Ką daryti radus daiktą Lietuvoje? Ar visada radinys tampa radusiojo nuosavybe? Kokios taisyklės galioja naudojant metalo detektorių ir ieškant vertingų daiktų? Šiame straipsnyje aptarsime visus svarbiausius aspektus, susijusius su radinių nuosavybe ir atsakomybe už įstatymų pažeidimus.
Kada radinys tampa radusiojo nuosavybe?
Remiantis Civiliniu kodeksu, jei asmuo randa daiktą, kurio savininkas yra žinomas ar numanomas, toks daiktas turi būti grąžintas. Priešingu atveju, tai bus traktuojama kaip vagystė ir gresia baudžiamoji atsakomybė. Jei radinio savininkas nežinomas, apie tai per 7 dienas turi būti pranešta policijai, o rastas daiktas turi būti perduotas pusmetį saugoti arba policijai, arba pas radėją. Per tą laiką daiktu draudžiama naudotis.
Jei per pusmetį paaiškėja daikto savininkas, jis turi atlyginti daikto saugojimo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas. Jei savininkas neatsiranda, daiktas neatlygintinai pereina jį radusio asmens nuosavybėn su sąlyga, kad šis sutinka atlyginti su radiniu susijusias išlaidas, jei radinį saugojo ne jis.
Jei radęs asmuo nesutinka kompensuoti su radiniu susijusių išlaidų, radinys neatlygintinai perduodamas valstybės nuosavybėn, o šiam asmeniui atlyginamos su radiniu susijusios išlaidos.
Vietos, kuriose draudžiama naudoti metalo detektorius
Nėra įstatymo, draudžiančio asmeniui įsigyti, vežiotis ar naudoti metalo detektorių pramogai. Tačiau svarbu žinoti vietas, kuriose naudoti detektorių yra draudžiama, ir kad metalo detektoriumi negalima tikslingai ieškoti daiktų, turinčių kultūrinę vertę.
Naudotis metalo detektoriais ir kasinėti draudžiama:
- Nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose
- Archeologiniuose objektuose ir jų teritorijose (išskyrus oficialius archeologinius tyrimus)
- Geležinkelių, elektros tinklų, dujotiekių, naftotiekių bei karinėse zonose
- Gamtos paveldo teritorijose
- Miškuose (ardant miško paklotę)
Teritorijų, kuriose naudojantis metalo detektoriais draudžiama ieškoti kilnojamųjų kultūros vertybių, ribas galima pasitikrinti internetiniame Kultūros vertybių registro žemėlapyje. Objektų vietas bei jų ribas galima pasitikrinti Regia žemėlapyje.
Kokių daiktų yra draudžiama ieškoti?
Metalo detektorius ir kitus ieškiklius draudžiama naudoti, jei yra ieškomi kultūrinę vertę turintys daiktai, net jei tai nėra kultūros paveldo objektas ar apsaugos zona. Draudžiama ieškoti:
- Archeologinių radinių
- Etninės kultūros medžiaginių pavyzdžių
- Kilnojamųjų daiktų, susijusių su svarbiausiais istoriniais įvykiais, visuomenės, kultūros, karo, sporto, religijų istorija, įžymių žmonių gyvenimu
- Šaunamųjų ir nešaunamųjų ginklų
- Vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinių
- Muzikos instrumentų
- Inkunabulų ir rankraščių, žemėlapių ir natų, knygų ir kitų leidinių
- Kilnojamųjų daiktų, turinčių numizmatinę, sfragistinę, heraldinę ar filatelinę vertę, faleristiką, ordinus ir medalius
- Mokslo, technikos ar technologijos istoriją apibūdinančių kilnojamųjų daiktų
- Kolekcijų, rinkinių, komplektų ar kitokių darinių kaip visuma
- Kolekcijų, reikšmingų paleontologiniu, zoologiniu, botaniniu ar anatominiu požiūriu
- Meninių, istorinių ar religinių objektų dalių
- Fotografijų ir kino juostų, jų negatyvų
- Dokumentų, sukurtų ant bet kokio pagrindo
- Antikvarinių daiktų - visi prieš 50 metų ir anksčiau sukurti kilnojamieji žmogaus veiklos medžiaginiai kūriniai ir kiti kilnojamieji daiktai ar jų dalys
Šių objektų ieškoti gali tik atestuoti tyrėjai, t. y. archeologai. Paprasti gyventojai tyčia šių daiktų ieškoti negali.
