Lietuvos Respublikos Vyriausybė siekia, kad socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties srityje kiekvienam šalies gyventojui būtų sudarytos visavertės gyvenimo sąlygos. Nacionaliniame pranešime apie Lietuvos socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties strategijas 2008-2010 metais nurodyta, kad viena iš trijų svarbiausių strategijų yra sveikatos apsaugos ir ilgalaikės globos politikos tobulinimas ir socialinių paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimas.
Būsto plėtra ir būsto srities politika yra analizuojama ir nagrinėjama valstybės mastu, o kadangi Lietuva yra Europos Sąjungos narė, ir sąjungos mastu. Europos socialinė chartija, Europos būsto chartija, Europos regioninės plėtros komitetas pabrėžia būsto socialinės dimensijos svarbą. Lietuvos lygmeniu būsto politika yra aptariama Lietuvos būsto strategijoje, valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, strategijos įgyvendinimo priemonėse.
Valstybės paramos tikslas yra mažinti asmenų ir šeimų socialinę atskirtį, užtikrinti asmenų dalyvavimą visuomenės gyvenime, mažinti skurdą. Pagrindinė parama yra įvairios socialinės paslaugos, kurios gali būti piniginės ir nepiniginės formos: pašalpos, kompensacijos, parama drabužiais ir maistu, labdaros fondai ir t. t.
Deja, apie socialinį būstą ir jo problemas, literatūros ir medžiagos nėra. Šiai socialiniam būstui skiriama per mažai dėmesio. Pasirodanti informacija žiniasklaidoje apie kai kuriuose Lietuvos miestuose statomus namus, kurie skirti socialiniam būstui, arba apie tokį būstą suteikimą ir kaimynų vargus gyvenant šalia socialiai remtinų šeimų nėra išsami.
2008 metų gruodį savivaldybėms pristatytas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atliktas socialinio būsto auditas aštuoniose savivaldybėse parodė, kad savivaldybės darbuotojai, įgyvendinantys valstybės paramos teikimą, ne tik susiduria su įvairiomis nuomos problemomis, bet ir patys padaro nemažai su įstatymo taikymu susijusių pažeidimų.
Tyrimo objektas yra Tauragės rajono savivaldybės socialinio būsto nuomininkai ir asmenys, laukiantys socialinio būsto. Tyrimo problema - būsto suteikimo, jo įsigyti, problemos.
Teisė į tinkamą ir prieinamą būstą yra kiekvieno asmens socialinė garantija, kurią užtikrina Europos būsto chartija, pabrėžianti Europos Sąjungos valstybių susidūrimą su nekilnojamojo būsto rinkos, pasenusio būsto, benamystės problemomis, skatinanti būstą integruoti į socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudos politiką. Būstas yra vienas iš pirminio būtino turto, pagrindinė socialinė teisė, sudaranti Europos socialinio modelio pagrindą ir žmogaus orumo grandį.
Kiekvienas pilietis turi teisę statytis, įsigyti nuosavybės teise gyvenamąjį namą, butą, nuomotis gyvenamąją patalpą iš fizinių ir juridinių asmenų. Būsto sritis, remiantis socialinio teisingumo, darnaus vystimosi ir kitais principais, yra reguliuojama valstybės institucijų. Šios, atsižvelgdamos ne tik į Lietuvos socialinę ir ekonominę padėtį, Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, bet ir į Europos Sąjungos valstybių gerąją praktiką, standartus, rengia ir įgyvendina būsto politikos tikslus, prioritetus, būsto plėtros, modernizavimo, atnaujinimo programas.
Šiuo metu tiek valstybinis, tiek privatus būstas yra fiziškai nusidėvėjęs, jo kokybė ne visada atitinka keliamus techninius reikalavimus. Sureguliuoti būsto rinką, pasiūlą ir paklausą, finansinius srautus, būsto priežiūrą ir modernizavimą, yra rengiamos strategijos.
Iki 2002 metų veiksmus, susijusius su nuosavybės įsigijimu, statybomis ir eksploatavimu, valstybės paramos formomis įsigyjant gyvenamąjį namą ar butą, reglamentavo Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas. Nuosavybės teise gyvenamosios patalpos galėjo priklausyti fiziniams asmenims, gyvenamųjų namų statybos ar eksploatavimo bendrijoms, savivaldybėms, įmonėms ir organizacijoms.
Savivaldybėms nuosavybės teise priklausantys gyvenamieji namai ir butai buvo skirstomi į keturis fondus: pagrindinį būstų, manevrinį būstų, tarnybinį būstų ir specialiąsias gyvenamąsias patalpas. Lietuvos Respublikos Seimui 2002 m. sausio 12 d. priėmus Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, minėti fondai buvo panaikinti paliekant tik pagrindinį (socialinį) būstų fondą.
