Kaip Lavinti Muzikalumą: Patarimai ir Rekomendacijos

Muzika yra universali kalba, kuri gali paveikti emocijas, skatinti kūrybiškumą ir lavinti pažintinius įgūdžius. Tai yra kompleksinis gebėjimas, kurį galima lavinti nuo pat mažens. Ankstyvas susidūrimas su muzika, dainavimas, ritmikos pratimai ir muzikos instrumentų tyrinėjimas yra svarbūs muzikalumo ugdymo elementai. Muzikiniai gabumai glaudžiai susiję su fiziologiniais ypatumais, tačiau tinkamas ugdymas gali padėti atsiskleisti net ir tiems vaikams, kurie neturi akivaizdaus talento.

Ankstyvasis Muzikinis Ugdymas

Ankstyvojo muzikinio ugdymo paskirtis - sudaryti sąlygas vaikams įsitraukti į muzikinę veiklą ir ugdyti muzikos suvokimą. Ankstyvojo muzikinio ugdymo tikslas - atskleisti ir ugdyti vaiko muzikinius gebėjimus. Ankstyvojo muzikinio ugdymo pamokos uždaviniai:

• Atskleisti muzikinius gebėjimus, puoselėjant prigimtinį vaiko muzikalumą.
• Žadinti teigiamą nuostatą muzikinei veiklai, skatinti išgyventi kūrybinį džiaugsmą.
• Muzikuojant ugdyti muzikinius gabumus (ritmo ir metro, melodijos ir dermės jausmą) bei gebėjimus (intuityviai ir sąmoningai suvokti muziką bei muzikinę kalbą, įvaldyti balso diapazoną, siekti tikslaus intonavimo, pajausti ritmą, lavinti muzikinę atmintį, išlaikyti dėmesį).

Veiklos sritys:

• Dainavimas ritmo pojūčio ir kūrybinių įgūdžių lavinimas.
• Muzikos klausymas.
• Muzikinio rašto pradmenų ir teorijos mokymas.
• Kūrybiškumo ugdymas.

Ankstyvasis muzikinis ugdymas (ritmika ir dainavimas):

• Ugdymo trukmė - 1-2 mokslo metai.
• Vaikai mokosi grupinėse pamokose.
• Skiriamos 2 valandos per savaitę.

Ankstyvojo muzikinio ugdymo (ritmika, dainavimas) turinio apimtis:

• Dainavimas - vokalinės pratybos, artikuliacijos;dikcijos lavinimas, taisyklingos laikysenos ir taisyklingo kvėpavimo įgūdžių formavimas, tikslaus intonavimo siekimas, ritmo pojūčio ir kūrybinių įgūdžių lavinimas - ritmo pojūčio ugdymas pakartojimo metodu, supažindinimas su ketvirtinėmis ir aštuntinėmis natomis, ritminės improvizacijos puoselėjimas žaidimo forma, ¾ metro pulsacijos pajautimas.
• Muzikos klausymas - muzikinio kūrinio klausymosi įgūdžių lavinimas: susikaupimas, įsiklausymas, emocijų perteikimas įvairiais raiškos būdais, kūrinio nuotaikos, tempo, instrumentų atpažinimas.
• Muzikinio rašto pradmenų ir teorijos mokymas - natų ir kitų muzikos ženklų pažinimas ir taisyklingas rašymas: penklinė, smuiko raktas, takto brūkšnys, aštuntinės ir ketvirtinės natos.
• Kūrybiškumo ugdymas - spontaniškas ritmo, judesių kūrimas, improvizavimas muzikos instrumentais.

Rekomenduojamas išmoktų kūrinėlių skaičius per mokymosi metus - 4-8 skirtingo charakterio autorinės dainos su akompanimentu, lietuvių liaudies dainos ir žaidimai, rateliai.

Repertuarą savo nuožiūra parenka ankstyvojo muzikinio ugdymo mokytojas. Parenkant repertuarą, atsižvelgiama į mokinių amžiaus ir balso ypatumus. Ugdytinių gebėjimai atsiskleidžia organizuojant atviras ankstyvojo muzikinio ugdymo pamokas ir koncertus.

