus Pergalė“ pavyzdžiu. Aptarsime įmonės veiklos aspektus, pardavimo strategijas, klientų aptarnavimą ir patalpų įrengimo ypatumus.

Įvadas į AB „Vilniaus Pergalė“

AB „Vilniaus Pergalė“ - tai įmonė, kurioje buvo atlikta praktika. „Vilniaus Pergalė“ - tai pagrinde yra gamybos įmonė, tačiau turinti ir prekybos specifikos. Jų istorija prasideda nuo konditerijos fabriko „Pergalė“, įkurto 1952 metais. Jau 50 metų įmonės konditerijos gaminiai - šokoladas, šokoladiniai saldainiai, sausainiai - garsėja puikia kokybe ir originaliais receptais. Ypatingi, tik „Vilniaus Pergalės“ gaminami saldainiai „Sostinės“, „Pergalė“, „Vilnius“ turi savo nuolatinius pirkėjus.

Daugelį fabrike gaminamų saldumynų bendrovės specialistai sukūrė pagal originalius receptus atsižvelgdami į Lietuvos vartotojų skonį, nenaudojant jokių sintetinių konservantų ar antioksidantų. Bendrovė nėra orientuota į masinę gamybą. Kasmet atnaujinamas pakuočių dizainas, jų kokybė. Kaip jau minėjome AB „VILNIAUS PERGALĖ“ įsikūrė seniai. Bendrovė savo produkcija eksportuoja į Vokietija, Izraeli, Rusija, Estija, Norvegija, Lenkija, Baltarusija, Latvija.

Fabriko produkcija yra žinoma ir pamėgta, taigi fabrikui per daug net nereikia reklamuotis, nes vardas ir produkcija yra žinoma, įvertinta pirkėjų. Tačiau tai nereiškia, kad bendrovė visai nesireklamuoja. Bendrovė organizuoja akcijas, platina būklėtus, plakatus, lankstinukus, taip pat yra kuriamas internetinis puslapis. Bendrovės prekių asortimentas yra labai platus ir Lietuvos, o ypač Vilniaus parduotuvėse užima gana didelę dalį prekybos lentynų skirtų produkcijai.

Bendrovės produkcija didesniuose parduotuvėse guli geriausiose vietose, t.y. akių ir rankų lygyje, visa produkcija užima apie 10% lentynų vietos, neįskaitant saldainiams skirtų krepšių. Parduotuvėse dėl geresnės vietos yra visada kovojama, nes kiekviena įmone nori, kad jos produkcija gulėtų geriausiose parduotuvės vietose, todėl yra derinamasi su parduotuvės administracija, kad konkurentai neužiminėtų lentynų ir nestatytų nesavo vietose krepšių, nekrautų savo prekių į svetimas vietas, o taip pat nesurinkinėtų konkurentų prekių ir neneštų atgal į sandėlį.

Kad viskas būtų gerai ir laiku sutvarkyta, šiam darbui yra skiriami prekybos agentai, kurie kiekviena diena važiuoja po parduotuvės ir žiūri ar viskas yra tvarkoje, patikrina sandėlius, nes būna kad yra užsigulėjusi prekių taip pat agentas iš parduotuvės priima užsakymą naujam prekių siuntiniui. Praktikos metu mes sužinojome, kad AB „VILNIAUS PERGALĖ“ produkcija yra nuolat tikrinama ir stebima Latvijos parduotuvėse, t.y. Rygoje turi du prekybos agentus, o taip pat vienas prekybos agentas yra Vokietijoje, Miunchene. Latvijos prekybos agentai prižiūri bendrovės produkciją, kiekvienas iš jų savo žinioje turi VP Market parduotuvės.

