Trumpalaikio Turto Finansavimo Strategijos Pavyzdžiai

Ilgalaikė ir efektyvi firmų veikla, jų teisingas vystymasis bei konkurentabilumo gerinimas didele dalimi priklauso nuo investicinio aktyvumo lygio bei investicinės veiklos apimčių. Klausimų ratas, apimantis kompanijos investicinę veiklą, pareikalauja pakankamai gilios analizės ir praktiškai priimtų valdymo spendimų tam, kad būtų galima efektyviai nukreipti bei formuoti kompanijos investicijų portfelio ekonominį efektyvumą.

Terminas “investicijos” kilęs iš lotyniško žodžio “invest”, reiškiančio “įdėti”. Platesniu požiūriu investicija reiškia kapitalo įdėjimą tikslu paskesnio jo padidėjimo. Investicijos - lėšos skirtos papildomam kapitalui finansuoti. Jeigu šiomis lėšomis gausinamas ar modernizuojamas ilgalaikis turtas (t.y. pastovus kapitalas, jos laikomos kapitalinėmis investicijomis). Jeigu investuojama į negamybinę sferą, siekiama kitų (neekonominių) efektų-socialinių, kultūrinių, gamtosauginių ir pan.), kurie taip pat kaip ir ekonominiai gerina gyvenimo kokybę. Privatūs asmenys paprastai investuoja į verslo plėtimą, nors dalis jų tampa ir kultūros ar socialinių objektų mecenatais. Valstybė per savo investicijų politiką apsisprendžia, kur investuoti biudžeto nepaprastąsias lėšas.

Investicijų procese viena kapitalo forma (piniginis kapitalas) paverčiamas kita:

1. perkamos naujai įsteigtos įmonės akcijos (ar seniau veikiančios įmonės nauja akcijų emisija) ir šie pinigai panaudojami papildomam materialiam ar nematerialiam turtui įgyti;
2. perkamas materialus ir nematerialus turtas.

Statistikai investicijomis laiko tik kapitalinius įdėjimus, t.y. išlaidas pastatams, statiniams, įrengimams, mašinoms, transporto priemonėms įsigyti, statybai ir esamam ilgalaikiam materialiajam turtui atnaujinti (išskyrus einamąjį remontą), nors ekonominė investicijų prasmė yra platesnė. Kuomet stokojama apyvartinių lėšų, jų papildymas būna daug svarbesnis verslo sėkmei negu investavimas į nepilnai išnaudojamus gamybinius pajėgumus.

Investavimas - labai svarbi verslo įmonės veiklos sritis. Kiekvienas verslininkas investuodamas į savo verslą tikisi gauti pelną. Investicijų efektyvumas yra vienas iš svarbiausių kriterijų priimant sprendimą investuoti.

Šio darbo tikslas yra detaliai išnagrinėti kokios yra trumpalaikio investavimo galimybės Lietuvos Respublikoje, kokie keliami reikalavimai norint sėkmingai parengti investicijų projektą ir sėkmingai jį įgyvendinti. Be to vienas iš darbo tikslų yra apžvelgti trumpalaikių investicijų finansavimo šaltinius. Tai pakankamai aktuali tema šiuo Lietuvai svarbiu laikotarpiu. Investicinės galimybės auga su kiekvienu žingsniu link Europos Sąjungos. Norint sėkmingai pasinaudoti galimu Europos Sąjungos finansavimu reikia mokėti jį ,,pasiimti“, tam tikslui Lietuvos verslininkai turi žinoti kaip, kada ir kur investuoti, mokėti paruošti investicijų projektus ir žinoti kaip sėkmingai juos įgyvendinti.

Kalbant apie investavimą, o būtent apie trumpalaikes investicijas pirmiausia reikėtų išsiaiškinti kas gi yra investicijos ir ką reiškia būtent trumpalaikės investicijos, nes daugumos autorių nuomonės šiuo klausimu yra skirtingos.