Pasirenkamojo muzikinio ugdymo tikslas - padėti mokiniams įgyti instrumentinio muzikavimo žinių ir pradinių įgūdžių. Pasirenkamojo muzikinio ugdymo uždaviniai:

• Atskleisti muzikinius gebėjimus, puoselėjant prigimtinį vaiko muzikalumą.
• Formuoti taisyklingo instrumento valdymo ir laikysenos įgūdžius.
• Pažinti muzikinės kalbos elementus.
• Skatinti emocinius, kūrybinius išgyvenimus muzikinėje veikloje.

Pasirenkamojo muzikinio ugdymo mokymas:

• Muzikavimo mokymo trukmė - 1-2 mokslo metai.
• Muzikavimui galima pasirinkti: fortepijoną, akordeoną arba vieną iš styginių, pučiamųjų, liaudies muzikos instrumentų.
• Pamokose mokiniai mokosi individualiai.
• Muzikavimui skiriama 1 valanda per savaitę.

Kaip Išrinkti Tinkamą Muzikos Instrumentą Vaikui?

Renkantis muzikos instrumentą vaikui, svarbu atsižvelgti į keletą faktorių:

• Vaiko amžius ir fiziniai gebėjimai: Mažesniems vaikams tinka paprastesni instrumentai, tokie kaip barškučiai, būgneliai, ksilofonai ar pianinai su mažesniais klavišais. Vyresni vaikai gali bandyti sudėtingesnius instrumentus, tokius kaip gitara, smuikas ar fleita.
• Vaiko interesai: Stebėkite, kokie garsai ir instrumentai patraukia vaiko dėmesį. Leiskite jam išbandyti skirtingus instrumentus ir stebėkite, kuris jam labiausiai patinka.
• Instrumento dydis ir svoris: Instrumentas turi būti patogus vaikui laikyti ir juo groti. Per didelis ar per sunkus instrumentas gali atgrasyti vaiką nuo mokymosi.
• Instrumento kokybė: Rinkitės kokybiškus instrumentus, kurie gerai skamba ir yra patvarūs. Nors pradedančiajam nebūtina pirkti brangiausio instrumento, svarbu, kad jis būtų tinkamai sureguliuotas ir atitiktų minimalius kokybės reikalavimus.
• Kaina: Muzikos instrumentų kainos gali labai skirtis. Nustatykite biudžetą ir ieškokite instrumento, kuris atitinka jūsų finansines galimybes.

Muzikos Instrumentų Tipai ir Jų Privalumai

Muzikos instrumentus galima suskirstyti į kelias pagrindines kategorijas:

Styginiai Instrumentai

Styginiai instrumentai, tokie kaip gitara, smuikas, altas, violončelė ir kontrabosas, sukuria garsą virpinant stygas. Jie lavina koordinaciją, smulkiąją motoriką ir muzikinę klausą. Gitara yra vienas populiariausių styginų instrumentų, tinkamas įvairaus amžiaus vaikams. Smuikas reikalauja daugiau kantrybės ir kruopštumo, bet gali suteikti didelį pasitenkinimą.

Pučiamieji Instrumentai

Pučiamieji instrumentai, tokie kaip fleita, klarnetas, saksofonas ir trimitas, sukuria garsą pučiant orą į instrumentą. Jie lavina kvėpavimo kontrolę, diafragmos darbą ir muzikinę klausą. Fleita yra gana lengvas instrumentas pradedantiesiems, o trimitas reikalauja daugiau fizinės jėgos.

Klaviatūriniai Instrumentai

Klaviatūriniai instrumentai, tokie kaip pianinas, sintezatorius ir akordeonas, sukuria garsą spaudžiant klavišus. Jie lavina koordinaciją, smulkiąją motoriką ir muzikinį mąstymą. Pianinas yra puikus instrumentas pradedantiesiems, nes jis leidžia lengvai išmokti muzikos teorijos pagrindus.

