Santuokai iširus labai svarbiu klausimu tampa bendro turto padalijimas. Šį klausimą svarbu išspręsti tinkamai, mūsų valstybės įstatymų numatyta tvarka tam, kad vėliau nekiltų jokių nesusipratimų iš nei vienos pusės. Vis dažniau pasitaiko atvejų, kada skyrybų metu tenka dalintis bendrą turtą, kuris santuokos metu yra įgytas vieno iš sutuoktinių vardu. Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas ypač svarbus klausimas, kurį turi išspręsti teismas yra santuokinių turto padalijimas.
Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokato padėjėja Kristina Linkevičienė primena, kad visas turtas, kuris yra įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra laikomas bendrąją sutuoktinių nuosavybe ir yra dalijamas nutraukiant santuoką.
Sutuoktinių turto teisinis režimas
Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, pirmiausia turi nustatomas sutuoktinių turto teisinis režimas. Tai reiškia, kad turi būti nustatoma, kuris sutuoktinių turtas priklauso vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuris turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kitaip tariant, pagal byloje esančią medžiagą yra sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - Civilinis kodeksas) 3.81 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog yra skiriamas šis sutuoktinių turto teisinis rėžimas: pagal įstatymus ir pagal sutartis. Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.
Bendroji jungtinė nuosavybė
Tai reiškia, kad po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus atvejus, jeigu turtas buvo įgytas iš asmeninių sutuoktinio lėšų, vienam iš sutuoktinių dovanotas ar paveldėtas. Nutraukiant santuoką yra dalijamas sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas.
Jungtinės nuosavybės teise turtas yra įgyjamas po santuokos sudarymo. Ir dalijamas visas turtas, t.y. tiek kilnojamas, tiek nekilnojamas turtas, tiek santaupos banko sąskaitose, tiek vertybiniai popieriai, tiek kitas santuokos metu įgytas turtas.
Turtas, kurį asmenys įgyja po santuokos sudarymo, laikomas bendru turtu (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė). Tai bendra taisyklė, kuri sako, kad abiejų sutuoktinių dalys bendrai įgytame turte yra lygios. Santuokos metu įgytas turtas gali būti įgytas vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Nesvarbu, kurio vardu (ar abiejų) turtas bus įgytas/įregistruotas, jis laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, apie tai pažymint sandoryje bei Nekilnojamojo turto registro įrašuose.
Tačiau tai nereiškia, kad santuokos metu negalima įgyti turto asmeninės nuosavybės teisėmis. Be abejo galima, tačiau aiški valia įsigyti daiktą asmeninėn nuosavybėn turi būti aiškiai išreikšta sandoryje, kuriuo turtas įgyjamas bei tai atsispindi nekilnojamojo turto registro įrašuose.
Visas turtas įgytas asmens iki santuokos sudarymo yra asmeninė nuosavybė ir be asmens sutikimo negali būti keičiamas šio turto teisinis režimas. Taip pat asmenine asmens nuosavybe yra laikomas turtas įgytas paveldėjimo ar dovanojimo būdu net jei asmuo gyvena santuokoje.
Santuokos metu įgytą turtą galima pasidalinti bet kada, kai asmenys pageidauja. Tokiu atveju turto padalijimo sutartį tvirtina notaras. Jei santuokos metu vienas sutuoktinis pageidauja pasidalinti turtą, o kitas nesutinka, pirmasis turi teisę kreiptis į teismą dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo. Teisę reikalauti padalinti santuokoje įgytą turtą turi ir kreditoriai bei asmenys, pradėję gyventi skyrium.
Privalomai santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas sprendžiamas nutarus nutraukti santuoką. Dalintinu turtu gali būti nekilnojamas turtas, transporto priemonės, namų apyvokos daiktai, lėšos bankuose, pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai, įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
Kaip buvo minėta, sutuoktinių turto padalijimo klausimas turi būti išsprendžiamas privalomai nutraukiant santuoką. Nutraukiant santuoką bendru sutarimu, turto pasidalijimas aptariamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, kurią sudaro besiskiriantys asmenys ir kurios nuostatas teismas perkelia į teismo sprendimą nutraukti santuoką. Jei nesusitariama geruoju dėl turto padalijimo skyrybų metu, turtą padalija teismas, nagrinėdamas ištuokos bylą ieškinio teisenos tvarka.
Laikoma, kad turtas yra bendras ir dalijamas lygiomis dalimis, jei nėra įrodyta, kad turtas ar jo dalis yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Jei vienas sutuoktinis laiko, kad santuokoje įgytas turtas yra jo asmeninė nuosavybė (įgytas už jo asmeninius pinigus), turi tai įrodyti bei prašyti teismo pripažinti tą turtą asmenine nuosavybe. Gali būti ir atvirkščiai - turtas, priklausantis vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, kito sutuoktinio reikalavimu gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai konstatuojama, kad po santuokos sudarymo turtas buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.
