Daugiabučių namų dujų balionų saugos reikalavimai Lietuvoje

Netinkamai, neatsakingai naudojami suskystintų naftos dujų balionai kelia pavojų žmonių gyvybei ir turtui. Siekiant išvengti suskystintų naftos dujų balionų sprogimų gaisro metu, nuo 2020 m. sausio 1 d. Tai pat, pasibaigus suskystintų naftos dujų balionų (pagamintų pagal GOST standartą) patikros laikui (iki 2018-11-01 buvo 10 m., dabar laikas sutrumpintas iki 5 metų), jeigu nuo jo pagaminimo datos praėjo daugiau kaip 40 m., jo tolesnė patikra negalima, būtina utilizuoti. Nuo 2025 m. trijų ir daugiau aukštų daugiabučiuose namuose dujų balionai nebegalės būti naudojami. Tai numato Energetikos ministerijos parengtas suskystintų naftos dujų (SND) balionų, naudojamų daugiabučiuose namuose, pakeitimo 2019-2024 metais veiksmų planas.

Pagal jį, SND balionai maistui gaminti trijų ir daugiau aukštų daugiabučiuose namuose turi būti pakeisti į kitą saugią energijos rūšį. Kitu atveju, gyventojams gali grėsti baudos. O sparčiai įgyvendinant šiuos pokyčius piliečiams primenama, kad nuo 2025 m. už dujų balionus daugiabučių namų gyventojai gali sulaukti ir baudų - jos siektų nuo 60 iki 140 eurų. Už pakartotinius pažeidimus baudos didės. Be to, seimui priėmus akcizų įstatymo pokyčius, nuo kitų metų dujų balionai gyventojams brangs. Kainos turėtų augti maždaug 50 procentų.

Atsižvelgiant į iš VERT gautą informaciją patikslintos Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklės ir numatytas draudimas įrengti SND balionų įrenginius gyvenamosios paskirties daugiabučių ir visuomenės paskirties 2 aukštų pastatuose, kurių pastogėse (mansardose) įrengtos gyvenamosios patalpos. Tokiuose daugiabučiuose namuose kilus gaisrui ir įvykus SND baliono sprogimui būtų labai apsunkinta gyventojų evakuacija, iškiltų pavojus žmonių gyvybėms bei patirta ženklių nuostolių. Siekiant išvengti nepageidaujamų sprogimų padarinių buvo nutarta riboti SND balionuose naudojimą ir dviaukščiuose daugiabučiuose namuose su įrengtomis gyvenamosios paskirties patalpomis pastogėse bei mansardose.

Daugiabučių namų gyventojai, kurių namai yra įtraukti į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) parengtus sąrašus, pagal kuriuos juose numatoma keisti dujų balionus alternatyviais energijos šaltiniais, iki šių metų rugsėjo 7 d. kartu su bendrijomis ir namo administratoriais turės apsispręsti ir pasirinkti alternatyvų energijos šaltinį - elektrą arba dujas, jeigu name jau yra įrengti gamtinių dujų įvadai. Anksčiau šis terminas buvo numatytas iki rugsėjo 1 d., tad gyventojams suteikiama daugiau laiko priimti sprendimus. Priėmus sprendimus dėl konkretaus daugiabučio namo aprūpinimo energija būdo - įgaliotieji asmenys, bendrijos ar administratoriai pateiks paraiškas skirstomųjų tinklų operatoriui (ESO) dėl tinklų pajėgumų didinimo, o nustačius poreikį, organizuos ir įgyvendins skirstomojo elektros tinklo iki nuosavybės ribos rangos darbus.

Sprendimai turi būti priimami ir pateikiami ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 7 d., o paraiškos gali būti pateikiamos iki 2020 m. „Pradėjus dujų balionų daugiabučiuose namuose keitimo projektą, į daugiabučių namų sąrašus papildomai buvo įtraukti ir dviejų aukštų gyvenamieji namai, kurių pastogėse bei mansardose įrengtos gyvenamosios patalpos. Tad dar daugiau gyventojų gali gauti paramą ir nesaugius dujų balionus pasikeisti alternatyviais energijos šaltiniais, šiuo metu tokių namų yra jau daugiau nei 1800“, - sako energetikos viceministras Egidijus Purlys.

Valstybės parama

Atsisakant dujų balionų naudojimo virtuvėje, gyventojai kviečiami rinktis: toliau naudoti dujas ir jungtis prie centralizuotai tiekiamų gamtinių dujų arba rinktis elektrą. Gyventams renkantis, jiems skiriama ir valstybės parama dujų sistemos ar elektros instaliacijos įrengimui, taip pat ir naujos saugesnės viryklės įsigijimui.

Valdžia ketina ir toliau skatinti daugiabučių gyventojus atsisakyti nesaugiai naudojamų dujų balionų, todėl skiria iki 726 eurų dydžio paramos paketą vienam butui. Gyventojai gali gauti tokias subsidijas: 242 eurų elektros ar gamtinių dujų sistemų pertvarkymui laiptinėje, dar 242 eurus sistemų pertvarkai bute ir 242 eurus elektrinei ar gamtinių dujų viryklei įsigyti. Šioms kompensacijoms padengti iš šalies biudžeto 2022 m. bus atseikėta beveik 10 mln. eurų.

