Populiariausios Sienų Šiltinimo Medžiagos Renovacijai

Šiuo metu vis daugiau gyventojų renkasi sienų apšiltinimą iš vidaus. Ypač daugiabučių gyventojams tai puiki išeitis pasirinkti individualų sprendimo būdą. Norint restauruoti ir apšiltinti daugiabutį ne visada pavyksta tai atlikti dėl skirtingų gyventojų poreikių - ne visi gali ar nori skirti tam lėšų, tad bendrą sprendimą priimti dažniausiai nepavyksta. Tokiu atveju vienintelė išeitis - vidaus sienų apšiltinimas. Gyventojai gali individualiai nuspręsti - būtina jiems sandarinti būstą ar ne. Jei nėra poreikio, nebūtina apšiltinti viso buto, galbūt užtenka šiltinti vieną ar kelias „šalčiausias" buto sienas.

Lietuvoje šis patalpų apšiltinimo būdas yra neretai naudojamas. Šalti kambariai ir didžiulės sąskaitos, didelė santykinė drėgmė, pelyti linkę išorinių sienų kampai - pagrindinės priežastys, kodėl sovietmečiu statytų daugiabučių namų gyventojai, nesulaukdami renovacijos, savarankiškai imasi veiksmų, kad pagerinti gyvenimo sąlygas ir sumažinti šildymo sąskaitas. Apšiltinimą iš vidaus renkasi ir kolektyvinių sodų gyventojai, norėdami pritaikyti senus vasarnamius nuolatiniam gyvenimui. Į apšiltinamų iš vidaus pastatų kategoriją galima priskirti ir jau dalinai apšiltintus pastatus iš lauko pusės.

Prieš 15 - 20 metų naujai statomiems ir jau pastatytiems pastatams apšiltinimui iš lauko buvo naudojama 5 cm, retesniais atvejais 10 cm storio polistireno plokštės. Pakitus energijos kainoms ir pasikeitus energinio efektyvumo reikalavimams, tokie pastatai, nenorint keisti fasado, gali būti papildomai apšiltinti iš vidaus be didesnių problemų. Tačiau didžiausia bėda - gyvenantiems stambiaplokščiuose senos statybos namuose.

Kodėl Renkamasi Sienų Apšiltinimas Iš Vidaus?

Šiltinti vidines sienas aktualiausia žmonėms, gyvenantiems senos statybos nerenovuotuose butuose. Kiekvieną žiemą per išorines sienas prarandama šiluma, dėl ko išsipučia sąskaitos už šildymą. Problemą išsprendžia namo renovacija, kurios metu papildomai apšiltinamas jo fasadas. Vis dėlto, šalyje renovacija vis dar nėra visuotinė, todėl dalis gyventojų netgi nežino, kada jų namas bus renovuojamas.

Kaip nurodo statybos techninis reglamentas bei pabrėžia daugelis statybos praktikų, toks šiltinimo variantas rekomenduotinas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės pastato apšiltinti iš išorės. Priklausomai nuo šiltinančio sluoksnio storio, tai ypač jausis, jei kambarys nedidelis. Be to, skirtingai nei apšiltinant lauko sienas, dirbant iš vidaus reikia atsižvelgti į elektros lizdus, radiatorius, grindjuostes ir visa kita, kas yra neaktualu lauke. Tačiau svarbiausia priežastis - pasikeitusi sienos „sudėtis“ ir naujos jos savybės.

Neatsakingai įrengus apšiltinantį sluoksnį žiemą jis daugiau įšąla, jame susikaupia daugiau drėgmės, siena labiau deformuojasi ir pleišėja. „Šiltinant iš vidaus, svarbu apšiltinti ne tik sienas, bet ir dalį besiribojančių perdangų ar sienų. Jei to neatliksime, neapšiltintuose kampuose paviršiaus temperatūra bus dar mažesnė.

Pastatų diagnostiką atliekančios įmonės UAB „KA projektai“ vadovas Andrius Kirklys pabrėžia, jog šiltinti pastatą iš lauko pusės yra kur kas naudingiau. „Apšiltinus pastatą iš vidaus, „rasos taškas“ dažniausiai atsiranda ne atitvaroje, o patalpose t.y. tarp senosios atitvaros ir naujos apdailos, naujo apšiltinimo sluoksnyje. Šiltinimas iš vidaus galimas tik atlikus skaičiavimą dėl rasos taško susidarymo. Didžioji dalis butų, savarankiškai atlikusių apšiltinimą iš vidaus, jau po metų susiduria su pelėsio problema ir nėra jokio skirtumo ar šiltinate vata ar polistirolu.