Mušamieji Instrumentai

Mušamieji instrumentai, tokie kaip būgnai, ksilofonas, marimba ir tamburinas, sukuria garsą mušant, kratant ar trankant. Jie lavina ritmą, koordinaciją ir muzikinę klausą. Būgnai yra puikus instrumentas energiją turintiems vaikams, o ksilofonas leidžia lengvai išmokti melodijas.

Muzikos Pamokos ir Ugdymo Svarba

Nors vaikas gali išmokti groti instrumentu savarankiškai, muzikos pamokos su patyrusiu mokytoju gali labai paspartinti mokymosi procesą ir padėti išvengti blogų įpročių. Šie instrumentai padeda lavinti ritmą, koordinaciją ir smulkiąją motoriką.

Instrumentų pasirinkimas pagal amžių:

• Pradinis mokyklinis amžius (7-10 metų): Gitara (mažesnio dydžio), fleita, smuikas (mažesnio dydžio), klarnetas, pianinas, sintezatorius, būgnai. Šie instrumentai reikalauja daugiau koordinacijos ir smulkiosios motorikos, bet leidžia vaikams išmokti melodijas ir groti paprastas dainas.
• Vyresnis mokyklinis amžius (11 metų ir vyresni): Gitara, smuikas, altas, violončelė, kontrabosas, fleita, klarnetas, saksofonas, trimitas, pianinas, sintezatorius, būgnai. Šie instrumentai reikalauja daug kantrybės, kruopštumo ir praktikos, bet leidžia vaikams groti sudėtingas melodijas ir dalyvauti orkestruose ar ansambliuose.

Svarbu atsiminti, kad tai tik rekomendacijos, ir kiekvienas vaikas yra individualus.

Muzika Mokykloje

Muzika yra universali žmogiškosios patirties ir kūrybos išraiška, savitas pasaulio pažinimo ir komunikavimo būdas. Ji svarbi kiekvienam asmeniui ir visuomenės nariui: atspindi individualių polinkių, poreikių, interesų įvairovę. Muzika pasižymi sociokultūrinių funkcijų įvairove ir yra būdinga visoms kultūrinėms bendrijoms. Savosios ir kitų kultūrų muzikos pažinimas atveria naujus patirties akiračius, padedančius orientuotis įvairialypiame dabarties ir praeities pasaulyje.

Muzikavimas, muzikos pažinimas turi ir savaiminę, ir instrumentinę ugdomąją vertę. Muzikinė veikla mokiniams leidžia patirti muzikavimo džiaugsmą ir kūrybinį pasitenkinimą, skatina pasitikėjimą savimi. Ji ugdo discipliną, didina motyvaciją, gerina emocinę pusiausvyrą. Muzikavimas daro teigiamą poveikį ugdytinių intelektui, jų akademiniams pasiekimams. Mokymas(is) groti instrumentais lavina smulkiąją motoriką ir aktyvina skirtingas smegenų sritis. Dainavimo praktika lavina mokinių klausą, balsą, išraiškos galimybes. Muzikavimas grupėje, kolektyvinis kūrybinių užduočių sprendimas lavina mokinių socialinius įgūdžius, ugdo empatiją.

Muzikos dalyko paskirtis - sukurti sąlygas ir galimybes mokiniams patirti muzikavimo džiaugsmą ir kūrybinį mėgavimąsi, plėtoti jų muzikinę estetinę patirtį, padėti pažinti kūrybines galias, atverti muzikinį kultūrinį horizontą. Nuoseklus ir sistemingas muzikinis ugdymas vyksta per įvairias muzikines veiklas, apimančias muzikavimą, muzikos kūrimą ir muzikos pažinimą bei vertinimą, muzikinės kultūros reiškinių, kontekstų nagrinėjimą ir sąsajų paiešką. Pradinio ir pagrindinio ugdymo programose muzikos mokoma kaip atskiro dalyko. Įgyvendinant muzikos pažinimo, raiškos ir vertybių refleksijos veiklas ir ugdymo turinį, svarbu juos derinti su įvairių dalykų bendrosiomis programomis.

