Plungės Dvaro Sodybos Parko Istorija

Kunigaikščių didybę menančio, klasikinės muzikos garsų prisodrinto Plungės dvaro istorija skaičiuojama nuo XVI a. antrosios pusės, kai Plungės miestelis pirmą kartą paminėtas istoriniuose šaltiniuose. Nors Plungės dvaro valdytojai nuo XVI amžiaus nuolat keitėsi, ši valda iki XX amžiaus pradžios išliko svarbia aristokratų, dvasininkų, talentingų kultūros ir meno žmonių rezidencija.

Plungės šiaurinėje dalyje esantis Plungės dvaro ansamblis - respublikinės reikšmės architektūros paminklas, turintis ir kraštovaizdinę vertę. Tai vienas iš ryškiausių, geriausiai išsilaikiusių XIX a. antros pusės dvarų ansamblių Lietuvoje.

Plungės dvaro sodyba užima 58,3 ha parko ploto. Išlikę dešimt paminklinių statinių. Sodybos išplanavimo ašimi tapo neorenesansinio stiliaus rūmai su dviem oficinomis ir neogotikinio stiliaus žirgynas.

Žemaitijos Versaliu vadinami dvaro rūmai apsupti parko, atskleidžiančio Lietuvos kraštovaizdžio grožį. Šis dvaras turtingas savo istorija.

Parko Formavimosi Istorija

Pagoniškus laikus menantis Plungės dvaro parkas formuoti pradėtas XVIII amžiaus viduryje, valdant Zubovų giminei.

Plungė su visomis valdomis 1806 metais buvo parduota grafui Platonui Zubovui. Dvaro parke pradėti kasti tvenkiniai, naujai formuojama želdynų struktūra, iškilo nauji profesionaliosios architektūros mūriniai pastatai - pietrytinėje parko dalyje pastatoma impozantiška bokšto laikrodžiu papuošta Florencijos stiliaus vila, šalia jos oranžerija.

Vėliau, Plungės dvarą įsigijus grafui Mykolui Oginskiui, parkas pertvarkytas: pasodinta vietinių ir egzotiškų dekoratyvinių medžių ir krūmų, iškasti 7 kaskadiniai tvenkiniai. Išskirtinį kraštovaizdį parkui suteikia pratekanti Babrungo upė.

1873 m. Plungės dvarą, miestelį ir jo apylinkes įsigijo kunigaikštis Mykolas Oginskis (1849-1902). Jis Plungėje įkūrė grožiu ir kultūrine veikla garsėjusią rezidenciją. Vokiečių kilmės architektas Karlas Lorenzas suprojektavo puošnų rūmų ansamblį, organiškai įsikomponavusį į seną natūralaus miško vietoje suformuotą ir dviem tvenkinių grandinėmis paįvairintą mišraus stiliaus parką.

Šalia naujų dvaro rūmų, natūralaus miško vietoje pasodinus įvairiausių krūmų ir medžių įrengtas beveik 60 ha parkas.

Dvaro sodybos pastatų ansamblį supa vaizdingas 58 ha ploto mišraus stiliaus parkas, kaip manoma, XVIII a. įkurtas šventojo miško-alko vietoje. Neatsiejama senojo parko peizažo dalis ir vinguriuojanti Babrungo upė bei dvi parko tvenkinių sistemos.

Pagal nusistovėjusią legendą, Plungės dvaro parkas XVIII amžiuje buvo pradėtas kurti senovės alko, t. y. pagoniškosios šventvietės vietoje. Parko centrinė dalis užima aukštą, lygią terasą, yra geometrinio plano. Kitą dalį užima peizažinis parkas, apimantis Babrungo upės vagą bei šaltinius ir dvi lomas - rytinę ir vakarinę. Pastarojoje įrengti keturi tvenkiniai, o rytinėje - trys. Pagrindinė alėja prasideda nuo pietrytiniame pakraštyje esančių vartų ir baigiasi ties rūmais. Šalia rūmų yra erdvi terasa, nuo kurios atsiveria reginiai į parko gilumą ir į pačią upę.

Parko gidė Danutė Einikienė pasakoja ekskursijas vedanti jau dvylika metų - per tą laiką pastebėjusi, jog ąžuolas iš tiesų traukia ir ypatingai veikia žmones.

Pasak D. Einikienės, ąžuolynai pagonybės laikais buvo šventa vieta ir būtent ąžuole gyveno net trys pagonių dievai: vyriausiasis dievas Perkūnas, derlingumo ir karo dievas Patrimpas bei mirties (smerčio) dievas Pikulis.

Parke iki šios dienos stūkso nežinia kuriuos laikus menantis - vienas seniausių ir didžiausių Lietuvoje - Perkūno ąžuolas, o aplink jį vis sklando karžygį pamilusios vaidilutės Galindos ilgesys.