Profesinės praktikos tikslai ir uždaviniai

Profesinė praktika verslo vadybos studijų programos sudėtinė dalis, kurios tikslai apima:

• Susipažinti su prekybos įmonių tipu, teisine organizavimo forma, vieta, kitais ypatumais.
• Susipažinti su prekybos įmonių technologiniu (logistiniu) procesu.
• Susipažinti su prekybos įmonių veiklą reglamentuojančiais dokumentais.
• Susipažinti su prekybos įmonės vidaus tvarkos taisyklėmis, įstatais ir pan.
• Įgyti bendravimo su klientais įgūdžių, profesionalaus aptarnavimo pagrindų.
• Gebėti bendrauti su įvairiais klientų tipais, žinoti jų aptarnavimo ypatumus.
• Susipažinti su atskirų prekių pardavimo organizavimu, pardavimo strategija, taktika.
• Gebėti įvertinti prekių pateikimo, prekybos salės ploto panaudojimo svarbą bei efektyvumą.
• Susipažinti su rėmimo komplekso elementais, politika.
• Susipažinti su prekybos įmonės įrengimo ypatumais.
• Gebėti nustatyti prekybos įrengimų poreikį, paskirtį, ypatumus.
• Gebėti taikyti naujoves praktinėje veikloje.
• Ugdyti bendruosius gebėjimus: savarankiškumą, gebėjimą dirbti komandoje, darbštumą, aktyvumą, sąžiningumą.

Praktikos uždaviniai:

1. Susipažinti su darbo saugos reikalavimais prekybos įmonėje.
2. Susipažinti su prekybos įmonės tipu, teisiniu statusu, vieta, asortimentu, kainų lygiu, išplanavimu, organizacine struktūra, interjeru, reklama ir kitais ypatumais.
3. Išanalizuoti ir įvertinti pardavimo strategijas, taktiką bei organizacines priemones, taikomas prekybos įmonėje.
4. Išanalizuoti ir įvertinti komunikacijos procesą prekybos įmonėje.
5. Įvertinti reklamos, pardavimo skatinimo, asmeninio pardavimo efektyvumą prekybos įmonėje.
6. Įvertinti savitarnos organizavimo ypatumus, pranašumus, savitarnos ekonominius rodiklius, įtaką pardavimo proceso efektyvumui.
7. Išanalizuoti ir įvertinti kitus pardavimo metodus, taikomus prekybos įmonėje: pardavimas išsimokėtinai, elektroninė prekyba, komiso prekyba, prekyba telefonu, pardavimai į namus, teleprekyba, išankstinė prekių atranka, laisvas atrankos metodas, prekyba paštu, prekyba iš automatų ir kiti.
8. Susipažinti ir įvertinti klientų tipus, jiems būdingas savybes bei aptarnavimo ypatumus pardavimo procese.
9. Išanalizuoti ir įvertinti prekybos įmonės, prekybos salės įrengimą, jo svarbą pardavimo proceso organizavimui.
10. Įvertinti prekių pateikimą (ekspoziciją), jos ypatumus, įtaką pardavimams.
11. Išanalizuoti ir įvertinti prekių paruošimo pardavimui svarbą, ypatumus. Prekių ženklinimas, įpakavimas, jų svarba pardavimo procese.
12. Išanalizuoti prekybos įmonės pardavimo veiklos efektyvumą ir jį įvertinti.
13. Susipažinti su vartotojų teisėmis bei jų gynimo organizavimu prekybos įmonėje. Įvertinti šios veiklos efektyvumą, svarbą klientų aptarnavimo gerinimui bei pardavimų didinimui.
14. Susipažinti su prekybiniais įrengimais įmonėje.

Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatai

Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatai nustato darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų įmonėse steigimo tvarką, uždavinius ir funkcijas, teises, pareigas ir bendruosius kvalifikacinius reikalavimus tarnybų darbuotojams. Tarnyba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais, įmonės norminiais dokumentais. Darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus tarnyba sprendžia bendradarbiaudama su struktūriniais įmonės padaliniais, darbuotojų atstovais, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetu, profesinės sąjungos atstovais.