1999 m. liepos 7 d.. Lietuvos investicijų įstatymo Nr. Taigi kaip matome įstatymas išskiria investicijas pagal įtaką ūkio subjektui, pagal investuotojo nuolatinę buveinę, pagal investuotojo statusą ir pagal investavimo objektą. Pagal investavimo objektą išskiriamos kapitalo investicijos, t.y. investicijos ilgalaikiam turtui įsigyti arba jo vertei padidinti, ir finansines investicijas.

Tačiau nėra išskirtos investicijos pagal investavimo laikotarpį t.y. ilgalaikės ir trumpalaikės investicijos. Tačiau su šiuo teiginiu nesutikčiau ir mėginčiau prieštarauti. Kapitaliniai įdėjimai suprantami siauresne reikšme ir gali būti kaip viena iš investicijų formų, bet ne jų analogas. Autorė O.Buckiūnienė pažymi, kad investicijos yra ilgalaikis lėšų įdėjimas. Manyčiau, kad atskiros investicijų formos yra ilgalaikės, tačiau investicijos gali būti ir trumpalaikės, pavyzdžiui, trumpalaikiai finansiniai įdėjimai į akcijas, indėlius, trumpalaikes obligacijas ir t.t.

Taigi ekonomine prasme daryčiau išvadą, kad trumpalaikės investicijos turėtų būti priešingos ilgalaikėms t.y. kai investuojama į trumpalaikį turtą, t.y. Tačiau dauguma autorių savo veikaluose nepažymi kokios gi gali būti trumpalaikio investavimo galimybės. Dauguma darbų skirta ilgalaikėms investicijoms, investicijų projektai, projektų atsipirkimo įvertinimas skaičiuojamas 5-10 metų, o kaip gi trumpalaikis investavimas pvz. 1 mėn, 2 mėn. J.Čiulevičius paskaitų konspekte ,,Žemės ūkio investicijos“ rašo, kad žemės ūkio gamyba daugiašakė, sezoninė. Darbe aprašomos ilgalaikės investicijos žemei pirkti, moderniai ir efektyviai technikai pirkti, naujoms technologijoms diegti, produkcijos laikymo ir perdirbimo verslui plėtoti, žemės ūkio kooperacijai plėtoti. Tačiau apie trumpalaikio iinvestavimo galimybes sezono metu nėra užsiminta.

Sezoninė gamyba reiškia, kad tam tikru sezono metu gamyba suaktyvėja ir tuo metu reikia daug gamybinių, be to ir finansinių pajėgumų. Kartais būtina investuoti papildomų lėšų, o dažnai žemdirbiams ir trūksta apyvartinių lėšų, kad nnormaliai vykdyti gamybinį procesą. Taigi reikėtų trumpalaikių investicijų į apyvartines lėšas. O pasibaigus sezonui, realizavus produkciją turimi laisvi finansiniai fondai galėtų būti investuojami iki kito sezono, pavyzdžiui į terminuotus indėlius ar kt.

Skaitant ir kitų autorių darbus nuosekliai susipažinti su investicinių planų, projektų sudarymu, investavimo ekonominės naudos įvertinimu, bet pasigendama informacijos apie trumpalaikio investavimo galimybes, nes daugiausia visi aprašomi investiciniai projektai ilgalaikiai. Geresnis vaizdas susidaro skaitant literatūrą apie investicijų finansavimo šaltinius. J.Čiulevičius ,,Žemės ūkio investicijos“ skirsto investavimo šaltinius į vidaus ir užsienio. Vidaus šaltiniai : nuosavo lėšos, skolintos lėšos, valstybės finansavimas.

Pelnas yra vienas nuosavų lėšų svarbiausias iinvesticijų finansavimo šaltinis. Jis turi būti svarbiausias tiek savo dydžiu, tiek reikšme. Pelnas, atskaičius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus, paprastai dalijamas į dvi dalis : skirta vartojimui ir neskirstomąjį pelną, liekantį įmonės žinioje ir priskiriamą investicijų finansavimo šaltiniui. Kitas svarbus nuosavas investicijų finansavimo šaltinis yra turto nusidėvėjimo atskaitymai, tačiau tai ilgalaikių investicijų finansavimo šaltinis ir apie tai darbe nešnekėsime.