Parke stovi kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmai, šalia jų - legendomis apipintas Perkūno ąžuolas.

1960 m. seniausias Plungės dvaro sodybos parko ąžuolas paskelbtas gamtos paminklu, o 1987 m. - respublikinės reikšmės gamtos paminklu.

Seniausias iki šiol išlikęs Plungės dvaro pastatas, 1846 m. statyta pilaitė, dėl jos bokšte įrengto laikrodžio dar vadinama laikrodine. Parke stovėjusią Zubovų pilaitę laikrodinę-oranžeriją M. Oginskis naudojo kaip sodininko buveinę ir oranžeriją.

Dvaro parke matome už rūmus senesnį pastatą - Laikrodinės oranžeriją, kurios mūro pamatų akmenyje yra išlikusi data - 1846 m., tai seniausias pastatas Plungėje. Tai yra miniatiūrinė Plazzo Vecchio rūmų, esančių Florencijoje, kopija.

Manoma, kad seniausias parke esantis statinys yra pilaitė - laikrodinė. Pilaitė yra miniatiūrinė Palazzo Vecchio rūmų, esančių Florencijoje, kopija.

Plungės parke stovinti laikrodinė - romantizmo neogotikos stiliaus pilaitė, turinti 12 m aukščio bokštelį, kuriame yra laikrodis, matomas iš visų keturių pusių. Ši laikrodinė dar vadinama lietuviškuoju ,,tadžmahalu“, nes Plungės dvaro valdytojas, Nikolajus Zubovas, šią laikrodinę pastatė savo žmonai Aleksandrai po jos mirties.

Vartų ansambliui priklauso ir SARGO NAMELIS. Vakarinėje parko dalyje išlikęs fazanų augintojo namelis, kuriame gyveno Andžejus Kotoviakas, prižiūrėjęs parko fauną.

Atvykus gegužės mėnesį parke galima pasigrožėti bijūnų ir obelų žiedais. Praėjusį pavasarį atsodinta bijūnų lysvė, pasodinta net 400 įvairių jų rūšių. Lysvė lankytojus pasitinka vos tik įėjus pro centrinius parko vartus. Šalia atkurtas ir M. Oginskio dvaro parke buvęs sodas. Jame pasodinti net 137 medeliai.

Didingas ir nuostabus kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro ansamblis, jį supantis paslaptingas parkas yra ta ypatinga vieta, kur laikas išsaugojo ne tik materialųjį, bet ir dvasinį paveldą.

[Stasė Beržonskaitė „Plungės Kunigaikščių Oginskių rūmų istorijos fragmentai“].

Architektūriniai Akcentai

Dvaro sodybos išplanavimo ašimi tapo neorenesansinio stiliaus rūmai išpildyti pagal vokiečio architekto Karlo Lorenco sumanymą.

Centriniam pastatui pasirinktas tuomet madingas neorenesansinis stilius.

Centrinių rūmų vidus įrengtas 1882-1885 m., jį dekoravo Kazimiero Sommerio Stiuko dirbtuvių meistrai iš Varšuvos.

Mykolo Oginskio rūmai - vienas gražiausių XIX a. Lietuvos architektūros paminklų. Ypatingas išskirtinumas - rūmų stogą puošiančios antikinio stiliaus skulptūros.

Parko vartai - pseudorenesansinio stiliaus, pagrindiniai Oginskių parko vartai, pro kuriuos žirgų traukiamomis karietomis į dvarą įvažiuodavo pats kunigaikštis Mykolas Oginskis su žmona Marija.

Vartų kampus pabrėžia stambūs piliastrai, o tarp jų įkomponuotose arkinėse nišose stovi XVI a.

Vartų stulpus vainikuoja dvi viena prieš kitą sėdinčios meškos, priekinėmis letenomis laikančios skydus su herbais. Oginskių laikais viename skyde buvo pavaizduotas Oginskių giminės herbas, kitame - grafų Skuževskių, Marijos Oginskienės giminės, herbas.

Pro šiuos vartus žirgų traukiamomis karietomis į dvarą įvažiuodavo pats kunigaikštis Mykolas Oginskis su žmona Marija, garbingi tolimesni ar artimesni svečiai. Akmenimis grįstu keliu (brukiu) parko alėja karietos riedėdavo iki rūmų ir sustodavo po paradinių durų balkonu.

Šiandien šiuose vartuose įsikūręs Plungės turizmo informacijos centras. Šalia vartų stovi nedidelis sargo namelis.

Šiandien Plungės dvaro sodybos teritorijoje yra devyni pastatai: kairioji ir dešinioji oficinos, žirgynas, advokatų bei prižiūrėtojo namai, skalbykla, parko vartai, sargo namelis, laikrodinė - oranžerija.