Pagrindiniai tarnybos uždaviniai yra:

• Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės priežiūros vykdymas, saugos ir sveikatos prevencinių priemonių įmonėje organizavimas.
• Darbdavių konsultavimas visais saugos ir sveikatos darbe ir nelaimingų atsitikimų profesinių bei su darbu susijusių ligų profilaktikos klausimais, ypač įrengiant darbo vietas, organizuojant darbo procesus, įgyjant technines darbo priemones, įvedant naujas technologijas, medžiagas, parenkant kolektyvines ir asmenines apsaugos priemones.

Tarnyba, vykdydama jai pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas:

• Atstovauja darbdavį VDI, kituose darbų saugos priežiūros organuose, jiems tikrinant įmonę.
• Stebi darbo aplinką, analizuoja ir kaupia duomenis apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę.

Tarnybos darbuotojai turi teisę:

• Gauti naujausią informaciją, reikalingą tarnybos veiklai.
• Gauti informaciją iš darbdavio arba padalinio vadovo apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę.
• Gauti informaciją apie darbuotojų susirgimų ir neatvykimų į darbą dėl ligos atvejus, kad galėtų nustatyti, ar susirgimo ir neatvykimo į darbą priežastis - kenksmingi sveikatai veiksniai, esantys darbo vietoje.
• Tikrinti bet kuriuo metu darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje ir reikalauti, kad darbuotojai vykdytų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus.
• Tikrinti ar gamybinių padalinių vadovai aprūpina darbuotojus kolektyvinėmis ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis.
• Nustatyta tvarka dalyvauti komisijų, tiriančių nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų atvejus, sprendžiančių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus, darbe.
• Dalyvauti VDI vykdomuose patikrinimuose, susipažinti su patikrinimų medžiaga ir tikrinti, kaip vykdomi jos nurodymai.
• Reikalauti, kad padalinio ar darbų vadovas sustabdytu darbus.
• Duoti įmonės gamybinių padalinių vadovams nurodymus, kad būtų pašalinti darbuotojų saugos ir sveikatos teises aktų reikalavimų pažeidimai.
• Suderinus su darbdaviu, kviesti konsultaciniam ar ekspertiniam darbui reikalingus specialistus.
• Siūlyti darbdaviui skatinti darbuotojus, kurie sudaro saugias ir sveikas darbo sąlygas ir bausti asmenis, kurie savo veiksmais ar neveiklumu pažeidžia darbuotojų saugos ir sveikatos teises aktų bei normatyvinių dokumentų reikalavimus.
• Gauti tarnybos veiklai reikalingas darbo priemones ir metodine literatūrą.
• Nustatyta tvarka keisti tarnybos darbuotojų profesinę kvalifikaciją, dalyvauti rengiamuose pasitarimuose bei kituose forumuose darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais.

Teisinis statusas ir finansiniai rodikliai

Akcinės bendrovės „Vilniaus pergalė“ įstatinis kapitalas - 73,088 mln. litų. Valstybė, valdanti 83,77 proc. įmonės akcijų, rengiasi privatizuoti įmonę, kuri sulaukė užsienio ir vietos investuotojų dėmesio. Bendrovė yra Lietuvos maisto pramonės įmonių asociacijos ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė. 2002 metais įmonėje vidutinis darbuotojų skaičius siekė 600 nuolatinių darbuotojų.

AB „Vilniaus pergalė“ pernai uždirbo 0,508 mln. litų grynojo pelno - 2,8 karto daugiau nei užpernai, kai buvo gauta 0,179 mln. litų pelno. Palyginamuoju laikotarpiu bendrovės pardavimai išaugo 1 proc. - nuo 57,885 mln. iki 58,465 mln. litų Šių metų sausio pradžioje AB „Vilniaus pergalės“ generaliniam direktoriui Algirdui Milteniui priklausė 37,9 proc., Jurijui Maciulevičiui - 10,76 proc., Teresai Maculevičienei - 10,99 proc., Nerijui Numavičiui - 6,2 proc. saldainių fabriko akcijų.

1 lentelė. AB „Vilniaus pergalė“ akcininkų struktūra

Pav. 1, AB „Vilniaus pergalės“ akcijų kursas.