Reikėtų sutikti su autoriaus nuomone, kad pelnas pats svarbiausias ir geriausias investicijų finansavimo šaltinis. Įmonė gaunanti pelną ir investuojanti gautą pelną ttampa žymiai patrauklesne ir patikimesne. Tačiau pradedančioms verslą įmonėms sunku iš karto gauti tiek pelno, kad jį galima būtų skirti investicijoms. O kalbant apie trumpalaikes investicijas daugiau norisi apžvelgti skolintų lėšų panaudojimo galimybes, ką ir mėginsime išsiaiškinti šiame darbe - kokie gi yra skolinti finansavimo šaltiniai.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas A.Bogdanovičius skeptiškai vertina šiandieninę Lietuvos kapitalo rinką : ,,Vertybinių popierių rinka Lietuvoje funkcionuoja dešimt metų, tačiau iki šiol įmonės beveik nesinaudoja galimybe finansuoti savo veiklą platinant viešas vertybinių popierių emisijas, o investuotojai turi mažą pasirinkimą vertybinių popierių, į kuriuos galėtų pelningai ir saugiai investuoti lėšas“.

Paskutiniu metu sąvoka “strategija biznyje” tapo gana populiaria. Ši tema - neatskiriamas pasitarimų ir simpoziumų atributas. Dėl nuolatinės sąlygų kaitos rinkos ekonomikoje, verslininkas turi turėti savo veiklos gaires - įmonės strategiją. Vadinasi strategija - tai tam tikras tikslų ir galimybių suderinimas ir palaikymas. Strategija įmonei suteikia apibrėžtumą, individualumą ir sudaro sąlygas priimti tam tikrų profesijų darbuotojus. Strateginis planas atveria organizacijai perspektyvą. Strategiją reikėtų vertinti kaip programą, kuri nusako įmonės veiklą pakankamai ilgą laikotarpį, kartu užtikrinant, kad besikeičiant politinei ir socialinei aplinkai, galima bbūtų koreguoti veiksmus.

Strategija - tai detalus, visapusiškas, kompleksinis planas, užtikrinantis misijos ir tikslų siekimą arba verslo strategiją - tai priemonių ir taisyklių sistema ilgalaikiams pagrindiniams verslo tikslams pasiekti, atsižvelgiant į : išorinės aplinkos teikiamas galimybes, kylančias grėsmes, vidinius privalumus ir trūkumus. Kad parengti verslo strategiją reikia žinoti : verslo tikslus, išorinę bei vidinę verslo aplinką.

Verslo organizacijos strategijų sistemą sudaro : integracijos strategija, korporacinė strategija, verslo vienetų strategija, funkcinė strategija, operacinės strategijos. Integracijos strategija - tai taisyklių ir priemonių sistema, kurią taikydama verslo organizacija integruojasi į visuomenės gyvenimą, tampa jos sudėtine dalimi. Tai aukščiausio lygio strategija. Korporacinė strategija - tai taisyklių ir priemonių sistema, kuria apsprendžiama verslo organizacijos ekonominė struktūra, verslo kūrimo, augimo ir pertvarkymo tempai. Organizacijos strategija turi būti optimali, sprendimai turi užtikrinti maksimalų strategijos įgyvendinimo efektą. Pagrindinis efektyvumo kriterijus - įmonės konkurentabilumas, įsiskverbimas ir įsitvirtinimas rinkose.

Pirmas strateginio planavimo žingsnis organizacijos vidinės aplinkos tyrimas. Atsižvelgiant į verslo strategiją yra sudaromi ir investicijų projektai arba verslo planai. Investicijos gali būti ilgalaikės, susietos su strateginiu įmonės planu, arba trumpalaikės. Bet kokiu atveju siekiant investuoti reikia atlikti eilę veiksmų tam, kad įvertinti investicinį projektą. Dažniausiai turi būti atsakyta į klausimą - ar investuoti apsimoka ?