Rytinė (dešinėje pusėje) oficina skirta dvaro administracijai, čia dirbo buhalteris. Vakarinėje (kairėje pusėje) oficinoje Oginskių laikais buvo svečių kambariai. Ten gyvenusios ir auklės vienuolės, kurios dirbusios Oginskių išlaikomoje našlaičių prieglaudoje.

1883 m. atidaryta dviklasė lietuviška mokykla, o 1903 m. - M. Oginskienės daraktorių mokykla.

Tai neogotikinio stiliaus pastatas, kuriame buvo auginami įvairių veislių arkliai, ypač puoselėti žemaitukai. Žirgais rūpinosi vyriausiasis arklininkas ir du jo padėjėjai. Čia buvo ir karietinė, maniežas.

Plungės dvaras tai - efektingai atrodantis dviaukštis mūrinis statinys su keturiais kampiniais paaukštintais rizalitais. Rizalitų fasadus puošia skulptūros, o tai yra retas reiškinys Lietuvos dvarų architektūroje.

Dviejuose oficinose kadaise buvo įrengta dvaro kontora, kitoje - mokyklėlė. Žirgyne anksčiau buvo laikomi žirgai, jame gyveno žirgus prižiūrintys tarnai, buvo laikomos karietos.

Plungės dvaro estetiška išorė džiugina, tačiau dar labiau stebina dvaro vidus. Interjere, kaip ir eksterjere, gausu puošnių detalių. Įvairi lipdyba, kolekciniai baldai, įspūdingos krosnys, prašmatnios detalės, paauksuoti paveikslų rėmai - tai tik dalis rūmų vidaus interjerų detalių, kurios padeda įsivaizduoti, kaip kadaise gyveno viena garsiausių XIX a. Lietuvos bajorų ir didikų kunigaikščių giminė Oginskiai.

Plungės dvaras

Mykolas Oginskis ir Dvaro Kultūrinis Gyvenimas

1873 m. iš Zubovų dvarą nupirko kunigaikštis Mykolas Oginskis (1849-1902). Naujasis šeimininkas čia apsigyveno su iš Poznanės kilusia žmona Marija Oginskiene (1857-1945). Nauji šeimininkai gyvenimą Plungėje pradėjo nuo statybų. Neorenesansinius dvaro rūmus projektavo vokietis architektas Karlas Lorencas.

Šeimininkas dar prieš liejant pamatus sumanė palikti raštą ateities kartoms. Į butelį buvo sudėti trimis kalbomis, lietuvių, lenkų ir lotynų, surašyti statybos dokumentai su datomis ir pavardėmis, bei Oginskių giminės geneologija. Pamatų angoje butelis atrastas beveik po aštuoniasdešimties metų, 1956 m. restauruojant centrinius rūmus. Greta dokumentų aptikus ir M.

1873 m. Plungės dvarą, miestelį ir jo apylinkes įsigijo kunigaikštis Mykolas Oginskis (1849-1902). Jis Plungėje įkūrė grožiu ir kultūrine veikla garsėjusią rezidenciją.

Visa parko teritorija buvo aptverta tvora. Į dvarą vedantys vartai puošti riterių skulptūromis. Ant viršaus žemaičių simboliai - meškos, laikančios skydus su Oginskių herbais. Ar pats M. Oginskis yra namuose buvo galima matyti net ir nepriėjus vartų. Net šeimininkui išvykus ir vėliavą nuleidus dvaras nenurimdavo. Čia nuolat netildavo vaikų klegesys ir muzikos garsai.

Kiekvieną dieną saulei patekėjus ir prieš saulėlydį jame skambėjo trimito garsai. Jais lesti buvo kviečiami parke užveisti fazanai.

Daug savo laiko muzikai skyrę, keliais instrumentais groję Oginskiai, savų vaikų neturėjo. Tad laiką, rūpestį ir lėšas negailėdami skyrė svetimiems. M. Oginskienė vakarinėje rūmų oficinoje buvo įsteigus našlaičių prieglaudą.

Vaikiško triukšmo dvare dar padaugėjo kai 1873 m. dvaro pakraštyje buvo įsteigta muzikos mokykla, vietiniams jaunuoliams. Vienas jos pastatų, kur nuolat vykdavo repeticijos ir pamokos net buvo vadinamas muzikantine. M. Oginskis rūpinosi repertuaru, pirko brangius instrumentus, net ir suteikė galimybę studentams apsigyventi dvare. Visas išlaidas atpirkdavo džiaugsmas girdint jaunimo klegesį, ir nuo jų miklių pirštų vilnijančius muzikos garsus.

