Mažeikių kraštas garsėja ne tik gamtos grožiu, bet ir turtinga istorija bei kultūra. Vienas iš šio regiono perlų - Plinkšių dvaro sodyba, menanti įvairius istorijos etapus ir išskirtines asmenybes.
Plinkšių vietovė, kaip kaimas, yra žinoma nuo XVI amžiaus. 1592 metais datuojamame dokumente, kuriame nurodyta, kad valdas iš Stanislavos Šemetovos perėmė Jonas Gruževskis, buvo paminėtas ir Plinkšių ežeras.
Nuo Gruževskių Iki Dulskių
1717 m. Plinkšės kartu su Kuršėnais buvo Žemaitijos Kunigaikštystės stalininko Jokūbo Gruževskio valdžioje. XVIII amžiuje Plinkšiai jau buvo vadinami palivarku ir dokumentuose kaip palivarko šeimininkas minimas Tadeušas Dulskis. Tai įrodo ne vienas Dulskio pasirašytas raštas.
Architektūros istorikas Stasys Abramauskas mini, kad už tam tikrą sumą paveldėjimo teise Ona Pateckaitė-Gruževskienė Plinkšius perleido Dulskiui, kuris įsteigė palivarką, tačiau nuolat negyveno.
Pliaterių Epocha
Garsios Broel-Pliaterių giminės žinion Plinkšiai perėjo XIX amžiaus pradžioje. 1822 metais dokumentuose pirmą kartą paminėtas Juzefas Broel-Pliateris. Po dviejų dešimtmečių dokumentuose paminėtas Francas Broel-Pliateris, kuris, spėjama, buvo Juzefo sūnus. F. Broel-Pliateris turėjo penkis sūnus ir dvi dukras.
Plinkšių dvaro paveldėtoju ir statytoju laikomas F. Broel-Pliaterio sūnus, grafas Konstantinas Broel-Pliateris, gimęs 1847 metais Šateikiuose. Būdamas 23 metų jis vedė ir atsikraustė į Plinkšius. Grafui valdant, prasidėjo dvaro rūmų statyba, buvo iškasti tvenkiniai. Manoma, kad rūmų statybai vadovavo Rosenbankas - vokietis iš Liepojos.
K. Broel-Pliateris turėjo dvi dukras - Olgą ir Nastę, jo sūnus mirė būdamas dvejų metų. Pats dvarininkas mirė 1899-aisiais, būdamas 52 metų. 1902 metų dvaro plane pažymėta, kad Plinkšių dvaras priklauso paveldėtojai Olgai Konstantinovnai Kašovskai, grafo dukrai. Tačiau nuo 1918 metų jame tvarkėsi įgaliotinis, nes Kašovskiai gyveno Lenkijoje.
Po O. Kašovskos mirties dvaras atiteko jos šešiametei dukrai Marijai Iljinskaitei-Kašauskaitei. Kadangi vaikas dvaro valdyti negalėjo, jame ir toliau šeimininkavo įgaliotinis, kuris taip pat buvo ir vienas iš mergaitės globėjų.
Nusavinimas Ir Ūkio Mokykla
1925 metais Žemės ūkio valdybos nutarimu, Plinkšių dvaro žemės buvo nusavintos. Po beveik dešimtmečio, 1934 metais, dvare buvo įsteigta žemės ūkio mokykla, veikusi ir Antrojo pasaulinio karo metais.
Vėliau dvaro rūmų pastate buvo įkurtas Žemės ūkio technikumas, kuris 1975 metais sujungtas su Plinkšių tarybiniu ūkiu. 1966-1967 metais rūmai buvo restauruoti. Technikumas uždarytas 1977 metais, rūmai pritaikyti kultūros namams.
Dvaro Architektūra Ir Dabartis
Iki XIX a. pabaigos dvaras ir parkas priklausė Konstantinui Broel Pliateriui (1847-1899). Jo kapas yra vaizdingoje Plinkšių ežero pakrantės vietoje, netoli parko. K. Pliateris apie 1870-1880 m. pastatė iki mūsų dienų išlikusius vėlyvojo klasicizmo stiliaus Plinkšių dvaro rūmus.
Iš pradžių rūmai buvo stačiakampio formos. Pastatas turėjo aukštus pusrūsius. Čia buvo įrengtos gyvenamosios patalpos, o ant jų - dar du aukštai. Du trylikaašiai fasadai buvo beveik identiški, rūmų centre - triašiai iškyšuliai, sujungti trikampiais frontonais. Stulpai ir kolonos prilaikė didžiules terasas su baliustradomis. Fasadus vainikavo plati lipdinių eilė, kurioje buvo aukšto langeliai.