Muzikos mokymas pagal klases

• 1-2 klasės. Puoselėjamas įgimtas vaikų muzikalumas, lavinami ikimokykliniame amžiuje įgyti muzikinės raiškos gebėjimai. Vyrauja aktyvi muzikinė veikla. Dainuodami drauge ir po vieną, vaikai mokosi derinti savo balsą prie kitų, skirti dainuojamąjį ir šnekamąjį balsą. Jie ugdosi elementarius instrumentinio muzikavimo, saugaus elgesio su instrumentais įgūdžius: mokosi groti melodiniais, ritminiais instrumentais, kūno perkusijos priemonėmis. Vaikai mokosi fiksuoti muzikos idėjas (piešiniu ar tinkamomis muzikos programėlėmis), susipažįsta su natų rašto pradmenimis ir elementais (simbolinė ar supaprastinta natų rašyba). Aktyviai muzikuodami, žaisdami muzikinius žaidimus ir klausydamiesi muzikos, vaikai susipažįsta su muzikos elementais ir muzikos kalbos savybėmis. Jie mokosi saugiai judėti pagal muziką, stebėti ir jausti vieni kitus, reaguoti į klasės draugų judesius.
• 3-4 klasės. Toliau plėtojama muzikavimo ir muzikinės kūrybos patirtis. Atsižvelgiant į išlavėjusias balso galimybes, vaikai skatinami rinktis skirtingo pobūdžio dainas, įvairesnį ir sudėtingesnį repertuarą. Ugdomi pradiniai ansamblinio muzikavimo įgūdžiai (dviem pulkais, pritarimas burdonu, sutartinės, kanonai). Melodiniu instrumentu (pvz., dūdele, klaviatūra) mokomasi groti nedidelės apimties melodijas. Ritmo instrumentai ir kūno perkusijos priemonės naudojamos pritariant dainoms. Drauge kurdami bei atlikdami įvairią muziką, mokiniai mokosi bendrauti, bendradarbiauti. Kurdami (improvizuodami, komponuodami, aranžuodami), atlikdami kitas užduotis, jie mokosi sąmoningai operuoti muzikinės kalbos elementais ir struktūromis (melodiniais ir ritmo dariniais, forma ir išraiška).
• 5-6 klasės. Mokiniai skatinami įvairiomis formomis muzikuoti (visa klase, grupelėmis ir solo; dainuoti a cappella ir su pritarimu), išmėginti grojimą melodiniais (išilginė fleita, virtuali klaviatūra), ritminiais, harmoniniais instrumentais (pasirinktinai: ukulelė, virtuali klaviatūra, Orfo instrumentai, kanklės, gitara). Siekiama ugdyti mokinių kūrybiškumą, artistiškumą. Klausymosi ir muzikavimo repertuaras padeda plėsti mokinių muzikinį kultūrinį horizontą: įtraukiami įvairių stilių, skirtingų žanrų ir kultūrų muzikos pavyzdžiai. Muzikuojant, kuriant, klausantis muzikos ir ją analizuojant, plėtojama mokinių muzikinės kalbos patirtis, turtinamas muzikinės kalbos žodynas, muzikos elementų ir struktūrų supratimas, apibendrinamos ir susisteminamos pradinėje mokykloje įgytos žinios. Per muzikinės kalbos elementų, struktūrų ir procesų pažinimą siekiama glaudesnių sąsajų su matematika ir lietuvių kalba (pvz., motyvas, frazė, sakinys; melodijos, ritmo simetrija, kombinatorika).
• 7-8 klasės. Šiame koncentre daugiausia dėmesio skiriama paauglių muzikinės tapatybės paieškoms. Skatinamas populiariosios muzikos žanrų ir pasaulio muzikinių kultūrų įvairovės pažinimas. Muzikavimo repertuaras sudaromas taip, kad apimtų pramoginės ir populiariosios muzikos žanrų ir stilių įvairovę (ryškius ir meniškai vertingus skirtingų žanrų pavyzdžius) taip parodant įvairesnes ir platesnes kūrinių pasirinkimo galimybės. Akcentuotini vertybiniai pasirinkimo aspektai, muzikos svarba konstruojant savąją kultūrinę tapatybę, įtaka kasdienio gyvenimo kokybei. Mokiniai susipažįsta su populiariosios, džiazo, roko, elektroninės muzikos stilių įvairove, šios muzikos socialiniais kontekstais. Skatinama gilesnė pažintis ir su kitų tautų, kultūrų (subkultūrų), kitų žemynų muzika, pabrėžiamos sąsajos su geografija. Skatinamas susidomėjimas kitokia, nei mokinys mėgsta, muzika, ugdoma pagarba kultūrų ir vertybių įvairovei, empatiškumas. Mokomasi šią muziką pažinti, nagrinėti ir lyginti kūrinius, vertinti remiantis argumentuotais kriterijais. Muzikavimo ir kūrybos praktika siejama su nagrinėjamų kultūrų muzikos pavyzdžiais ir stiliais.