Kainų nustatymo strategijos

Paklausos ir pasiūlos dėsnis yra pagrindinis rinkos mainų, taip pat ir kainų dėsnis. Kainų mechanizmas padeda pasiūlą pritaikyti prie paklausos. Efektyviausiai kaina panaudojama tada, kai ji taikoma kartu su kitais marketingo komplekso elementais (preke, kaina, paskirstymu ir rėmimu).

Dažniausiai kainodaros tikslai yra tokie:

• Išgyvenimas
• Pelno maksimizavimas
• Pardavimo apimties didinimas
• Konkurencinio pariteto išlaikymas
• Kokybės lyderio pozicijos užėmimas

Įmonė, įvertinusi paklausą, kaštus ir konkurentų prekių kainas, pasirenka vieną iš galimų kainos nustatymų metodų:

• Orientuotą į kaštus
• Orientuotą į paklausą
• Orientuotą į konkurentus

Gamintojo galimybės parduoti prekes tarpininkams nemažai priklauso nuo to, kokių nuolaidų jisai gali pasiūlyti. Nuolaida - tai kainos sumažinimas, kurį pardavėjas suteikia pirkėjui. Dažniausiai daromos šių rūšių nuolaidos:

• Funkcinės
• Kiekybinės
• Mokėjimo
• Sezoninės

Pateikimo strategija

Prekės paskirstymo kanalas - grandinė tarpusavyje susijusių įmonių, kurios dalyvauja prekių judėjimo nuo gamintojo iki vartotojo procese. Prekės gamintojas (paslaugos teikėjas), pasirinkdamas prekių paskirstymo kanalą, turi nuspręsti, kokio ilgio bus paskirstymo kanalas, kokio pločio paskirstymo sistema.

Rėmimo priemonės

Pagrindinis įmonės pasisekimo rinkoje faktorius - tai klientų pritraukimas ir išlaikymas efektyviai tenkinant jų poreikius. Įmonės keliami tikslai yra ateities garantas, kad „ji yra ir bus“. Taigi kaip pagerinti įmonės padėtį? Kaip pasiekti užsibrėžtų tikslų? Tyrimo metodika buvo atliekama individuali apklausa. Jos duomenys rodo, kad labiausia šiai maitinimo įmonei reikalinga reklama ir populiarinimas.

Rėmimas yra ketvirtasis marketingo komplekso elementas. būdai neretai būna neatskiriamai susiję: informacija pateikiama taip, kad savaime skatintų pirkti, o skatinimas atliekamas drauge pateikiant tam tikrą informaciją. Tačiau nė vienas šių tikslų negali būti įgyvendintas, jei įmonė neužmezga ryšio su pageidaujamomis asmenų grupėmis, „nepasiekia“ jų savo informuojančiais ir skatinančiais veiksmais. Iki šiol tiek marketingo teorijoje, tiek praktikoje pardavimo skatinimo turinys buvo suvokiamas nevienareikšmiškai. Paprastai pardavimo skatinimas laikomas giminine sąvoka, apimančia įvairias skatinimo priemones, kurios negali būti priskirtos kitiems rėmimo veiksmams. Iš tikrųjų pardavimo skatinimas apima ir vieningą veiksmų sistema sujungtas priemones, parinktas iš visu marketingo komplekso elementų.

Gamintojui informacija perduodama pardavimo skatinimo priemonėmis nukreipiama į vartotojus ir prekybininkus. Informacija iš išorinių šaltinių, skleidžiama visuomenės informavimo priemonėmis ir pagrįsta žiniomis, vadinama populiarinimu.