Radinių atlygis ir nuosavybė
Visi žemėje, jos paviršiuje, vandenyje, pastatuose ir statiniuose arba jų dalyse rasti aukščiau įvardinti daiktai, kurių savininkas negali būti nustatytas, pereina valstybės nuosavybėn. Net privačioje valdoje rasti archeologiniai, istoriniai, kultūriniai radiniai negali būti grąžinami privačiam asmeniui, nes jie išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei.
Jei asmuo atsitiktinai randa ir įtaria, kad daiktas turi istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę, jis per 7 dienas turi pristatyti radinį artimiausiam KPD skyriui. Jeigu nustatoma, kad šie daiktai turi tokią vertę, jiems parenkamas muziejus. Už istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę turinčius radinius jį radusiam asmeniui gali būti išmokamas piniginis atlygis.
Vis tik, jei rastas daiktas tokios vertės neturi, jį radęs asmuo jį gali atsiimti.
Atsakomybė už pažeidimus
Tyčinės kultūros objektų paieškos metalo ieškikliais ar kita paieškos įranga asmeniui užtraukia administracinę ir net baudžiamąją atsakomybę. Tokių daiktų paieškos pažeidžiant reikalavimus užtraukia 300-560 eurų baudą asmenims ir 560-1200 eurų baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims.
Už radinio pasisavinimą gresia arba viešieji darbai, arba bauda, arba areštas, laisvės atėmimas iki 2 metų. Pažeidus minėtus reikalavimus, gresia ne tik baudos, bet ir nusižengimo padarymo įrankių, priemonių (pvz., metalo detektorių) ir uždraustos veikos rezultatų (radinių) konfiskavimas.
Lobiai ir mokesčiai už juos
Lobiu laikomi žemėje užkasti ar kitaip paslėpti pinigai, vertingi daiktai, kurių savininkas negali būti nustatytas dažniausiai dėl to, kad praėjo daug laiko nuo jų užkasimo. Kai asmuo lobį randa jam priklausančiame žemės sklype, tas lobis tampa jį radusio asmens nuosavybe. Lobio ieškoti svetimoje žemėje yra draudžiama - ten rastas lobis atitenka teisėtam to žemės sklypo savininkui.
Jei gautas savininko leidimas, 1/4 lobio atitenka lobį radusiam asmeniui, o 3/4 - žemės sklypo savininkui, nebent jie susitaria kitaip.
Jei rastas vertingas daiktas ar lobis teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažįstamas radusiojo nuosavybe, tai jis, pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, yra laikomas gyventojo gauta nauda ir yra apmokestinamas kaip „kitos pajamos“, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Taip apmokestinamas ir iš valstybės gautas atlygis už rastą lobį, kai toks atlygis yra išmokamas.
Radinių statistika
Kultūros paveldo departamentas (KPD) pateikia informaciją apie pristatytus radinius:
| Metai | Radinių skaičius | Pastabos |
|---|---|---|
| 2019 | 900 | Itin daug papuošalų elementų, ginklų fragmentų, akmeninių kirvių, ietigalių, žirgo aprangos elementų, monetų, antspaudų. |
| 2022 | 1205 | Įvairūs radiniai nuo akmens amžiaus iki XX a. |
| 2023 | ~36 atvejai | Duomenys dar neapibendrinti. Vienu pristatymu gali būti nuo 1 iki 100 radinių. |
Šie duomenys rodo, kad kasmet KPD gauna nemažai radinių, kurie gali būti vertingi istoriniu ir kultūriniu požiūriu.