Be plano vadovai nežino, kaip efektingai organizuoti žmones ir tvarkyti išteklius. Jie net negali įsivaizduoti, ko reikia organizacijai. Be plano jie negali vadovauti su pasitikėjimu ir tikėtis, kad kkiti jais seks. Be plano tiek vadovai, tiek ir jų pasekėjai turi labai mažai galimybių pasiekti tikslą ar žinoti, kada ir kur nuklydo nuo kelio. Kontrolė tampa beprasmė.

Investicijų planavimas ir Baumo modelis

Įmonė planuodama savo investicijas į gamybos plėtrą arba pertvarkymą, turi žinoti perspektyvinius ir artimiausius verslo tikslus, rinkos talpumą, gamybos technologiją, išteklių poreikius ir apsirūpinimą jais, numatyti būsimas pajamas, išlaidas ir ggrynąjį pelną, t.y. atlikti investicijų finansinę analizę.

Svarbu apčiuopti kliūtis, kurios gali sutrukdyti projekto įgyvendinimą pirmaisiais metais, taip pat nustatyti rodiklius, kurie leistų reguliariai stebėti, ar verslas kyla, klesti, ar jį gali ištikti nesėkmė. Įmonės savininkai, vadovai, specialistai turi apskaičiuoti aar apsimoka investuoti pinigus į numatomą verslą. Tam tikslui yra sudaromas investicijų projektas.

Rengiant investicijų projektą reikia nuolat galvoti - ką įmonė gaus sėkmingai įgyvendinus investicijų projektą ir kokia investicijoms skiriamų pinigų praradimo rizika. Projektas rengiamas ir įgyvendinamas keliais konkrečiais etapais, kurie vadinami projekto ciklu. Yra įvairių projekto ciklo modelių, kurie paprastai priklauso nuo juos sudariusių autorių nuomonės. Pirmas toks modelis buvo sudarytas 1970 metais. Tai vadinamasis Baumo ciklas, pavadintas autoriaus vardu.

Šiame cikle išskirti keturi pagrindiniai etapai : identifikavimas, rengimas, atranka (vertinimas) ir įgyvendinimas. Pagal Baumą, projekto idėja paprastai gimsta iiš paklausos identifikavimo, turimų išteklių, visuomeninio ar asmeninio poreikio. Modelyje pakankamas dėmesys skiriamas projekto identifikavimui. Identifikavimas apima idėjos subrandinimą iki pakankamai konkretaus lygio, tokio, kai pasiūlymą galima laikyti potencialiu projektu. Tai nelengva, nes šiame etape tenka įvertinti daug prielaidų, iš daugybės alternatyvų rinktis geriausią. Darbą gali palengvinti projekto loginė sandara.

Loginė sandara tai priemonė, kuria siekiama paaiškinti projekto sudarymo logiką. Pirmoje skiltyje parodomi svarbiausi projekto struktūros elementai : strateginiai tikslai, kuriuos siekiama įgyvendinti šiuo projektu, ir taktiniai, kurie turi tarnauti siekiant pagrindinio tikslo. Ketvirtoje skiltyje nurodomos projekto įgyvendinimo prielaidos. Daugelis jų išorinės, kurioms verslininkas įtakos daryti negali. Teisingai įvertintos prielaidos mažina projekto riziką.

Antrasis etapas pagal Baumo modelį - projekto rengimas. Šis etapas apima detalų projektuojamos idėjos planavimą. Projektas turi būti suplanuotas, apsvarstytos galimos alternatyvos, nustatytas techninis, ekonominis bei finansinis įgyvendinamumas. Dažniausiai pirmame projekto ciklo etape atrenkama keletas realių pasiūlymų, kuriems antrame etape skaičiuojamos numatomos išlaidos, pajamos, pelnas iš realizacijos.