Privalumai Ir Trūkumai

Privalumai:

  • Apšiltinę sienas iš vidaus ženkliai sumažinsite šilumos perdavimą tarp vidaus ir lauko aplinkos.
  • Išsaugomas naudingas patalpos plotas.
  • Galima apšiltinti sienas kiekviename kambaryje atskirai, priklausomai pagal poreikį arba planuojamo remonto galimybes.
  • Jeigu nenorite apšiltinti visų būsto patalpų, neprivalote to daryti.
  • Taip pat, apsišiltinus namus šiomis plokštėmis, ženkliai sumažėja erdvės įšilimo laikas.

Trūkumai:

  • Vienas iš dažniausių argumentų, kodėl nepatariama šiltinti pastato iš vidaus - gerokai sumažėjantis bendras plotas.
  • Prastai atliktas šiltinimas, kambariuose gali sukelti nepageidaujamas pelėsio kolonijos.
  • Visų pirma, tai šiltinti iš vidaus dažnai nėra lengviau, nei iš išorės, nes neretai šiems darbams atlikti trukdo jau esantys įrengti šildymo prietaisai ar elektros prietaisų kištukiniai lizdai, kuriuos dažnai nėra taip paprasta ir pigu perkelti ant naujai suformuoto sienos paviršiaus.
  • Be to, kartais dar reikia nuardyti ir dalį grindų apdailos sluoksnio.
  • Žodžiu, visos patalpos kosmetinis remontas praktiškai yra neišvengiamas, o tai irgi kainuoja tam tikrą pinigų sumą.

Medžiagos Sienų Apšiltinimui Iš Vidaus

Kyla klausimas: „Ar galima užklijuoti dar storesnę šilumos izoliacinę plokštę ir taip padidinti sienos vidaus paviršiaus temperatūrą?“ Tai padaryti galima, bet iškyla klausimas, susijęs su statybine rasos taško problema. Rasos taškas - tai taškas pastato sienos viduje, kur vyksta vandens garų kondensacija, t.y. kai šiltas oras per sieną patenka išorėn.

Vandens garams keliaujant iš patalpų vidaus į išorę jie palaipsniui šąla ir artėja prie temperatūros, esančios lauke. Kai temperatūra sienoje pasiekia 0°C, vandens garai kondensuojasi ir tampa vandeniu. Ir tada visa ši drėgmė kaupiasi sienoje. Jei pažvelgsime į šį reiškinį iš lauko pusės, tai žiemą kalba eina apie sienos peršalimo gylį. Kuo giliau siena peršąla, tuo blogiau. Remiantis statybinėmis normomis, tas vandens kiekis, kuris susikaupia šaltuoju periodu, turi išgaruoti per vasarą. Jei šios taisyklės nesilaikoma, tai gaunasi tokia situacija, kai siena būna pastoviai drėgna, o pasekmės yra pastovus sienos irimas. Ant šaltesnių ir sunkiau sušildomų sienų susidaro tinkamas mikroklimatas atsirasti pelėsiui su visomis iš to atsirandančiomis pasekmėmis.

Šiltinti geriausia 5 cm neoporo plokštėmis. Jei sienos iš vidaus apšiltinamos akmens vatos teromoizoliaciniu sluoksniu, nederėtų jo daryti storesnio nei 5 centrimetrai. Todėl šiltinant iš vidaus, patartina kloti ne storesnį, nei 5 cm storio sluoksnį iš akmens vatos plokščių bei iš vidinės konstrukcijos pusės įrengti ir itin kruopščiai užsandarinti vandens garus izoliuojantį sluoksnį (pvz. 200 mikronų storio polietileno plėvelė).

Populiarios medžiagos:

  • Ekovata: Galite rinktis šiltinti ekovata. Ekovata yra celiuliozinė organinė kvėpuojanti medžiaga inpregnuota antsiseptinėmis priemonėmis, kurios apsaugo konstrukciją nuo pelėsio bei grybelio.
  • Remmers iQ-Therm: Remmers siūlo vidaus sienų apšiltinimo sistemą iQ-Therm. Tai aukštos kokybės sanavimo sistema, pralaidžių kapiliarų pagalba reguliuojanti šilumą ir drėgmę pastato viduje. Tai sistema, kuri, garantuoja itin kokybišką ir efektyvų rezultatą.
  • Depron polistirolis: Nusprendėte, kad jau atėjo metas apsišiltinti namus? Rinkitės ypač populiarų ir plačiai naudojamą Depron polistirolį.

