Panevėžiuko sodyba - tai puiki vieta švęsti vestuves, naujuosius metus, bernvakarius, mergvakarius, krikštynas, vakarėlius, darbuotojų šventes, gimtadienius, rengti klasiokų, grupiokų, bendradarbių susitikimus ir visas kitas šventes, ar tiesiog maloniai ir turiningai praleisti laiką su draugais ar šeima.
Sodybos aprašymas
- Nuomojama dviejų aukštų erdvi sodyba.
- Pirmajame aukšte erdvi salė, kuri talpina iki 45 žmonių, vyrų ir moterų atskiri tualetai, šokių salė.
- Antrajame aukšte penki miegamieji, prie kurių atskiri dušai su tualetais.
- Šalia sodybos pastatytas lauko kubilas.
- Ribojasi Panevėžiuko tvenkinys ir erdvus kiemas.
- Privažiavimas asfaltuotas, tik 200 m. pavažiuoti žvyrkeliu.
Labai gražios apylinkės. Pirtis 8 vietų, priešpirtis talpina 16 žmonių, kuriame stovi biliardo stalas. Vidinis kiemas gražiai apželdintas ir sutvarkytas. Įžuvintas tvenkinys, galima maudytis ar žvejoti. Tai puiki vieta poilsiui ir švęsti šventes.
Sodybos istorija
Minimas nuo 1544 m. 1563 m. - dvaro savininkas taurininkas M. Petkevičius, vėliau - Kauno pavieto maršalka P. Vizgirdavičius. 1600 m. dvaras priklausė broliams Giniotams, XVIII a. - Siručiams, XIX a. pradžioje atiteko senai Lietuvos bajorų Korevų šeimai, žinomai nuo XIV a.
Korevos prie Siručių medinių rūmų pristatė du mūrinius dviaukščius sparnus, dengtus mansardiniais raudonų čerpių stogais. Paskutinis iš Korėvų - Zigmantas (1898-1945 m.) čia gyveno iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Tarybiniais laikais dvaro pastate veikė kultūros namai, vaikų darželis, mokykla. Atkūrus Lietuvos valstybingumą, dvarą paveldėjo Jolanta Korevaitė-Gailevičienė.
Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia
Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia stovi Panevėžiuko kaime, 2 km į šiaurės rytus nuo Žemaičių plento, prie Strebuko ir Striūnos santakos, Nevėžio slėnio dešiniajame krante. Vėlyvojo baroko stiliaus, turi klasicizmo bruožų. Vitebsko pilininkas Simonas Sirutis 1743 m. pastatė mūrinę bažnyčią. Ji buvo Josvainių parapijos filija. Iki 1934 m. įsteigta parapija.
Bažnyčia vėlyvojo baroko stiliaus, turi klasicizmo bruožų. Viena iš dviejų trikampio plano mūrinė Lietuvos bažnyčia (kita yra Degučių Šv. Vincento Ferero bažnyčia). Šventoriuje stovi varpinė.
Po bažnyčia esančiame rūsyje buvo laidojami jos fundatoriai, mecenatai, apylinkių diduomenės atstovai. Apie tai liudija bažnyčios sienose išlikusios epitafinės lentos - trys išorėje ir šešios viduje.
Siekdami išsaugoti paveldo objektą, užtikrinti jo ilgaamžiškumą 2011 m. atliktas kapitalinis bažnyčios stogo remontas, sutvarkyta žemė aplink bažnyčios pamatą. Jėzaus Nukryžiuotojo parapinės bažnyčios kompleksas 1992 m.
Apylinkės
Panevėžiukas - gyvenvietė Kėdainių rajono pietuose, 2 km į rytus nuo Kunionių, apie 1 km į pietus nuo Vainikų, prie Šingalių-Paliepių kelio. Vakariniu pakraščiu vingiuoja Šušvė ir yra ją supantis Šušvės kraštovaizdžio draustinis. Netoli kaimo 1938 m. tyrinėtas senkapis, o jame lobis. Kitas lobis 1939 m.
Šušvės kraštovaizdžio draustinis
Šušvės kraštovaizdžio draustinis - valstybinis draustinis Josvainių seniūnijoje. Apima Šušvės žemupio slėnį nuo Macgalių iki pat Šušvės žiočių Nevėžio upėje. Į draustinio teritoriją įeina ir Šušvės intakų - Žiedupės, Vikšrupio, Putnupio žemupių dalys. Einant aukštyn upe ribojasi su savivaldybės Šušvės geomorfologiniu draustiniu.
Vaga vingiuota, nemažai senvagių. Upės šlaitai statoki, vietomis skardingi, atsiveria atodangos. Vaga giliai graužiasi į žemę (1,1 m/km), dėl to tėkmė srauni. Vidutinis gylis 1,2-1,6 m, sietuvose siekia iki 4 m.
Atstumai iki lankytinų vietų Kėdainių rajone
| Lankytina vieta | Atstumas nuo Panevėžiuko (apytiksliai) |
|---|---|
| Kėdainių senamiestis | ~20 km |
| Šv. Jurgio bažnyčia Kėdainiuose | ~20 km |
| Radvilų mauzoliejus Kėdainiuose | ~20 km |
| Kėdainių rotušė | ~20 km |
| Šušvės kraštovaizdžio draustinis | Šalia |
Sostinę į gyvenimą pamiškėje iškeitusi moteris stebina išskirtine sodyba: sukūrė rojaus vertą vietą
tags: #kaimo #sodyba #paneveziuko