Lazdijų krašto muziejus, turintis daugiau kaip 43 000 eksponatų (2024), yra svarbus kultūros centras Lazdijuose. Vienas iš muziejaus padalinių - Etnografinė Prano Dzūko sodyba Delnicos kaime (Šeštokų seniūnija), atspindinti 20 a. pradžios Lazdijų krašto buitį ir kultūrą.
Lazdijų Krašto Muziejus: Istorija ir Padaliniai
Lazdijų krašto muziejaus ištakos siekia 1924 m., kai Žiburio gimnazijos direktorius M. Gustaitis įkūrė mokyklos muziejų. 1936 m. suvalstybinus gimnaziją, muziejus nunyko, bet 1995 m. atkurtas kaip Lazdijų istorijos, kultūros ir švietimo muziejus, o 2004 m. tapo Lazdijų krašto muziejumi.
Muziejaus padaliniai:
- Laisvės kovų muziejus Lazdijuose
- Motiejaus Gustaičio memorialinis namas Lazdijuose
- Veisiejų krašto muziejus Veisiejuose
- Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejus
- Etnografinė Prano Dzūko sodyba Delnicos kaime
Prano Dzūko Sodyba: Praeities Atspindys
Pamatyti, kaip anksčiau gyveno vietos ūkininkai, galima apsilankius etnografinėje Prano Dzūko sodyboje, kurią 1970-1973 m. kūrė tuometis kolūkio pirmininkas Algirdas Savulis, nemažai prisidėjęs ir prie Šeštokų miestelio formavimo bei raidos. Prano Dzūko sodyboje sukaupta daug senovinių ūkio padargų, baldų, namų apyvokos daiktų.
Erdviuose pastatuose saugomi didelių matmenų eksponatai: aliejaus spaudimo aparatas, skiedrų gaminimo įrenginys, kuliamoji ir kt. Sodyba atspindi XX a.
Šeštokai: Istorija, Tradicijos ir Kultūrinis Paveldas
Šeštokai - miestelis, įsikūręs Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, turintis turtingą istoriją ir savitą kultūrą. Šiandien Šeštokai yra žinomi dėl savo tradicijų, bendruomenės ir kulinarinio paveldo, kuris puoselėjamas su meile ir atsidavimu.
Šeštokų herbe vaizduojamas garvežio ratas, primenantis, kad jau nuo XX a. pradžios ši vieta buvo strategiškai svarbus geležinkelio mazgas. Dabar miestelį kerta tarptautinis „Rail Baltica“ geležinkelis.
Ne mažiau svarbi ir apie 1895 m. pastatyta bei iki šių dienų išsaugota Šeštokų geležinkelio stotis, kurią suprojektavo inžinierius Aleksandras Gasketas. Renovuotas senas istorinis pastatas vis dar atlieka savo funkciją, o stoties perone skiriami pasimatymai.
Deja, Šeštokų geležinkelio stotis dažnam asocijuojasi ir su gedulu. Mat 1941 m. birželio 14 d. iš jos gyvuliniais vagonais į Sibirą buvo išvežti tūkstančiai žmonių. Geležinkelio stoties skvere atgimimo laikotarpiu atidengtas paminklinis kryžius.
Su Šeštokais susijusi ne vieno žymaus žmogaus istorija. Vietiniai pasakojo, kad, bandydamas trauktis iš Lietuvos, ties miesteliu laisvės neteko lėktuvų ANBO konstruktorius, karo aviacijoje ryškų pėdsaką palikęs Antanas Gustaitis.
Šeštokų Vasara ir Bendruomenės Tradicijos
Miestelis vasaros pradžioje pakvies į tradicinę, septintą kartą rengiamą šventę „Šeštokų vasara“. Seniūnė Liana Audzevičienė pasakojo, kad šventėje ir vietiniai, ir svečiai, ir suaugusieji, ir vaikai, ir senoliai randa sau tinkamų pramogų.
Šventėje koncertuoja patys šeštokiečiai, iš Lazdijų rajono sugužėję meno saviveiklininkai, respublikinio lygio muzikantai. Tradiciškai koncertą dovanoja buvęs Šeštokų mokyklos mokinys Vidmantas Viselga su grupe „Kaprizas“.
Besiklausydami muzikos, žmonės turi galimybę pasivažinėti žirgų traukiamomis karietomis. Šią atrakciją dovanoja iš Šeštokų kilęs Marius Bernatonis. Pasieniečiai džiugina dresuotų šunų pasirodymais. Įsimintinos ir šventėje rengiamos loterijos bei žaidimai.
Vien Šeštokuose susibūrusios trys bendruomenės - Šeštokų seniūnijos bendruomenės komitetas, Senųjų Šeštokų bendruomenė ir Šeštokų mokyklos bendruomenės komitetas.