Visos šiltinimo medžiagos veikia gerai ir teisingai, jei dirbama pagal technologiją. T. y. gruntas, klijai, armavimas, išlyginimo mišiniai, apdaila. Jūsų atveju pigiausiai būtų dėti bruselį 5 cm ar profilį ir minkštą vatą, apsiūti gipsu,o apdailą pasirenkate kokią patinką - dažymas, tapetai, faktūra. Jei reikia originalumo, o yra problema su grybeliu galima naudoti wedi hidroizoliacinę plokštę skirtą drėgnoms patalpoms.

Šiltinimo procesas. Vis dėlto, jeigu matote, kad kitos išeities nėra, galite mėginti šiltinti vidines sienas ir iš to ištraukti geriausia, kas įmanoma. Populiariausios tradicinės medžiagos sienų šiltinimui iš vidaus yra polistireninis putplastis ar mineralinė vata - akmens vata ar stiklo vata. Supaprastintai sienos „sumuštinis“ dažniausiai atrodo taip - siena + šiltinimo medžiaga + garo izoliacija + vidaus apdailos plokštė + apdaila.

Šiltinant mineraline vata, įrengiamas karkasas, o plokštės įstatomos į jo vidų. Šiltinant putplastis, plokštės dažniausiai klijuojamos prie paviršiaus, nors gamintojai pasiūlo ir kitokių tvirtinimo sprendimų. Norint sumažinti pelėsio atsiradimo riziką, prieš imantis darbo būtina gerai nuvalyti vidinių sienų paviršių - ją nuplauti fungicidais ir išdžiovinti.

Polistireninis putplastis. Šiltinant polistireniniu putplasčiu jo plokštės prie paviršiaus klijuojamos specialiais klijais, vientisu sluoksniu padengiant visą jų paviršių. Plokštės stipriai prispaudžiamos nepaliekant tarpų - jie yra puiki erdvė pelėsiniams grybams. Šiltinimo plokštės ant sienos išdėstomos taip, kad atskirų plokščių eilių siūlės nebūtų vienoje vertikalėje. Būtina kruopščiai apšiltinti sienose esančių langų angokraščius.

„Prieš įrengiant apdailą, reikėtų įrengti garo izoliaciją, kuri apsaugotų nuo garų patekimo į atitvaras - išorines sienas ar lubas. Garus izoliuojanti plėvelė turi būti suklijuota tarpusavyje, kad nebūtų plyšelių, per kuriuos gali prasiskverbti vandens garai. Vandens garų kiekis patalpose žiemą yra žymiai didesnis nei lauke, todėl jie difuzijos būdu keliauja ten, kur jų yra mažiau - į lauką. Drėgmės kondensacija sienose yra pavojinga. Išorinės sienos vidaus paviršiaus temperatūra yra beveik kaip kambario, bet tik vidinio sluoksnio. Kuo daugiau į išorę, tuo labiau temperatūra mažėja. Jei lauke -5 laipsniai, sienos viduje gali būti 0 laipsnių ir esant pakankamai drėgmės, ji gali pradėti kondensuotis. Tai yra nepageidautina, o, pavyzdžiui, medinėse konstrukcijose kondensacija apskritai neleistina“, -izoliacinio sluoksnio būtinumą pagrindžia M. Gimbutas.

Mineralinės vatos plokštės yra montuojamos tarp karkaso elementų. Sluoksnis priklauso nuo konkrečios situacijos, tačiau neturėtų viršyti 5 cm. Ant šio sluoksnio būtina įrengti garo izoliaciją - tam tiks ir polietileno plėvelė. M. Gimbutas teigia, kad čia išryškėja vienas vatos privalumų. „Mineralinės vatos plaušas, įstatytas tarp profilių susispaudžia ir užpildo tarpus tarp karkaso.

Kitos medžiagos. Sienų šiltinimo iš vidaus problema yra ne tokia jau reta - įvairūs šiltinimo medžiagų gamintojai siūlo savo sprendimus, neretai pristatydami ne tik atskiras plokštes, tačiau ir sistemas. Rinkoje galima rasti specialių darbą palengvinančių įvairaus storio plokščių, kuriose jau įrengti polistireninio putplasčio, garo izoliacijos bei gipso kartono sluoksniai. Kitas variantas - įsigyti ekstruzinio putplasčio, kuris pats yra mažiau laidus vandens garams, todėl gali neprireikti papildomų izoliacinių sluoksnių. Šiuo atveju, reikėtų gerai atkreipti dėmesį į gamintojo siūlomą tvirtinimo būdą. Tam pačiam tikslui galima naudoti poliuretano plokštes ar jų sistemas, kurios, kaip teigiama, pasižymi gera šilumine varža bei tuo pačiu leidžia drėgmei judėti pirmyn ir atgal.