Valstybės subsidijos renkantis elektros energiją:

  • Iki 200 eurų (be PVM )subsidiją laiptinės elektros instaliacijai rekonstruoti.
  • Iki 200 eurų (be PVM ) subsidiją gyventojo bute esančiai instaliacijai sutvarkyti.
  • Iki 200 eurų (be PVM) subsidiją elektrinei viryklei įsigyti.

Analogiškas valstybės subsidijavimas būtų renkantis gamtines dujas:

  • Iki 200 eurų (be PVM ) subsidija būtų skiriama dujų skirstymo tinklui laiptinėje įrengti.
  • Iki 200 eurų (be PVM ) subsidija bute - dujų vamzdynui įrengti.
  • Iki 200 eurų (be PVM) dujinei viryklei įsigyti.

Tikslinant finansavimo sąlygų aprašą buvo palengvintos sąlygos daugiabučių namų gyventojams gauti valstybės paramą. Atnaujintame apraše numatoma, kad būtų savininkai virykles įsigyti galės patys ir gauti už tai paramą. Tai reiškia, kad gyventojai galės įsigyti ir bangesnes dujų virykles, nei yra finansuojama valstybės ir padengti kainos skirtumą savo lėšomis.

Norintiems pasinaudoti valstybės teikiama negrąžinama parama ir gauti ją dar šiemet, visus darbus būtina atlikti iki lapkričio 30 d., pateikiant darbų užbaigimo aktus ir kitus privalomus dokumentus ESO.

Parama skirta tik aukštesnių nei dviejų aukštų daugiabučių arba dviejų aukštų daugiabučių, kurių palėpėje (mansardoje) įrengtos gyvenamosios paskirties patalpos, gyventojams, kurie maistui ruošti naudoja SND balionus.

Kemperio instrukcija - Dujų Balionai

Statistika ir savivaldybių aktyvumas

Savivaldybes pasiekus informacijai apie valstybės skiriamą finansavimą, jau beveik 400-tų daugiabučių gyventojai suskubo pasinaudoti galimybe ir susitvarkyti dokumentaciją, kad gautų valstybės skiriamą paramą atsisakant namuose naudojamų dujų balionų. Aktyviausi Tauragės, Jurbarko, Šilutės, Druskininkų, Kėdainių ir Skuodo savivaldybių gyventojai bei administratoriai.

Kaip nurodė ENMIN, per 2021 metus 1066 daugiabučių namų atstovai pretendavo į kompensacijas, iš jų 922 paraiškos buvo priimtos ir svarstomos. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) papildė, kad šiemet finansavimas suteiktas 567 namams, kiekvieno jų gyventojams išmokėta po beveik 10 tūkst. eurų. APVA vertinimu, gyventojai paraiškas teikė noriai ir aktyviai.

Labiausiai sukruto Tauragės, Raseinių, Šilutės, Jurbarko ir Šilalės rajonų savivaldybės - jų gyventojai pateikė daugiausiai paraiškų. O štai 5 savivaldybėse dujų balionų atsisakyti sumanė tik vienas daugiabutis. Taip nutiko Alytaus mieste, Biržų, Kupiškio, Rokiškio, Šiaulių rajonuose.

Dujų balionų daugiabučiuose jau nebeliko Joniškio, Kelmės, Elektrėnų, Jonavos rajonų savivaldybėse. Pagal šių metų sausio 1 d. duomenis, dujų balionai tebenaudojami dar 508 daugiabučiuose, kuriuose jų naudojimo būtina atsisakyti. Energetikos ministerijos duomenimis, per 4 metus su valstybės parama dujų balionų atsisakė daugiau kaip 32 tūkst. butų.

Dujų balionų keliami pavojai

Ekspertai teigia, kad dujos balione yra itin suspaustos ir dėl to kyla sprogimo rizika. ENMIN atstovai paaiškino, kad dujos toje talpoje yra itin suspaustos ir dėl to kyla sprogimo rizika. „Suskystintų naftos dujų balione yra iki 21 kilogramų dujų, kurių slėgis yra 16 barų. Tai potencialiai didelis pavojingų faktorių derinys, nes įprastai daugiabučiuose namuose įrengiamos suskystintų arba gamtinių dujų sistemos, kuriose slėgis neviršija 0,3 barų“, - nurodė ministerija.

Dabartiniai teisės aktai draudžia daugiabučiuose namuose, kurių aukštis didesnis nei 2 aukštai, įrengti suskystintų naftos dujų balionų įrenginius su dujinėmis viryklėmis. Praėjo beveik dveji metai nuo tada, kai įsigaliojo sugriežtinti saugos reikalavimai suskystintų naftos dujų balionams - jie gali būti naudojami tik su saugos vožtuvu. Šitaip siekiama užtikrinti, kad įvykus nenumatytam įvykiui, pavyzdžiui, gaisrui patalpose, dujų balionas nesprogtų. „Saugos įtaiso - vožtuvo - paskirtis yra išsaugoti gyvybes bei sumažinti nuostolius gaisro metu. Esant itin aukštai temperatūrai ir susidarius labai dideliam dujų slėgiui balione (per 25 barus), dujos išeis per apsauginį vožtuvą, taip apsaugant slėginį indą nuo sprogimo“, - komentavo ENMIN.