• 9-10 ir I-II gimnazijos klasės. Siekiama ugdyti nuodugnesnį muzikos stilių supratimą, pasitelkiant muzikavimą, kūrybą ir klausomos muzikos nagrinėjimą. Mokomasi atlikti įvairesnės sudėties skirtingų stilių ir žanrų vokalinę ir instrumentinę muziką; skatinama muzikuoti grupelėmis, dainuoti dviem ar daugiau balsų; mokomasi akomponuoti (pritarti burdonu, ostinato ar akordais). Mokiniai skatinami kurti (improvizuoti, aranžuoti, komponuoti) pagal nagrinėjamos muzikos pavyzdį ar ruošinį (kompoziciniai eskizai, aranžuotės, instrumentiniai pritarimai dainoms); mokomasi pasirinkti komponavimo būdus, strategijas ar technikas, siekiama atskleisti pasirinkto žanro supratimą, demonstruoti muzikinio stiliaus nuovoką. Klausantis muzikos pavyzdžių, juos nagrinėjant, siekiama ugdyti muzikos istorinio, kultūrinio ir socialinio konteksto supratimą. Aptariama muzikos socialinių ir kultūrinių funkcijų įvairovė (nagrinėjami būdingi pavyzdžiai), analizuojamos sąsajos bei analogijos su kitais menais, literatura. Ieškoma glaudesnių prasminių muzikos ryšių su asmeniniu mokinių gyvenimu. Nagrinėjant istorinių stilistinių epochų muzikos pavyzdžius, gilinamas istorinio konteksto supratimas, pabrėžiamas ryšys su istorija.
• III gimnazijos klasė. Plėtojami mokinių gebėjimai turimos muzikinės patirties pagrindu, pasitelkiant muzikavimą, kūrybą, klausomos muzikos ir muzikinės kultūros reiškinių analizavimą. Mokiniai dalyvauja renkantis atliekamą repertuarą, atsižvelgiama į jų muzikinį skonį, interesus ir gebėjimus. Siekiama, kad repertuaras apimtų vokalinę ir instrumentinę muziką, stilių ir žanrų įvairovę; muzikuojama po vieną ir grupėmis, vienu ir (ar) keliais balsais; praktikuojami įvairūs muzikiniai vaidmenys: solisto, ansamblio dalyvio, akompaniatoriaus. Atsižvelgiant į mokinių galimybes ugdymo turinys diferencijuojamas, individualizuojamas. Plėtojami mokinių gebėjimai kurti (improvizuoti, aranžuoti, komponuoti), generuoti muzikines idėjas, ieškoti kūrybos ir jos atlikimo formų ir priemonių įvairovės, atskleidžiant savo muzikinių gebėjimų ir interesų savitumą, apibūdinant kūrybos estetinę vertę. Ugdomi mokinių dalijimosi kūrybiniais pasiekimais gebėjimai. Analizuojant muziką, plėtojami gebėjimai įsigilinti ir kritiškai vertinti muzikinę kūrybą, muzikinės kultūros reiškinius, estetinį suvokimą, atsižvelgiant į socialinį, kultūrinį, istorinį kontekstą; siekiama ugdyti gebėjimą tyrinėti įvairią muziką iš skirtingų perspektyvų, įvertinant jos atliekamas funkcijas, poveikį klausytojui, sąsajas su įvairiomis gyvenimo sritimis, asmenine patirtimi. Rengiami ir įgyvendinami muzikiniai, kultūriniai, tarpdalykiniai projektai. Nagrinėjant muzikinių kultūrų kontekstus ir jų jungtis, mokiniai vertina Lietuvos muzikinio gyvenimo raidą ir jos aplinkybes, lygina su pasaulio tautų muzikinėmis tradicijomis, aptaria santykį su Europos ir pasaulio muzikine kūryba.
• IV gimnazijos klasė. Plėtojami ir gilinami mokinių gebėjimai turimos muzikinės patirties pagrindu, pasitelkiant muzikavimą, kūrybą, klausomos muzikos ir muzikinės kultūros reiškinių analizavimą. Didesnis dėmesys skiriamas pasaulio muzikos pavyzdžiams ir sąsajoms su mūsų tautine kultūra. Mokiniai dalyvauja renkantis atliekamą repertuarą, atsižvelgiama į jų muzikinį skonį, interesus ir gebėjimus. Ugdymo turinys aktualizuojamas, diferencijuojamas, individualizuojamas atsižvelgiant į mokinių galimybes ir į ateities pasirinkimus. Tobulinami mokinių gebėjimai kurti (improvizuoti, aranžuoti, komponuoti), generuoti muzikines idėjas, ieškoti kūrybos ir jos atlikimo formų ir priemonių įvairovės, puoselėjant savo muzikinių gebėjimų ir interesų savitumą, įvertinant kūrybos estetinę vertę. Išnaudojami mokinių dalijimosi kūrybiniais pasiekimais gebėjimai. Analizuojant muziką, gilinami mokinių gebėjimai kritiškai vertinti muzikinę kūrybą, muzikinės kultūros reiškinius, kūrinio giluminės prasmės atskleidimą, analizuojant muzikinės formos raidą gretinamuoju ir (ar) lyginamuoju aspektu. Rengiami ir įgyvendinami muzikiniai, kultūriniai, tarpdalykiniai projektai. Nagrinėjant muzikinių kultūrų kontekstus ir jų jungtis, mokiniai gilinasi į nacionalinių mažumų muziką, pasaulio muzikinių kultūrų pavyzdžius, juos lygina ir vertina santykyje su Lietuvos kultūra.