Oro tarpų užpildymas? Oro tarpai būdingi senesnės statybos mūriniams namams ir būtent jie yra atsakingi už išeinantį didelį kiekį šilumos. Privačiuose namuose yra kur kas lengviau atlikti fasado šiltinimo darbus, todėl priežasčių šiltinti iš vidaus yra dar mažiau. Tačiau galbūt šis sprendimas gali pakeisti šiltinimą iš vidaus ar iš lauko? M. Gimbutas teigia, kad toks variantas tikrai pagerina sienos šiluminę varžą, tačiau vėliau vis tiek tenka imtis papildomų sienos šiltinimo priemonių. „Užpildant oro tarpus, senos sienos termoizoliaciją galima pagerinti 2-3 kartus, priklausomai nuo tarpsienio pločio. Tačiau to nepakanka, nes dar lieka šiluminiai tilteliai aplink langus, duris, perdengimo vietose, pamatuose.

Jam antrina ir A. Kirklys. „Oro tarpo užpildymas termoizoliacine medžiaga yra pirmas darbas, kurį reikia atlikti prieš pradedant lauko sienų apšiltinimą iš lauko pusės. Kodėl? Todėl, jog apšiltinus iš lauko pusės ir palikus neužpildytą oro tarpą gauname tokį efektą, kai per oro tarpą vyksta oro cirkuliacija. Taip vėsinama siena, o apšiltinimas kaip ir nebetenka prasmės. Jis primena, kad namo šildymas yra kompleksinių priemonių visuma. „Jei pastatas bus nesandarus, kad ir kaip gerai jį apšiltinsime, mes efekto neturėsime ir patirtos finansinės sąnaudos bus paprasčiausiai išleisti pinigai išorinei apdailai. Kaip ir minėjau, reikia stengtis pastatus šiltinti tik iš lauko pusės ir tada visos medžiagos, jas tinkamai panaudojus, yra tinkamos,“ - apibendrina A.

Taigi, jei šiltinate galinę pastato sieną, 50 cm trikampėmis plokštėmis, reikia šiltinti ir su šia siena besiribojančias konstrukcijas (lubas, gretimas sienas). Nuo šiltinamo paviršiaus reikia pašalinti teršalus, dažus, silpną trupantį tinką. Paviršiai turi būti išlyginti ir išdžiovinti. Būtina fungicidinėmis priemonėmis sunaikinti ant šiltinamų paviršių esančius mikromicetus.

Uždarius vandens garų pasišalinimo per sieną kelius, reikalinga saugotis jo neigiamų pasekmių ir užtikrinti gera kambarių mikroklimatą. Reikalinga peržiūrėti ir atstatyti projektinius pastato ventiliacinius kanalus, vonioje ir virtuvėje įrengti papildomą ištraukiamą ventiliaciją, periodiškai vėdinti kambarius.

Optimalios drėgmės patalpoje (santykinė oro drėgmė apie 50 - 60%) palaikymui būtina reguliariai kambarį vėdinti. Taip sudaromos sąlygos oro cirkuliacijai. Nors ir keista, bet šaltame drėgname ore vandens garų žymiai mažiau, nei šiltu oru. Tai susiję su tuo, kad šiltas oras gali sulaikyti žymiai daugiau vandens garų nei šaltas.

Ši savybė susijusi su oro gebėjimu plėstis jam šylant. Orui šąlant, tas vandens garų kiekis, kurio oras negali sulaikyti, iškrenta kaip kondensatas. Akivaizdus pavyzdys matomas karštą dieną. Kai temperatūra staigiai krenta, tuojau pat prasideda liūtis, kuri užlieja tą regioną. Tas pats vyksta ir mūsų gyvenamose patalpose. Kai šiltas oras liečiasi su su šalta išorine siena patalpos viduje, tai ant sienos susidaro kondensatas.

Jei dienos metu kambaryje keletą kartų plačiai atverti langą (užtenka 3 - 5 minutėms), taip sudarant intensyvią cirkuliaciją, tai šiuo trumpu laiku kambario oras sėkmingai išsivėdins, bet visi kiti kambario daiktai, tokie baldai, grindys ir t.t. išlaikys savo šilumą.