Pabrėžiama, kad dujų balionus naudoti daugiabučiuose yra pavojinga ir todėl, kad neretai gyventojai elgiasi neatsargiai, nepaiso teisės aktų ir saugumo reikalavimų, rizikuoja savo bei aplinkinių sveikata, saugumu.

Bute sprogę dujų balionai gali atnešti didelę nelaimę. Liepos pradžioje Šiaulių miesto tarnybos skubėjo į įvykio vietą, kur viename daugiabutyje sprogo balionas. Ugniagesiams atvykus, paaiškėjo, kad sprogo įkaitęs sprogo ant palangės paliktas dujų balionas. Vasarį Šakiuose, daugiabučiame name, taip pat sprogo dujų balionas, nukentėjo gyventojas. Sausį Panevėžyje bute sprogo dujų balionas, incidento metu išvirto butus skirianti vidinė siena, langai dužo net priešais esančiame name, nukentėjo sprogusio buto šeimininkas.

Saugos priemonės

Valstybinės energetikos inspekcijos (VEI) atstovų teigimu, daugumoje prekybos vietų parduodami techniškai tvarkingi dujų balionai, bet kai kuriais atvejais pažeidimų išvengti nepavyksta. Dėl to, pirkėjai turi atidžiai stebėti, ar ant dujų baliono yra nurodytos atlikto ir būsimo patikrinimo datos, ar balionas paženklintas patikrą atlikusios įmonės ženklu. Deja, šį faktą žino ne visi gyventojai.

Be to, piliečiai patys negali pildyti dujų balionus iš automobilinių dujų cisternų degalinėse, asmuo taip pat turi įvertinti, ar geba pats tinkamai prijungti dujų balioną prie viryklės, o dujų pardavėjas privalo perspėti dujų pirkėją, kaip jį saugiai transportuoti ir pajungti. Patys žmonės turi imtis visų atsargumo priemonių.

Jeigu savo namuose pajutote stiprų dujų kvapą, būtina užsukti dujų baliono ventilį ir viryklės degiklių čiaupus, vėdinti patalpas, nedegti degtukų, nerūkyti, nejungti elektros prietaisų ir jungiklių. Nešant balioną į patalpą, ant ventilio turi būti užsukta aklė. Viryklės degikliai irgi turi būti užsukti. Jungiant dujų balioną yra draudžiama jį tikrinti uždegus degtuką ar žiebtuvėlį. Uždegus vieną dujinės viryklės degiklį, užsukamas baliono ventilis ir įsitikinama, kad dujų tiekimas nutrauktas. Svarbu, kad degiklis degtų ryškia mėlyna liepsna.

Dujų balionas turi būti patalpoje, esančioje aukščiau žemės. Laikant jį žemiau, dujų nuotėkio metu gali įvykti sprogimas, nes propanas ir butanas yra sunkesni už orą, todėl kaupiasi palei žemę. Turintiems automobilius su dujų įranga, patartina jų nelaikyti garažuose, kuriuose yra duobės. Nutekėjus dujoms, tokiame garaže gali įvykti sprogimas. Kai garažas įrengtas žemiau, geriausia išeitis - įrengti ventiliaciją. Be to, namuose ir garaže būtina turėti ir didesnės talpos gesintuvą, kuriuo galima užgesinti nedidelį gaisrą.

Vis dėlto, atsargumas būtinas ne tik kalbant apie dujinius balionus. Nelaimių, kurios susijusios su elektros instaliacijos gedimais, taip pat nestinga.

Atsakomybė už pažeidimus

APVA atstovė Austėja Jonaitytė minėjo, kad paraginti gyventojus atsisakyti dujų balionų galima įvairiais būdais. Pirmiausia, reikalinga tinkama komunikacija, pabrėžė ji. Be to, iki numatyto termino (2022 m. lapkričio 30 d.) neatsisakę dujų balionų daugiabučių gyventojai gali susidurti su pasekmėmis. ENMIN primena, kad už tokį elgesį gali tekti susimokėti baudą nuo 60 iki 140 eurų.

Nuo 2025 m. pradžios trijų aukštų ir didesniuose daugiabučiuose namuose dujų balionai negalės būti naudojami. Nepaisantieji tvarkos gali sulaukti ir baudų, jos siektų nuo 60 iki 140 eurų. Pamažu atsisakant dujų balionų daugiabučiuose namuose, siekiama gyventojus skatinti pasirinkti saugesnį būdą - naudoti elektrą ar centralizuotai teikiamas gamtines dujas.

tags: #daugiabutis #duju #balionai