Programoje išskiriamos keturios pasiekimų sritys:

• Muzikavimas (dainavimas, grojimas).
• Muzikos kūryba (improvizavimas, komponavimas, aranžavimas).
• Muzikos pažinimas ir vertinimas.
• Muzikinės kultūros kontekstai ir jungtys.

Sritys viena kitą papildo ir siejasi tarpusavyje. Kiekvieno koncentro pasiekimai suformuluoti atsižvelgiant į mokinių raidos ir amžiaus tarpsnių ypatumus bei anksčiau įgytą mokymo(si) patirtį. Šios pasiekimų sritys reprezentuoja šias muzikinės veiklos rūšis: muzikos kūrimą, muzikos atlikimą, muzikos vertinimą, muzikos klausymąsi.

Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip žinių ir supratimo, gebėjimų ir nuostatų visuma. Tikimasi, kad jie bus pasiekti pabaigus ugdymo programą. Kiekvienos pasiekimų srities pasiekimų raida atskleidžiama šešiuose ugdymo koncentruose (1-2 klasės, 3-4 klasės, 5-6 klasės, 7-8 klasės, 9-10 ir I-II gimnazijos klasės ir III-IV gimnazijos klasės). Programoje pateikiami skirtingiems mokinių amžiaus tarpsniams numatyti pasiekimai - mokymo(si) rezultatai.

