Prancūzijos mokesčių sistema turtingiesiems: ar tai veikia?

Pastaruoju metu vis daugiau diskutuojama apie mokesčių sistemas ir jų poveikį ekonomikai bei socialinei gerovei. Ne išimtis ir Prancūzija, kurioje mokesčių politika nuolat sulaukia didelio dėmesio. Šiame straipsnyje panagrinėsime Prancūzijos mokesčių sistemą, skirtą turtingiesiems, jos ypatumus, palyginsime ją su Lietuvos sistema ir aptarsime galimus padarinius.

Prancūzijoje, kaip ir daugelyje kitų Vakarų šalių, taikoma progresinė mokesčių sistema. Tai reiškia, kad didėjant apmokestinamajam objektui (pajamoms ar turtui), didėja ir mokesčių tarifas. Progresinių mokesčių tikslas - perskirstyti pajamas iš turtingųjų nepasiturintiesiems ir mažinti socialinę nelygybę.

2011 m. dešiniosios Prancūzijos ir Italijos vyriausybės užkrovė papildomą 3 proc. mokesčių naštą tiems, kurių metinės pajamos atitinkamai viršija 500 ir 300 tūkst. eurų. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas demokratas Barack‘as Obama planuoja pakelti mokesčius praktiškai vien tik turtingiesiems, siekdamas užtikrinti, kad joks namų ūkis, gaunantis daugiau nei 1 mln. dolerių per metus, vidutiniškai nemokėtų mažesnių mokesčių tarifų nei viduriniosios klasės šeimos.

Kaip įtakingasis savaitraštis siūlo tai padaryti, kad ir valstybių iždai papilnėtų, ir nenukentėtų verslumas bei investicijos, o turtingieji nepabėgtų į kitas šalis, kur žemesni mokesčiai? Daugelis vyriausybių kelia mokesčius pasiturintiems žmonėms, kurių pajamos viršija tam tikrą ribą. „The Economist“ rekomenduoja atsisakyti įvairių privilegijų ir išimčių, kurios dažniausiai ir taikomos turtingiesiems, kartu supaprastinant ir visą mokesčių sistemą.

Nekilnojamo turto mokestis padeda surinkti daugiau mokesčių iš pasiturinčiųjų, pernelyg nevaržydamas jų verslumo dvasios. Taip pat gerai yra sumažinti skirtumus tarp atlyginimų ir pelno apmokestinimo. Tokie pokyčiai padėtų surinkti daugiau mokesčių iš turtuolių ir nesulėtintų ekonomikos dinamikos, - tvirtina savaitraštis.

Tačiau, ar tokia sistema iš tiesų veiksminga? Kritikai teigia, kad per dideli mokesčių tarifai gali sumažinti gyventojų paskatas dirbti, investuoti ir kurti naujas darbo vietas. Be to, turtingieji gali ieškoti būdų, kaip išvengti didelių mokesčių, pavyzdžiui, perkeldami savo turtą į kitas šalis arba naudodamiesi įvairiomis mokesčių lengvatomis.

Prancūzijos mokesčių sistema: ypatumai ir lengvatos

Prancūzijos mokestine sistema teoriškai yra progresinė, bet praktiškai skirta piliečių sąmoningumo ugdymui ir nieko bendro neturi su Lietuvos svieto lygintojų propaguojamais bolševikiniais socialinio teisingumo lozungais. Ir jeigu Prancūzijos pilietis 20 proc. savo pajamų skiria labdarai, tai jam dingsta bet kokie progresiniai mokesčiai ir jis tiesiog tampa žinomu ir gerbiamu visuomenėje mecenatu.

Taip sakant, prancūzai turi galimybę savo mokesčius susimokėti „natūra“, užsiimdami visuomenei naudinga veikla, finansuodami kultūros, sporto projektus ar tiesiog besirūpindami sergančiu kaimynu ar giminaičiu. Šiuo atveju jokie „bebrai“ į jų kišenę nelenda. Atvirkščiai - 66-75 proc. paramai skirtų išlaidų valstybė grąžina.