Šiuo atveju informacija apie įmonę ir jos prekes pateikiama ne tos įmonės užsakymu, o žiniasklaidos darbuotojų iniciatyva. Straipsniuose ar laidose nesiūloma pirkti prekių ar naudotis tam tikromis paslaugomis, oo pateikiama tik žurnalistų ir specialistų informacija apie įmonės veiklą, jos naujoves. Tokia informacija labai svarbi įmonei, nes ja vartotojai labiau pasitiki nei reklama. Įmonės suinteresuotos, kad žiniasklaidos atstovai būtų informuoti apie pradėtas gaminti ar dar tik kuriamas prekes, naujas gamybos technologijas, įsteigtas naujas parduotuves ir t.t. Todėl žurnalistai yra kviečiami i įvairius įmonių organizuojamus renginius, jiems siunčiama informacija apie įmonės veiklą, permainas ir pan. Savo ruožtu žiniasklaida, ypač specializuoti laikraščiai ir žurnalai, vienu iš svarbiausių savo uždavinių laiko skaitytojų iinformavimą apie tam tikros srities naujoves.

Žaliavų tiekimas ir sandėlių ūkis

Iš atsargų aprūpinama daugumoje pramonės įmonių. Su gamyba sinchronizuotas tiekimas, kuris vadinamas „tiksliai laiku“, perkelia sandėliavimo riziką ant tiekėjų pečių. Čia sudaromos ilgalaikės sutartys su tiekėjais. Sutartis su tiekėjais sudaro pati įmonės savininkė. Medžiagos tiekėjų tiekiamos griežtai apibrėžtomis apimtimis ir griežtais terminais. Atsargų panaikinimo ir rizikos perdavimo teikiama nauda gali būti labai nuostolinga tuo atveju, jei tiekėjai laiku nepateiks gamybai reikalingų medžiagų, tačiau tai galima kompensuoti baudomis. Kur kas blogesnės pasekmės, kai gamyba sutrinka dėl paties užsakovo kaltės.

Labai svarbus ir tiekimo partijos dydis. Kalbama apie kiekį, kurio tiekimo ir sandėliavimo kaštai medžiagos vienetui būtų minimalūs. Kiekvienam tiekimui reikia tam tikrų sąnaudų. Jos priklauso nuo tiekiamo medžiagų kiekio ir atliekamų veiksmų. Medžiagų saugojimas daug kainuoja. Kaina didėja priklausomai nuo sandėliavimo apimties ir sandėliavimo vertės. Nuo tiekiamo kiekio priklausantys kaštai orientuoja į didesnę tiekimų apimtį: kaštai pasidalija didesniam pagamintų gaminių kiekiui.

Perkant didesnį kiekį, tiekianti įmonė daro kiekio nuolaidą, sudaro geresnes tiekimo ir atsiskaitymo sąlygas, t.y. siūloma iš esmės palankesnė pirkimo kaina. Tačiau, padidėjus sandėliavimo apimtims, padidėja sandėliavimo kaštai, kadangi didėja plotų poreikis, ir patalpų išlaikymo išlaidos didėja tiesiai proporcingai sandėliavimo apimtims. Padidėjęs kapitalo įšaldymas susijęs su procentų nuo kapitalo augimu, o tada sunkėja finansinė įmonės būklė. Čia įeina papildomi sandėlių valdymo kaštai; be to, padidėja medžiagų gedimo ir senėjimo, dingimo ir grobstymo rizikos kaštai.

Didelėms įmonėms ypač svarbus ir pirkimų centralizavimas ar decentralizavimas. Centralizavimas leidžia geriau ir pigiau organizuoti tiekimą ir valdymą, sukurti griežtą ir aiškią organizaciją. Neigiamos savybės reiškiasi, sumažėjus operatyvumui, iš dalies atitrūkus nuo realybės. Dažniausiai įmonėse taikoma mišri sistema. kitomis medžiagomis - decentralizuota.