Technologijos Ir Darbų Eiga

Nežiūrint į tai, kad darbus galima atlikti be didesnių investicijų, savomis jėgomis, vis tik apšiltinimo iš vidaus darbai reikalauja ne tik kruopštumo, bet ir žinių. Nesilaikant darbų technologijos, galima turėti didesnių problemų su kambario mikroklimatu, nei iki to. Polistireninio putplasčio plokštės prie šiltinamo paviršiaus klijuojamos tam tikslui skirtais klijais. Vientisu klijų sluoksniu padengiamas visas plokščių paviršius. Jei sienoje yra langų bei durų, būtina kruopščiai apšiltinti angokraščių ir sąramų apačią.

Klijuojamas polistireninio putplasčio plokštes labai svarbu gerai prispausti prie šiltinamo paviršiaus, kad tarp jų neliktų ertmių mikro micetams veistis. Ant šiltinamos sienos šiltinimo plokštės išdėstomos taip, kad plokščių horizontalių eilių vertikalios siūlės nebūtų vienoje vertikalėje. Į šilumos izoliacijos sluoksnį nerekomenduojama talpinti medinius tašus arba metalinius profilius, nes ties jais susidaro šilumos tilteliai.

Žingsniai Atliekant Darbus:

  • Paviršiaus paruošimas: Nuo sienos nuvalomi nešvarumai. Geležiniu šepečiu pašiauškite paviršių, nuskuskite atsilupusius dažus. Tuos dažus, kurie laikosi tvirtai, galima palikti. Kreida sušlapinkite ir nuimkite glaistykle.
  • Elektros elementų išmontavimas: Būtinai išmontuokite jungiklius ir kitus elektrinius elementus, tik nepamirškite išjungti srovės. Po apšiltinimo jungikliai ir kt. bus toliau nuo sienos, tad gali tekti ilginti laidus.
  • Tinko būklės patikrinimas: Lengvas bilsnojimas plaktuku į sieną leis nustatytų seno tinko būklę (jei siena tinkuota). Ten kur tinkas laikosi gerai, girdisi metalinis skambesys. Duslus skambėjimas rodo, kad tinkas atšokęs.
  • Valymas: Vėliau reiktų sieną nušluoti arba nuplauti, kad būtų nuvalytas likęs purvas, dulkės, dažų likučiai ir visos birios medžiagos. Klijai gerai lips tik ant švarios sienos.
  • Gruntavimas: Padenkite paviršių giluminiu gruntu. Gruntas tepamas neskiestas. Geriausiai tai daryti plačiu teptuku, kruopščiai padengiant visą norimą apšiltinti plotą.

Kaip Išvengti Pelėsio Ir Kondensato?

Kaip veikia garų barjerai

Apibendrinimas

Sienų apšiltinimas iš vidaus yra alternatyvus būdas pagerinti patalpų šilumos izoliaciją, ypač kai negalima apšiltinti iš išorės. Svarbu pasirinkti tinkamas medžiagas ir laikytis technologijos, kad išvengtumėte drėgmės kaupimosi ir pelėsio susidarymo. Vienas svarbiausių aspektų įrengiant būstą - šilumos izoliacija. Nuo jos priklauso šilumos nuostoliai, elektros sąnaudos ir viso statinio ilgaamžiškumas. Atliekant izoliacijos darbą, daugelis renkasi putų polistireną (ši medžiaga dar žinoma kaip polistireninis putplastis). Tiesa, jo rūšių yra daugiau nei viena.

Putų polistirenas

EPS (putų polistirenas) - viena dažniausiai naudojamų šilumos izoliacijos medžiagų statybose. Jis gaminamas iš polistireno granulių, apdorojamų garais. Vieni svarbiausių EPS privalumų yra patraukli kaina, ilgaamžiškumas, nedidelis svoris ir ypač nesudėtingas montavimas. Šią medžiagą galite pjauti, kad išgautumėte reikalingą storį ir formą, paprastai pervežti iš vienos vietos į kitą.

EPS (baltas)

Klasikinis ir plačiausiai naudojamas. Šis polistireno tipas universalus, tinka daugeliui namo konstrukcijų (tačiau svarbu pasirinkti gerą tankį ir stiprumą). Baltas EPS dažnai naudojamas fasadams, grindims ar perdangoms.