Gyvenamųjų namų, kuris visų butai priklausė tik fiziniams asmenims, savininkai taip pat sudarydavo būtų eksploatavimo bendrijas. Bendrijų steigimo tikslas buvo naujų gyvenamųjų namų statyba. Gyventojai per bendrijas galėjo kreiptis dėl paskolos gavimo butams naujai statomuose gyvenamuosiuose namuose įsigyti. Matome, kad 1992 ir vėlesniais metais valstybė rėmė naujų gyvenamųjų namų statybas, skatino gyventojus įsigyti nuosavybę pasinaudojant valstybės parama.
Daugelis namų privatizuoti per nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį, yra nusidėvėję, jiems trūksta tinkamos priežiūros. Gyventojai į bendrijas buriasi pasyviai, trūksta priežiūros namo bendrajai nuosavybei.
Nors gyventojai turi galimybę pasinaudoti komercinių bankų siūlymais įsigyti būstą pasinaudojant kreditais, šią galimybę riboja menkos gyventojų pajamos.
Lietuvos būsto sektorius yra tarpinstitucinis, t.y. apima daugelį veiklos sričių, tokių kaip: mokėjimai už būsto apšildymo, šalto, karšto vandens išlaidas, energijos naudojimą, turto registravimą, regionų plėtros politiką. Yra sukurta teisinė sistema, reguliuojanti būsto sektorių.
Lietuvos būsto strategija buvo parengta remiantis statistiniais duomenimis, analizėmis, buvo nustatytos stiprybės ir silpnybės, galimybės ir grėsmės (SSGG analizė). Buvo iškelti trys pagrindiniai tikslai:
- Išplėsti būsto pasirinkimo galimybes visoms socialinėms grupėms (tai reiškia, kad turi būti sukurtos galimybės skirtingas pajamas gaunantiems asmenims (šeimoms) pasirinkti jiems tinkamą būstą, sukurti pasiūlos įvairovę.
- Užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą, įskaitant racionalų energetikos išteklių naudojimą (šiuo tikslų norima pagerinti esamo būsto fondo būklę, t.y. sumažinti energijos sąnaudas, atnaujinti inžinerinius tinklus ir pan.).
- Didinti būsto rinkos skaidrumą, patikimumą, sąžiningą konkurenciją, gerinti teikiamų paslaugų vertę ir kokybę, skatinti kiekvieno būsto savininką privalomai įstoti į bendriją, didinti savininkų gebėjimus tinkamai prižiūrėti būstą bei suteikti galimybes jiems pasirinkti geriausios kokybės paslaugas.
Tai yra viena pagrindinis paramos socialiai remtiniems asmenims, norintiems gauti socialinį būstą bei kompensacijas už apšildymą, karštą ir šaltą vandenį. Savivaldybės nuomojamos gyvenamosios patalpos sudaro gana nedidelę būsto rinkos dalį. Lietuvoje nepakankamai išvystytas nuomojamas gyvenamasis patalpas (skirtingai nei ES valstybėse), o tai mažina gyventojų pasirinkimą. Lietuvoje nėra išvystyta stipri nuomos santykius reguliuojanti bei privalomus nuomojamo privataus ar socialinio būsto kokybės reikalavimus nustatanti teisinė bazė.
Daugelio gyventojų pajamos yra per mažos įsigyti nuosavą būstą. Parengtoje Lietuvos būsto strategijoje numatyti uždaviniai yra neatsiejami nuo darnaus valstybės vystimosi. Būstas turi būti prieinamas kiekvienam, būsto neprieinamumas daro tiesioginę įtaką gyvenimui, socialinei asmens integracijai bei iš kitos pusės valstybės konkurencingumui ir ekonominei plėtrai. Su būstu susijusios problemos turi būti sprendžiamos tiek valstybės, tiek Europos Sąjungos lygmenyje.
Socialinio Būsto Fondo Plėtra
Valstybės būsto politika yra neatsiejama nuo socialinio būsto, todėl socialinio būsto fondo, kurį privalo turėti kiekviena savivaldybė, siekiama kiekvienais metais kuo daugiau plėsti. Fondo plėtra įgyvendinama perkant rinkoje butus arba statant namus; jeigu savivaldybėms nepavyksta panaudoti visų jai skirtų lėšų turto įsigijimui, nepanaudotas lėšas savivaldybė grąžina, ir prireikus, Aplinkos ministerija jas perskirsto kitoms savivaldybėms; savivaldybės kasmet privalo atsiskaityti ministerijai apie lėšų socialinio būsto fondo plėtrai panaudojimą.
Šiai įvairioms socialinėms grupėms, ir įvairios valstybės mokamos socialinės išmokos. Siekiant užtikrinti būtiniausius asmens poreikius, padaugėjo stacionarių paslaugų: paslaugos asmenims namuose, globos ir nakvynės namai ir pan. Šiai finansuojamas socialinio būsto fondo papildymas naujais būstais.
Tyrimo naujumas. Šiai diskutuojama ir analizuojama paramos forma, šia tema nerasime atliktų išsamių tyrimų ir analizės. Šiui vargu ar bus vertinga skaityti, kiek asmenų įregistruota sąrašuose socialiniam būstui gauti, kokie yra skiriami valstybės asignavimai būstams įsigyti.