Progresinė mokesčių sistema Prancūzijoje, kaip ir kitose Vakarų pasaulio valstybėse, ugdo ir kitus žmonių sąmoningumo aspektus. Mokestinės nuolaidos suteikiamos būsto paskoloms, investicinei veiklai, vaikų papildomam ugdymui ir jų priežiūrai. Šeimos, auginančios vaikus, moka gerokai mažiau mokesčių nei jų neturinčios - ir nesvarbu, ar tai turtinga šeima, ar ne.

Pavyzdžiui, Prancūzijoje 100 000 eurų metinės pajamos apmokestinamos 41 proc. Tačiau, jei tie 100 000 eurų yra šeimos, auginančios 2 vaikus, pajamos, tai ši šeima temoka tik 12,8 proc. mokesčių. Mat Prancūzijoje, kaip ir daugumoje progresinius mokesčius turinčių valstybių, skaičiuojamos bendros šeimos pajamos, kurios paskui padalijamos iš šeimos narių skaičiaus. Ir mokesčiai skaičiuojami nuo padalintos sumos dydžio.

Realiai Prancūzijoje 41 proc. pajamų mokestį moka 1 mln. eurų per metus uždirbanti šeima, kuri neturi vaikų, nieko negloboja, niekur neinvestuoja, niekuo nesirūpina, niekam neteikia labdaros, o pinigus švaisto tik prabangos prekėms.

Statistiškai yra paskaičiuota, kad Prancūzijoje net 50 proc. piliečių dėl įvairiausių lengvatų nemoka jokių pajamų mokesčių. Apie 14 proc. piliečių moka 30 proc. pajamų mokestį ir tik 1 proc. piliečių - 45 proc. pajamų mokestį. Statistikos duomenimis, du vaikus auginanti prancūzų šeima, kurios metinės pajamos neviršija 37 938 eurų, nemoka jokių mokesčių.

Prancūzijos labdaros ir paramos įstatymas

Prancūzijos Labdaros ir paramos įstatymas užtikrina tai, kad šios šalies piliečiai patys dalyvautų savo uždirbtų pinigų perskirstyme ir visuomenė žinotų savo mecenatus.

Prancūzijoje labdarai tam tikrą pinigų sumą paaukojęs žmogus, priklausomai nuo savo uždarbio, iš biudžeto atgal atsiima 66-75 proc. paaukotos sumos. Ši taisyklė galioja iki 20 procentų uždirbtų metinių pajamų.

Pateiksiu pavyzdį, kaip „identiški“ Lietuvos ir Prancūzijos „turtuoliai“ dalinasi savo uždirbtais pinigais. Tegu tas sąlyginis „turtuolis“ bus 100 000 eurų per metus uždirbanti ir du vaikus auginanti šeima. Jei tokio Prancūzijos „turtuolio“ šeima nusprendžia Paryžiaus katedros atstatymui paaukoti 20 000 eurų, tai ši auka jai kainuoja: 20 000 + (20 000 x 0,128) - (20 000 x 0,66) = 9 360 Eur.

Čia 20 000 x 0,128 - valstybei sumokėtas pajamų mokestis, o 20 000 x 0,66 - iš valstybės jai grąžinta suma. Tuo tarpu identiško Lietuvos „turtuolio“ identiška auka kainuos net 2,56 karto daugiau: 20 000 + (20 000 x 0,20) = 24 000 Eur. Čia 20 000 x 0,20 - valstybei sumokėtas pajamų mokestis. Pinigų grąžinimo Lietuvoje nėra.

Kaip Prancūzijos „globalus mokestis“ siekia išlaikyti turtinguosius net jiems išvykus

Prancūzijos Nacionalinio biudžeto komitetas patvirtino kairiųjų partijos „La France Insoumise“ (LFI) pasiūlymą, pagal kurį turtingi šalies piliečiai turėtų toliau mokėti mokesčius Prancūzijai net ir persikėlę gyventi į mažesnių mokesčių valstybes.