Lankytinos vietos Šeštokuose
- Švč. Mergelės Marijos Nuolatinės Gelbėtojos bažnyčia
- Šeštokų geležinkelio stotis
- Etnografinė Prano Dzūko sodyba-muziejus
Dzūkiškos Vestuvės Prano Dzūko Sodyboje
Seniau vestuvės būdavo organizuojamos dažniausiai rudenį, nuėmus derlių. Todėl trys pasienio muziejai - Lazdijų krašto, Suvalkų regioninis, Alytaus kraštotyros - įgyvendindami programos Interreg Lietuva-Lenkija projektą ,,Pasienio keliais į prisiminimų begalybę“, nusprendė pasienio bendruomenei suorganizuoti dzūko ir lenkaitės vestuves.
Jos šurmuliavo rugsėjo 14 dieną etnografinėje Prano Dzūko sodyboje, Šeštokų seniūnijoje, Delnicos kaime. Dainos, šokiai, teatralizuoti pasirodymai, fotosesija, jaunosios ir jaunikio išbandymai, kulinarinio paveldo skanumynai laukė vietinių gyventojų ir atvykusių svečių.
Visi svečiai ne tik šoko, dainavo, vaišinosi dzūkiškais patiekalais, bet ir buvo pasienio tradicijų, papročių liudininkais. Džiugu, kad vykdant kiekvieną pasienio projektą, gimsta naujos emocijos, skatinančios toliau pasakoti istorijas ir dalintis patirtimi.
Kulinarinis Paveldas Šeštokuose
Šeštokietė Reda Burinskienė dirba parduotuvėje, bet ir puoselėja kulinarinį paveldą: kepa grybų kelmus ir kaštonų, ežiukų, grybukų pripildytas pintinėles. Jiems naudoja tik naminius produktus - sviestą, grietinę, kiaušinius.
Šiame krašte yra ir daugiau kulinarinio paveldo tradicijų tęsėjų. Rasa Piličiauskienė iš Pakirsnių kaimo kepa šimtalapius, o jos kaimynė Irena Valukonienė - kitokius skanumynus. Danutės Remeikienės kepti šakočiai garsėja visame Lazdijų rajone. Šeštokietė Dalė Kazakevičienė spaudžia gardžius sūrius.
Šimtalapio Kepimo Ypatumai
Jolita siūlo skruzdėlynus, grybukus mieliniuose krepšeliuose, medaus tortus, šimtalapius net trijų skonių. Jos šimtalapiai dabar keliauja net į Ameriką.
Jolita sako įnikusi į šimtalapių kepimą. O juk iškepti burnoje tirpstantį šimtalapį yra tikras iššūkis, reikalaujantis daug darbo ir žinių, tačiau visas pastangas atperka skonis.
Nauji klientai nežino, kad kepėja viename maždaug trijų kilogramų šimtalapyje gali sudėti net tris įdarus: dalis šimtalapio - su aguonomis, tai jau tradicinis šimtalapis, kita - su varške, trečia - su obuoliukais ir cinamonu.
Ypač populiarūs jos vieno kąsnio šimtalapiai. „Na, realiai tai dviejų kąsnių“, - patikslina pati kepėja. Vieno kąsnio šimtalapio gabalėliai labai tinka, kai prireikia pavaišinti kolegas, draugus, bičiulius. „Nė pjaustyti nereikia, iškart imi ir valgai“, - sako ji.
Ir produktus savo kepiniams ji renkasi tik kokybiškus. „Išbandžiau ir pigesnius, bet supratau, jog jei nori, kad būtų skanu, produktai turi būti ne iš pigesnių, kitaip gero skonio nesitikėk“, - teigia pašnekovė. Anot jos, žmonės pasiilgę „senovinių“ skonių, tų, iš vaikystės.
O kai jau šimtalapis atkeliauja į namus, Jolita įspėja nedaryti vienos klaidos. „Tik jau nesugalvokite šimtalapį dėti į šaldytuvą. Jį privalu laikyti kambario temperatūroje. Taip jis „bręsta“, darosi dar skanesnis“, - pataria kepėja.
Būtent šis gardėsis šiemet, spalio mėnesį Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusioje 7-ojoje Lietuvos gamintojų parodos „Rinkis prekę lietuvišką 2025“ maisto ir gėrimų kategorijoje pelnė aukso medalį.
Kulinarinio paveldo produktai
| Produktas | Aprašymas |
|---|---|
| Šimtalapis | Tradicinis totorių pyragas, pamėgtas ir lietuvių. Gaminamas su įvairiais įdarais: aguonomis, varške, obuoliais. |
| Skruzdėlynas | Saldus kepinys, primenantis skruzdėlyną. |
| Šakotis | Tradicinis lietuviškas pyragas, kepamas ant atviros ugnies. |