Kitas, pats svarbiausias, projekto ciklo etapas - projekto atranka arba vertinimas. Šiame etape peržiūrimi visi projekto aaspektai, kadangi reikia nuspręsti, ar projektas bus įgyvendintas, ar bus skiriamas jo finansavimas. Projektą vertina savininkai, įmonių administracijos, valstybinės institucijos, atsakingos už finansavimą, bankai.

Projekto įgyvendinimas - ketvirtas ciklo etapas. Jame sunaudojama didžioji dalis lėšų, statomi pastatai, perkama ir montuojama įranga, suformuojamos apyvartinės lėšos, rūpinamasi darbuotojais ir jų klasifikacija. Paskutinis etapas - projekto įvertinimas. Ar pasiekti projekto tikslai ir gauta nauda ? štai į šį klausimą atsakoma paskutiniame ciklo etape. Baumo modelis yra pagrįstas metodiškai ir logiškai, todėl jis pagrįstai laikomas investicijų planavimo metodiniu pagrindu ir taikomas planuojant investicijas.

Baumo modelis

Investuojant labai svarbu žinoti rinkos poreikius, t.y. nustatyti tas produkcijos rūšis, kurių llabiausiai trūksta vietinėje rinkoje ir kurioms yra didesnės eksporto galimybės. Taigi rinkos tyrimams reikia skirti didelį dėmesį. Įmonės specialistai turi numatyti, kokią produkciją gamins ateityje, kaip gerins jos kokybę, kur ją parduos, kas bus pagrindiniai produkcijos pirkėjai ir vartotojai. Svarbu įvertinti produkcijos eksporto galimybes atsižvelgiant į atitinkamų šalių rinkos poreikius ir jų muitų sistemą.

Prieš planuojant investicijas būtina atsižvelgti ir sukaupti informaciją apie savo esamus ir būsimus konkurentus, t.y. Reikia įvertinti, kokiomis sąlygomis bus perkamos žaliavos, medžiagos, įrengimai ir mašinos, kas bus pagrindiniai tiekėjai ir kiek jų bus, kokios gali būti tiekimo ir...

Šiandien Financial Lithuanians kalbės apie tai, kas yra trumpalaikis investavimas ir kaip išnaudoti šiuolaikinius investavimo įrankius trumpalaikei grąžai gauti. Jei tavo investavimo stilius konservatyvus ir mėgsti labiau subalansuotą riziką ilgalaikiame investavime, o laiko rinkos stebėjimui turi nedaug, šiame straipsnyje aptariami įrankiai gali neatitikti tavo rizikos tolerancijos.

Dauguma investuotojų, galvodami apie trumpalaikį investavimą, pirmiausia pagalvoja apie prekybą akcijomis ar valiutomis. Tačiau šiuolaikinė rinka siūlo daug įdomesnių galimybių. Prieš neriant gilyn, svarbu suprasti, kuo tavo naujoji strategija skirsis nuo klasikinio kaupimo pensijai.

Šiuolaikiniai instrumentai trumpalaikėms investicijoms

Svertiniai ETF

Svertiniai ETF yra vienas įdomiausių instrumentų trumpalaikiam investavimui. Šie fondai naudoja finansinį svertą, kad padidintų bazinio indekso ar turto klasės grąžą. Tačiau svarbu suprasti - daugeliui žmonių svertiniai ETF netiks ilgalaikiam laikymui (nors egzistuoja ir ilgalaikės strategijos, tačiau šiandien ne apie jas).

CL2.EU vertė (šaltinis) gegužę šoktelėjo virš 11 %, tačiau mėnėsį prieš tai fiksuotas nuosmukis. Po nedidelio nuosmukio balandį, LQQ.EU (šaltinis) stipriai šoktelėjo gegužę ir birželį, per du mėnesius iš viso pakilęs daugiau kaip 27 %. Po neigiamo balandžio rezultato DBPG.EU (šaltinis) gegužę ir birželį fiksavo teigiamą grąžą.