Tai vadinamasis „globalus apmokestinimas“, kuris pirmą kartą istorijoje išplėstų Prancūzijos mokesčių jurisdikciją už jos sienų. Pagal spalio 20 dieną priimtą pataisą, vadinamą I-CF380, nauja prievolė būtų taikoma asmenims, kurių pajamos viršija penkis kartus metinį socialinio draudimo lubų dydį - apie 235 tūkst. eurų per metus.

Ši nuostata apimtų tik tuos, kurie per dešimtmetį bent trejus metus gyveno Prancūzijoje ir išvyksta į šalis, kuriose mokesčių lygis yra bent 40 proc. Šios taisyklės autoriai sako, kad priemonė nukreipta prieš kapitalo nutekėjimą. Jų teigimu, ši tvarka yra panaši į JAV sistemą, kur piliečiai mokestines prievoles turi net gyvenant užsienyje, taip pat į kai kurių Skandinavijos šalių praktiką.

Pataisoje taip pat numatytas „mokesčių kreditų“ mechanizmas, kuris leistų išvengti dvigubo apmokestinimo - mokesčius, sumokėtus naujoje gyvenamojoje šalyje, būtų galima išskaičiuoti iš Prancūzijoje priskaičiuotų sumų. Tačiau praktikoje tai reikštų, kad Prancūzijos mokesčių inspekcija turėtų prieigą prie asmeninių duomenų ir užsienio bankinių įrašų, o tai kelia klausimų dėl privatumo ir suvereniteto.

Šis „globalus mokestis“ - pirmasis tokio pobūdžio bandymas Europos Sąjungoje, kuris gali paskatinti ir kitas šalis imtis panašių priemonių. LFI politikai atvirai teigia, kad jų tikslas - „panaikinti konkurenciją tarp mokesčių sistemų“ Europoje, kad nė viena valstybė negalėtų pritraukti kapitalo mažesniais tarifais.

Jei įstatymas įsigalios, Prancūzija taps pirmąja Europos šalimi, įteisinusia dešimties metų mokesčių prievolę emigravusiems piliečiams. Dešinieji ekonomistai šį žingsnį vadina „pavojingu precedentu“, kuris primena senųjų imperijų praktiką - kai piliečiai priklauso ne valstybei pagal pasirinkimą, o pagal kilmę.

Lietuvos ir Prancūzijos mokesčių sistemos: palyginimas

Palyginus Prancūzijos ir Lietuvos mokesčių sistemas, galima pastebėti keletą esminių skirtumų.

• Progresyvumas: Prancūzijoje taikoma progresinė mokesčių sistema su įvairiomis lengvatomis, o Lietuvoje - linijinis pajamų mokestis.
• Labdara: Prancūzijoje labdara skatinama per mokesčių lengvatas, o Lietuvoje tokios sistemos nėra.
• Šeimos: Prancūzijoje šeimos, auginančios vaikus, moka mažesnius mokesčius, o Lietuvoje šeimos statusas neturi įtakos mokesčių dydžiui.

Apibendrinant, Prancūzijos mokesčių sistema yra sudėtingesnė ir labiau orientuota į socialinę gerovę bei piliečių sąmoningumo ugdymą, o Lietuvos sistema yra paprastesnė ir neutralesnė.

Šeimos, turinčios du vaikus ir gaunančios 100 000 eurų metinių pajamų, apmokestinimas:

Šeimą sudaro trys dalys: du suaugę (po 1 dalį) ir du vaikai (po 0,5 dalies).

100 000/3 =33 333. Šios pajamos apmokestinamos 30 proc. pajamų mokesčiu.

(100 000 x 0,3) - (5706 x 3) = 12 882. T. y. 12, 88 proc.

Šeimos, neturinčios vaikų ir gaunančios 1 000 000 eurų metinių pajamų, apmokestinimas:

(1 000 000 x 0,45) - (19845 x 2) = 410,31. T. y. 41 proc.

Ar prancūzai turtingi? Turtinės nelygybės Prancūzijoje tyrimas • FRANCE 24 English

tags: #prancuzijos #mokesciai #turtingiesiems