EPS NEO (grafitinis, pilkas)

Patobulinta EPS versija, kurios sudėtyje yra grafito priedų. Grafitas padeda geriau atspindėti šilumą, tad EPS NEO šiluminė varža yra didesnė lyginant su standartiniu. Praktikoje tai reiškia, kad norint pasiekti tą patį šiltinimo efektą, užtenka plonesnio medžiagos sluoksnio. Idealiai tinka fasadų šiltinimui, ypač tada, kai svarbus kiekvienas centimetras.

XPS (ekstruzinis polistirenas)

Produktas, kurio vandens įgeriamumas itin mažas. Jis atsparesnis gniuždymui ir rekomenduojamas ten, kur sąlygos sudėtingesnės. Pavyzdžiui, pamatams, cokoliams, grindims ant grunto ir kitoms vietoms, kur izoliacija patiria dideles apkrovas ir nuolat kontaktuoja su drėgme. Pamatai ir rūsiai nuolat susiduria su drėgmės problema. Izoliuojant paprastas putplastis čia netinka - būtinas didelis atsparumas drėgmei. O kai reikia itin atsparios ir patikrintos medžiagos, pamatų ar rūsio šiltinimui verta rinktis XPS.

Fasado šiltinimas iš lauko - vienas dažniausių sprendimų individualių namų statyboje ir renovacijoje. Tinkamai parinktas putplastis padeda sumažinti šilumos nuostolius, pagerina pastato energinį efektyvumą ir apsaugo sienų konstrukcijas nuo temperatūros svyravimų. Išorinių sienų šiltinimui daugelis specialistų naudoja EPS70 arba EPS80 polistireną: šių klasių stiprumo visiškai pakanka fasadams. Jau kurį laiką fasado šiltinimui vis dažniau pasirenkamas pilkas putų polistirenas su grafitu EPS NEO. Nors toks putplastis kainuoja šiek tiek daugiau nei baltas EPS, tačiau jo šiluminės savybės suteikia tą patį rezultatą naudojant plonesnį sluoksnį. Kalbant apie eksploatacines savybes, fasadinis putplastis pasižymi pakankamu atsparumu drėgmei. Žinoma, svarbu, kad būtų laikomasi teisingos montavimo technologijos.

Šiluminės varžos požiūriu EPS NEO pasižymi geresnėmis izoliacinėmis savybėmis, todėl pastatas išlaiko daugiau šilumos net ir naudojant plonesnį sluoksnį. Grindims tenka pastovios apkrovos, todėl svarbiausias kriterijus - gniuždymo stipris. Jei kalbame apie didesnes apkrovas, pavyzdžiui, garažą, sandėlį ar technines patalpas, kuriose planuojama automobilių ar sunkesnės technikos eksploatacija, geriau rinktis EPS150 ar net EPS200, kad grindų konstrukcija ilgainiui nesideformuotų. Be to, teisingai sumontuotas sluoksnis išlieka efektyvus daug metų, neprarandant šilumos izoliacijos savybių.

Putplastis degus, todėl šlaitiniams stogams jis praktiškai nenaudojamas - dažniau renkamasi vata arba PIR plokštės. Pasirūpinkite, kad sluoksnis būtų tinkamai apsaugotas nuo drėgmės ir mechaninių pažeidimų. Atsparumas drėgmei kritiškai svarbus nešildomose perdangose. Renkantis putų polistireną, atkreipkite dėmesį ne tik į kainą ar storį. Kiekvienai konstrukcijai galioja skirtingi reikalavimai, todėl universalus sprendimas retai veikia. Pamatams ir grindims reikia didelio stiprumo ir atsparumo drėgmei; sienoms svarbiausia šiluminė varža. Taip pat nepamirškite montavimo kokybės. Be to, pagalvokite apie viso namo sistemą - verta derinti skirtingas medžiagas pagal konstrukcijos specifiką. Jei nežinote nuo ko pradėti, kyla abejonių renkantis, kviečiame pasitarti su mūsų komanda. Padėsime rasti produktus jūsų namams, kurie tarnaus dešimtmečius ir 100 proc.

Taigi, apibendrinant, sienų šiltinimas iš vidaus gali būti efektyvus būdas pagerinti pastato energinį efektyvumą, tačiau būtina atidžiai pasirinkti medžiagas ir laikytis technologijos, kad būtų išvengta drėgmės kaupimosi ir pelėsio susidarymo.

tags: #popluliariausios #sienu #siltinimo #medziagos #renovacija