Tuo metu dvaras it skruzdėlynas knibždėjo veiksmo. Parko alėjose dūko prieglaudos vaikai, įsitaisę atokaitoje prie tvenkinių repetavo muzikos mokyklos studentai. Geriau pramokę muzikos mokyklos auklėtiniai grodavo rūmų orkestre. Koncertuoti tekdavo vos ne kiekvieną poilsio dieną. Esant geram orui parke studentų muzikos koncertai užsitęsdavo net iki keturių valandų. Be studentų orkestro neapsieidavo ir Oginskių rengiami pokyliai. Bene rimčiausios tekdavo ruoštis dvaro šeimininko varduvėms - Mykolinėms.

Repetuodavo ne tik muzikantai. Rūpesčių turėjo ir eiguliai. Jie sukdavo galvas dėl sėkmingos svečių medžioklės. Dvaro prievaizdu dirbęs Boleslovas Zubavičius pasakojo, kad nelabai taiklūs svečiai nuotaikos nesusigadintų, dar pavasarį eiguliai iš lapių olų prisirinkdavo mažų lapiukų. Juos iki pat Mykolinių paslapčia, kad tik niekas nesužinotų, šerdavo. Iš gyventojų buvo superkami ir namuose auginami zuikiai. Už kiekvieną eiguliai mokėdavo po 50 kapeikų. Jau Mykolinių dieną, anksti rytą lapes ir zuikius skryniose veždavo į medžioklės vietą. Kai svečiams sustojus, pasigirsdavo pirmojo trimito garsai, kiškius ir lapes iš skrynių paleisdavo. Zuikiai ir lapės palengva pradėdavo bėgti link svečių, o šie, juos pamatę, šaudydavo. Nepataikydavo nebent aklas.

Vedęs Mariją Skuževską, buvusią Austrijos imperatoriaus freiliną, Mykolas Oginskis į Plungės dvarą pritraukė ir Habsburgų dvaro skonio elementus. Su žmona jiedu apkeliavo visą Vakarų Europą ir klausėsi tuo metu žymiausių muzikos atlikėjų koncertų. Visa tai darė įtaką Plungės dvaro orkestro gyvenimui ir viso dvaro spinduliuojamai muzikinei kultūrai.

Plungės dvarų orkestrai atlikdavo žymiausių šiuolaikinių kompozitorių (pavyzdžiui, ypač sudėtingos orkestruotės Richardo Vagnerio) kūrinius ir visą iki tol parašytą muziką, įskaitant ir žymiuosius Vienos klasikus, t. y. J. Haydną, V. A.

Po M. Oginskio mirties, medžioklės nutrūko, muzikos garsai ir vaikų klegesys nutilo. Muzikos mokykla nutraukė veiklą, iširo orkestras. Viena likusi kunigaikštienė vykdydama vyro valią 1902m. Atidarė slaptą lietuvišką mokyklą. Į ją pakviestos neturtingos mergaitės buvo mokomos skleisti lietuviškumą, platinti lietuvių kalbą tarp valstiečių vaikų. Tačiau ir ši veikla nutrūko prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui. Kunigaikštienė M.

Klegesys į dvarą grįžo tarpukariu, kai čia veikė “Saulės” gimnazija, vėliau Žemės ūkio mokykla. Antrojo pasaulinio karo metais sodyboje šeimininkavo kariškiai. Po karo į restauruotus rūmus vėl žengė vaikai. Nuo 1961 m. dvare pamokas lankė Plungės vidurinės, vėliau statybininkų mokyklos auklėtiniai. Nuo 2006 metų sodyboje įsikūręs Žemaičių dailės muziejus rūmus ėmė kelti naujam gyvenimui. Erdvės dabar užpildytos Lietuvos ir užsienio menininkų darbais.

Žemaičių Dailės Muziejus

Nuo 1994 m. rūmuose veikia Žemaičių dailės muziejus, reprezentuojantis XX a. antrosios pusės - XXI a. pradžios žemaičių dailę, o taip pat dvaro bei Oginskių istoriją.

1994 m. rūmuose atidarytas ir iki šiol veikia Žemaičių dailės muziejus.

Žemaičių dailės muziejus - pirmasis ir kol kas vienintelis regiono dailės muziejus Lietuvoje. Didžiąją muziejaus fondų dalį sudaro menininkų dovanoti darbai, jų kolekcijos.

Muziejaus pasididžiavimas jau yra ir biblioteka, kurioje saugomos vertingos knygos iš istoriko Zenono Ivinskio, kitų žemaičių knygų kolekcijų.

Muziejuje nuolat rengiamos personalinės ir grupinės profesionaliojo meno parodos bei parodos, skirtos svarbioms valstybės, Plungės krašto iškilių žmonių sukaktims pažymėti.

tags: #plunges #dvaro #sodybos #parkas