Medžiagų ūkio organizacinis struktūrizavimas

Technologinių procesų ir produkcijos kokybės kontrolė

Žaliavų kiekis apskaičiuojamas įvairiais metodais. Metodo pasirinkimas priklauso nuo paskirties, gamybinio pajėgumo, lankytojų aptarnavimo būdo. Šioje valgykloje gaminami įvairūs patiekalai, iš mėsos, žuvies, daržovių. Mėsa yra naminių ir laukinių gyvulių bei paukščių skerdiena arba jos dalis. Technologinis mėsos paruošimo procesas prasideda nuo skerdienos arba tam tikros jos dalies paruošimo gamybai. Atšaldyta ir atvėsinta mėsa nulupama, nusausinama, ir išskirstoma. Svarbiausia, kad atšildoma šaldyta mėsa atgautų pradines savybes su minimaliais nuostoliais. Tinkamai laikomos ir atšildomos mėsos kokybė dažniausiai mažai skiriasi nuo atvėsintos ar atšaldytos mėsos. Šiluminis maisto produktų paruošimas yra pusgaminių kaitinimas sausoj aplinkoj arba vandenyje. Šiluminio apdorojimo metu maisto produktuose vyksta fiziniai ir cheminiai pakitimai. Kad maisto produktuose vyrautų teigiami pokyčiai, reikia laikytis technologinio proceso režimo ir patiekalų ruošimo būdą pasirinkti atsižvelgiant į žaliavų kokybę ir kiekybinę sudėtį.

Virėjų, bei konditerių brigados sudaromos remiantis dienos gamybiniai programa ir galiojančiomis išdirbio bei laiko normomis. Darbuotojus apskaičiuojant, kiek jų reikės, visuomet gauname teisingai kiek jų realiai reikia, bet nei vienas darbdavys nepriima dirbti reikią skaičių žmonių. Taigi darbuotojai dirba labai sunkiai tik per darbdavių klaidas.

Techniniai įrenginiai apskaičiuojami bei parenkami kiekvienai įmonei, skyriui ar cechui. Tačiau įrenginiai yra suplanuojami statyti pagal įmonių galimybes ir patalpų išplanavimus.

Gamybos patalpų grupėje išskiriami paruošiamieji ir baigiamieji skyriai. Paruošiamieji - tai mėsos, žuvies, paukščių apdorojimo, ir daržovių paruošimo, miltinių gaminių ruošimo bei kiti skyriai. Baigiamieji - tai karštų patiekalų ir šaltų patiekalų skyriai. Bei šių, dar gali būti atskiri cechai - miltinės konditerijos, kulinarijos, patalpa duonai laikyti ir raikyti. Gamybos patalpoms priskiriama stalo indų plovykla, servizinė, o taip pat poilsio bei pietavimo patalpa darbuotojams, bei sandėliukai, produktų laikymui. Visos patalpos turi būti kruopščiai suplanuotos ir suprojektuotos, nes nuo to priklauso ir darbuotojų darbo našumas, ir gaminamų patiekalų kokybė.

Gatavos produkcijos realizavimas ir realizavimo grafikas sudaromas atskirai produkcijai, realizuojamai prekybos salėje, kulinarijos parduotuvėje ar bufete ar kita forma. Šaltų užkandžių, antrųjų ir saldžiųjų patiekalų, karštų gėrimų perskaičiavimo koeficientas dažnai pastovus visą dieną. Jei įmonė dirba dieną kaip valgykla, vakare - kaip kavinė ar restoranas, patiekalų realizavimo grafikai sudaromi atskirai, kiekvienai skirtingam produkcijos realizavimo laikotarpiui. Taip skaičiuojama ir restoranuose, kuriuose dieną yra susiaurintas patiekalų asortimentas. Skaičiavimas imamas tomis valandomis apsilankančių žmonių skaičius.

Maisto produktų jų saugos užtikrinimas, nekenksmingumas vartotojui, yra pagrindinis šiuolaikinės maisto pramonės, viešojo maitinimo ir maisto prekybos įmonių uždavinys. Per pastaruosius dešimtmečius buvo kuriamos ir plačiai diegiamos šiuolaikinės kokybės valdymo ir užtikrinimo sistemos. Jos yra gana universalios ir tinka beveik visoms žmonių veiklos sritims, tačiau kiekviena gamybos sritis pasižymi savais ypatumais. Maisto gamybos, tvarkymo, prekybos ir vartojimo ypatybės yra saugos valdymas ir užtikrinimas, todėl šiai sričiai buvo sukurtos.

tags: #prekybos #patalpu #irengimo #reksme