Deja, socialinio būsto plėtros programos neatlieka gilios analizės, kuri padėtų išsiaiškinti, kodėl kiekvienais metais socialinio būsto pageidauja vis daugiau asmenų, sąrašai socialiniam būstui gauti tik ilgėja, o kasmet skiriamos valstybės lėšos savivaldybėms socialiniams būstams įsigyti nepadeda mažinti eilės.
Šikšnienė savo magistro baigiamajame darbe „Socialinis būstas ir jo gyventojai - kaip politikos objektas: sociopolitologinės įžvalgos (Vilniaus atvejis)“. Atlikus tyrimą apžvelgia socialinio būsto gyvenamosios erdvės, mikroklimato problemos, kurie gali tiek teigiamai, tiek neigiamai veikti šeimą vieną iš socialinės paskirties valstybės paramos formų. Šiau yra iškeliamos pagrindinės su būsto nuoma susijusios problemos: būsto suteikimas, nuomos kontrolė, būsto subnuoma, nuomininkų iškeldinimas, būsto poreikis ir pan. Atliktas empirinis kiekybinis tyrimas Tauragės rajono savivaldybėje patvirtino teorinėje dalyje iškeltas problemas ir hipotezę.
Šio įstatymo taisytinas vietas bei pasiklyti galimi socialinio būsto nuomos modeliai. Tyrimo aktualumas. Valstybės parama būstui išsinuomoti yra viena iš daugelio teikiamų valstybės paramų mažas pajamas gaunantiems asmenims.
Šiai diskutuojama ir analizuojama. Šiau socialiniam būstui skiriama per mažai dėmesio.
Būsto Rinkos Reguliavimas
Sureguliuoti būsto rinką, pasiūlą ir paklausą, finansinius srautus, būsto priežiūrą ir modernizavimą, yra rengiamos strategijos.
Šiuo metu tiek valstybinis, tiek privatus būstas yra fiziškai nusidėvėjęs, jo kokybė ne visada atitinka keliamus techninius reikalavimus.
Lietuvoje nėra išvystyta stipri nuomos santykius reguliuojanti bei privalomus nuomojamo privataus ar socialinio būsto kokybės reikalavimus nustatanti teisinė bazė. Daugelių gyventojų pajamos yra per mažos įsigyti nuosavą būstą.
Šiai įvairioms socialinėms grupėms. Savivaldybės nuomojamos gyvenamosios patalpos sudaro gana nedidelę būsto rinkos dalį.
Valstybės būsto politika yra neatsiejama nuo socialinio būsto, todėl socialinio būsto fondą, kurį privalo turėti kiekviena savivaldybė, siekiama kiekvienais metais kuo daugiau plėsti. Šis būstas (nuo 2,4% iki 4/5%).
Fondo plėtrai įgyvendinti buvo priimti sekantys nutarimai ir programos:
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 708 patvirtinta socialinio būsto fondo plėtros 2005-2007 metų programa (programos pakeitimas 2007 m. gegužės 9 d. Nr. 448);
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 548 patvirtinta socialinio būsto fondo plėtros 2008-2010 metų programa.
Fondo plėtra įgyvendinama perkant rinkoje butus arba statant namus; jeigu savivaldybėms nepavyksta panaudoti visų jai skirtų lėšų turto įsigijimui, nepanaudotas lėšas savivaldybė grąžina, ir prireikus, Aplinkos ministerija jas perskirsto kitoms savivaldybėms; savivaldybės kasmet privalo atsiskaityti ministerijai apie lėšų socialinio būsto fondo plėtrai panaudojimą.
Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti yra viena iš daugelio teikiamų valstybės paramų mažas pajamas gaunantiems asmenims. Kiekvienas žinome, kad pagrindinė parama yra įvairios socialinės paslaugos, kurios gali būti piniginės ir nepiniginės formos: pašalpos, kompensacijos, parama drabužiais ir maistu, labdaros fondai ir t. t. Šiai diskutuojama ir analizuojama.
Lietuvos būsto strategija buvo parengta remiantis statistiniais duomenimis, analizėmis, buvo nustatytos stiprybės ir silpnybės, galimybės ir grėsmės (SSGG analizė).
Su būstu susijusios problemos turi būti sprendžiamos tiek valstybės, tiek Europos Sąjungos lygmenyje.
Valstybės paramos būstui išsinuomoti yra viena iš daugelio teikiamų valstybės paramų mažas pajamas gaunantiems asmenims.
Valstybės paramos tikslas yra mažinti asmenų ir šeimų socialinę atskirtį, užtikrinti asmenų dalyvavimą visuomenės gyvenime, mažinti skurdą.
Apibendrinant, nuomotojo pareigos bendrabučio tipo patalpose yra svarbi socialinės politikos dalis, siekiant užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas visiems gyventojams, ypač tiems, kuriems reikalinga valstybės parama.
1 lentelė. Socialinio būsto fondo plėtra
tags: #nuomotojo #pareigos #bendrabucio