Prieš 1914 m. Plinkšių rūmuose buvo 30 įvairios formos ir dydžio patalpų. Iki šiol geriausiai iš dvaro ansamblio yra išlikusi reprezentacinė jo dalis. Čia rūmai, peizažinis parkas, pagrindiniai - Baltieji - vartai. Vakarinėje pusėje, išėjus pro Žaliuosius vartus, ant kalvelės, Plinkšių ežero pakrantėje, iš švedų laikų išlikusios kapinaitės. Jose ilsisi ir Plinkšių rūmų šeimininko Konstantino Pliaterio palaikai.
2020-ieji į iš rankų į rankas keliaujančio dvaro istoriją įeis kaip metai, kai valstybės saugomą kompleksą įsigijo įmonė „Lelijų dvaras“. Vis tik tikimasi, kad laikui bėgant Plinkšių dvaro sodyba bus prikelta naujam gyvenimui.
2003 m. gegužės 13 d. Plinkšių dvaro sodyba įrašyta į Lietuvos respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro statinių kompleksų sąrašą (G367K). Tai:
- Rūmai (G367K1), past. 1880-1886 m.
- Didžioji oficina (G367K2), past. XIX a. pab.
- Mažoji oficina (G367K3), past. XIX a. pab.
- Ledainė (G367K4), past. XIX a. pab.
- Arklidės liekanos (G367K5), past. XIX a. pab.
- Ūkinis pastatas (G367K6), past. XIX a. pab.
- Pieninė (G367K7), past. XIX a. pab.
- Parkas (G367K8), įkurtas XIX a. pab.
- K. Pliaterio kapas su antkapiu (G367K9), palaidotas sodybos fundatorius K. Pliateris (1847-1899). Antkapio autorius - A. Volz, past. 2003 m.
2009 m. Plinkšių dvaro istorizmo su renesanso, baroko ir klasicizmo formomis rūmai yra sodybos vakarinėje dalyje. Šiaurės rytinė fasado dalis atgręžta į ovalo formos parterį, už kurio tęsiasi parkas, o pietvakarinė - į Plinkšių ežerą. Iš pietvakarių, pietryčių ir šiaurės vakarų rūmus supa parko želdiniai ir pavieniai dvaro sodybai priklausę pastatai.
Architektės Gražinos Kirdeikienės duomenimis, rūmų ilgis - 52,24 m (55,0 m su pusapskrite šiaurės vakarine terasa), plotis - 15,64 m (26,0 m su portiku ir pietvakarine terasa), aukštis - 17,5 m.
Rūmų interjerai eklektiški - vyrauja gruboko vokiškojo renesanso, baroko, rokoko ir ampyro formos. Pirmojo aukšto patalpos žymiai turtingesnio dekoro, nei antrojo aukšto, kurio interjeras atrodo neišbaigtas.
Pastatyti kaip reprezentaciniai rūmai 1880-1886 m. Savininkas Konstantinas Pliateris. 1934-1940 m. čia buvo M. Valančiaus vardo žemės ūkio mokykla, 1941-1945 m. ir dalinai vėliau - žemės ūkio technikumas, 1975-1977 m. - Plinkšių tarybinis ūkis-technikumas, 1977-1981 m. 1966-1967 m. rūmai iš dalies restauruoti. 1985 m. pradėta konstrukcijų, pastato išorės ir interjerų restauracija. Įpusėję darbai - nutraukti.
Didžioji oficina yra sodybos vakarinėje dalyje, tarp rūmų ir Mažosios oficinos, pagrindiniu - pietrytiniu fasadu orientuota į rūmus, pietvakariniu - į Plinkšių ež. Stovi ant tolygiai v. į p.v. kryptimi žemėjančio Plinkšių ež. kranto. Iš p.v. ir š.v. supa parko želdiniai.
Fasadai tūriniai decentralizuoti su akcentuotu dviaukščiu mezoninu, nesudėtingos "plytų stiliaus" architektūros. Fasadų puošyba sutelkta dviaukštėje pastato dalyje. Lygias, raudonų plytų mūro plokštumas puošia plati, rombais išdėstytų plytų reljefinė juosta, įkomponuota po II-o aukšto langais.
Šiandien Plinkšių dvaras - svarbus Mažeikių krašto kultūros paveldo objektas, liudijantis turtingą Lietuvos istoriją. Nors restauracijos darbai dar nebaigti, dvaras ir toliau traukia lankytojus savo didingumu ir istorine aura.
"Paveldas ateičiai": Atgimstantys kultūros židiniai: Liubavo dvaro sodyba ir Pavirvytės dvaras
Plinkšių Dvaro Sodybos Formavimosi Etapai
| Etapas | Laikotarpis | Aprašymas |
|---|---|---|
| I | XVIII a. | Plinkšiai minimi kaip palivarkas. |
| II | XVIII a. pr. | Inventoriaus aprašuose minimi nauji pastatai: troba, svirnas, arklidė, tvartas, kluonas. |
| III | XIX a. pab. | Plinkšiai perėjo Pliaterių žinion. Dvaro sodybos statiniai statyti ar perstatyti po 1870 m. |