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Per muzikos pamokas pažinimo kompetenciją mokiniai ugdosi įgydami muzikos žinių bei gebėjimų. Muzikuodami, kurdami muziką ir jos klausydamiesi, mokiniai atskleidžia savo gebėjimus ir juos tobulina, mokosi įveikti kylančius iššūkius, rasti tinkamus sprendimus, t. y. mokosi mokytis. Nagrinėdami muzikos kūrinius, muzikos kalbos elementus ir struktūras, ieškodami sąsajų su savo patirtimi jie mokosi suvokti ir vertinti muziką, plėtoja kritinio mąstymo gebėjimus. Muzikos pažinimas ir suvokimas - savitas mąstymo būdas, skatinantis savižiną ir saviugdą.

Muzikinis ugdymas neatsiejamas nuo kūrybiškumo visose muzikinėse veiklose: komponuojant, improvizuojant, aranžuojant, interpretuojant, pažįstant ir vertinant muziką bei muzikinius reiškinius. Per muzikos pamokas mokiniai skatinami pažinti ir tyrinėti, kelti klausimus ir vertinti savo kūrybines galimybes. Muzikinės kūrybos procesuose generuojamos ir įgyvendinamos idėjos, reflektuojamos kūrybinės patirtys. Mokiniai kūrybiškai interpretuoja ir vertina kuriamą, klausomą bei atliekamą muziką, jos kontekstus, kaupia muzikines patirtis. Muzikos pamokose mokiniai plėtoja spontaniškus ir racionalius kūrybinės raiškos ir mąstymo būdus, mokosi juos derinti. Muzikinės veiklos sudaro galimybes veikti savarankiškai, nebijoti rizikuoti ir klysti, lanksčiai naudoti kūrybos būdus ir priemones, panaudoti šiuos gebėjimus kitose gyvenimiškose situacijose.

Ji apima kultūrinį išprusimą (kultūrines žinias), kultūrinę raišką (gebėjimus ir įgūdžius) ir kultūrinį sąmoningumą (vertybines nuostatas). Per muzikos pamokas mokiniai mokosi vertinti muziką kaip svarbią savo bendruomenės, tautos ir žmonijos kultūros dalį, ugdosi muzikinės kultūros įvairovės supratimą. Susipažindami su muzikos reiškinių, žanrų, stilių, epochų ir kultūrų (subkultūrų) įvairove jie plečia savo muzikinį kultūrinį akiratį, ugdosi pozityvias nuostatas kitų kultūrų muzikos atžvilgiu, mokosi išvengti kultūrinių stereotipų, ugdosi empatiją. Dainuodami ir analizuodami liaudies muziką jie giliau susipažįsta su savo etnine kultūra, nagrinėdami ir atlikdami klasikinę ir šiuolaikinę muziką įgyja Lietuvos, Europos ir pasaulio muzikinės kultūros raidos ir jungčių supratimą. Pagal galimybes mokiniai dalyvauja bendruomenės ir visuomenės kultūriniame gyvenime kaip atlikėjai, kūrėjai, klausytojai.

Drauge muzikuodami, diskutuodami, spręsdami kūrybines problemas, mokiniai mokosi bendrauti ir bendradarbiauti. Įvairiose muzikinėse veiklose (klausydami ir vertindami muziką, judėdami pagal muziką, bendraudami kūrybos ir atlikimo procese, diskutuodami) jie ugdosi empatijos gebėjimus, mokosi stebėti ir jausti vienas kitą (ugdomas aš-ir-kitas santykio supratimas). Pažintis su kitų kultūrų (subkultūrų) ir stilių muzika mokiniams atveria galimybę pažinti kitą, taip ugdytis empatiškumą ir toleranciją. Muzika svarbi ir kaip psichologinės savireguliacijos būdas (gilinamasi į muzikos sukeliamas emocijas ir būsenas, nagrinėjami pavyzdžiai, diskutuojama).

tags: #kaip #buti #muzikaliu