Sutelktinis finansavimas

Sutelktinis finansavimas tapo vienu perspektyviausių trumpalaikio investavimo būdų. Pavyzdžiui, nekilnojamo turto vystymo projektas gali siūlyti 12-15% metinę grąžą per 6-12 mėnesių laikotarpį. Verslo paskolos gali generuoti dar didesnę grąžą, nors ir su didesne rizika.

Protingas šių instrumentų derinys gali sukurti efektyvų trumpalaikio investavimo portfelį.

Kaip pradėti investuoti trumpam laikui?

1. 1 žingsnis - atsidaryk taupomąją sąskaitą kaip finansinį pagrindą.
2. 2 žingsnis - bazinės investicijos. Čia gali peržiūrėti esamas sutelktinio finansavimo platformas ir išsirinkti bent penkis pirmus projektus.
3. 3 žingsnis - „turbo“ dalis. Čia verta nuolat stebėti bent keletą tau patinkančių svertinių ETF.

Kiekvienas iš šių instrumentų turi savo rizikos profilį. Sutelktiniame finansavime pagrindinė rizika - projekto nesėkmė ar vėlavimai. Tavo, kaip trumpalaikio investuotojo, diena turėtų prasidėti nuo savo portfelio peržiūros. Ar artėja kokių nors sutelktinio finansavimo projektų termino pabaiga? Kaip sekasi tavo svertinių ETF pozicijoms?

Svarbu sekti ne tik savo investicijas, bet ir bendrą rinkos situaciją. Freedom24 puikiai tinka tiek pasyviam investavimui, tiek ir Svertiniams ETF. Rinkis patikimus brokerius su žemais komisiniais, licencijomis bei patogiu UI. Mažas kapitalas nėra trukdis trumpalaikiam investavimui. Net 100 € suma gali būti puikus startas išsibandyti kelias skirtingas investicines priemones. 50 € galima laikyti taupomojoje sąskaitoje su didesnėmis palūkanomis (2-3 % metinių) - tai užtikrina likvidumą ir saugumą.

Svarbiausias klausimas kiekvienam pradedančiajam - kiek galiu uždirbti per pusmetį? Pelno intervalai priklauso nuo pasirinkto įrankio, rinkos situacijos ir investuotojo žinių. Nors potenciali grąža gali atrodyti patraukliai, svarbu nepamiršti: nė viena priemonė negarantuoja pelno, o pernelyg optimistiški lūkesčiai dažnai veda prie prastų sprendimų.

Svertiniai ETF gali pasižymėti dideliu potencialu, bet ir didele rizika. Naudok „stop-loss“ ir „take-profit“ ribas. Iš anksto nusistatyk, kiek esi pasiruošęs prarasti ar uždirbti. Laikyk mažas pozicijas. Atkreipk dėmesį į rinkos nepastovumą. Reguliariai peržiūrėk rezultatus ir laikykis iš anksto nusistatytos strategijos.

Aiški išėjimo strategija padeda apsaugoti kapitalą ir išvengti impulsyvių sprendimų. Nustatyk pelno ir nuostolio ribas. Apsvarstyk „trailing stop“ naudojimą. Susiek strategiją su tikslais.

Trumpalaikis investavimas su šiuolaikiniais instrumentais atveria daug galimybių. Tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra „greitų pinigų” schema. Pradėk nuo mažų sumų, eksperimentuok su skirtingais instrumentais ir jų kombinacijomis.

Svarbi pastaba: Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nėra finansinė rekomendacija. Jei siekiama greitesnių rezultatų ir yra galimybė skirti laiko rinkos stebėjimui bei rizikos valdymui, trumpalaikis investavimas gali būti tinkama strategija. Verta stebėti pagrindinius indeksus, finansines naujienas, centrinių bankų pranešimus.

Investavimas - galimybė uždirbti

tags: #trumpalaikio #turto #finansavimo #strategijos