Dalijant santuokos metu įgytą turtą galima nukrypti nuo turto padalijimo lygiomis dalimis principo. Besiskiriantys asmenys gali susitarti. Jeigu yra ginčas teisme, reikalaujantis sau didesnės turto dalies sutuoktinis turi įrodyti, kad tokiam padalijimui yra teisinis pagrindas bei įrodymai. Teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimą, gali nukrypti nuo turto padalijimo lygiomis dalimis, tačiau tik esant tam tikroms aplinkybėms (atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinių sveikatos būklę ar turtinę padėtį ir kt.). Savaime tokių aplinkybių egzistavimas nėra pagrindas vienam sutuoktinių priteisti didesnę turto dalį. Didesnė turto dalis priteisiama tuomet, kad tai būtina apsaugant nepilnamečio ar kito sutuoktinio interesus.
Kokie yra turto padalijimo būdai? Geriausias ir prioritetiniu laikomas būdas pasidalinti turtą yra pasidalijimas natūra. Turto pasidalijimas natūra reiškia, kad pasidalinus turtą buvę sutuoktiniai nesaistomi nuosavybės ryšiais, išvengiama galimų ginčų ateityje dėl bendros nuosavybės valdymo. Dažnai padalijimas natūra reiškia, kad vienam priteisiamas turtas, o kitam priteisiama piniginė kompensacija.
Nereikia pamiršti, kad dalijantis turtą, dalijamos ir prievolės kreditoriams. Be kreditoriaus sutikimo prievolių pakeitimas negalimas - jei prievolė kreditoriui solidari, tai tokia išliks ir po turto padalijimo (nutraukus santuoką ar ne). Pasitaiko atvejų, kai santuokos metu vienas vartojimo kreditą gauna vienas sutuoktinis. Įrodžius, kad toks kreditas gautas ne šeimos interesais, prievolė kreditoriui pripažintina asmenine jį gavusio sutuoktinio prievole.
Svarbūs aspektai:
- Sutuoktinių lygiateisiškumo principas: Sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises, turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę vienas kitam ir vaikams visais šeimos gyvenimo klausimais.
- Sutarties laisvės principas: Leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų.
- Turto pasidalijimo sutartis: Sutuoktiniai negali išspręsti būsimo turto režimo, t. y. pasidalinti turtą, kuris bus sukurtas ateityje.
Santuoką nutraukiant tarpusavio sutarimu yra sudaroma santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kurioje, be kitų klausimų, privalo būti aptartas viso bendro turto ir prievolių pasidalinimas. Tokia sutartis yra tvirtinama teismo.
Turtas gali būti pripažįstamas asmenine nuosavybe atsižvelgiant į įstatyme numatytus asmeninio turto kriterijus (turtas įgytas iki santuokos sudarymo, sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas, intelektinė nuosavybė ir kita).
Atkreiptinas dėmesys, kad galimi atvejai, kuomet turtas, kuris laikomas vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, teismo gali būti pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).
Turto padalijimo eiga
Pirmiausia turėtų būti surenkami ir susisteminami duomenys iš įvairių registrų apie įgytą kilnojamąjį / nekilnojamąjį turtą, skolinius įsipareigojimus, įgytus iki bylos iškėlimo arba teismo sprendimo priėmimo dienos, išskyrus atvejus, jei sutuoktiniai pradėjo gyventi skyriumi dar prieš iškeliant bylą. Tuomet nustatoma: ar turtas yra / buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pagrindu ar kiekvieno iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teisės pagrindu, ar buvo sudaryta vedybinė ar povedybinė sutartis bei koks nustatytas turto teisinis rėžimas.
Turto Padalijimas Po Santuokos Nutraukimo
Nutraukiant santuoką, privalu nurodyti visą turtą, priklausantį sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Jeigu taip atsitinka, kad po santuokos nutraukimo paaiškėja, kad yra nepadalinto turto, turi būti atnaujinama ištuokos byla dalyje dėl turto pasidalijimo ir teismas priima naują sprendimą.
Nutraukiant santuoką iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), nebuvo reikalaujama pasidalinti santuokoje įgytą turtą. Pasitaiko atveju, kai asmenys yra seniai nutraukę santuoką, tačiau turtas iki šiol nepadalintas. Tokį turtą galima pasidalinti notarine sutartimi. Jeigu nesutariama, yra galimybė kreiptis į teismą. Tačiau yra tam tikri apribojimai - tai ieškinio senatis. Pagal LTSR SŠK 23 straipsnio 4 dalį reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, buvo nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal SŠK 10 straipsnį ieškinio senaties termino pradžia dėl turto, laikytino bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo skaičiuojama ne nuo santuokos nutraukimo dienos, bet nuo tos dienos, kurią buvęs sutuoktinis sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeista jo subjektinė teisė į bendrąją jungtinę nuosavybę, t. y. teisė valdyti šį turtą, juo naudotis ar disponuoti. Taigi, jeigu nesuėjusi ieškinio padavimo senatis, galima pasidalinti turtą, nepasidalintą santuokos nutraukimo metu.
Situacijos ir veiksmai:
| Situacija | Veiksmai |
|---|---|
| Bendras sutarimas | Turto pasidalijimas aptariamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, kurią sudaro besiskiriantys asmenys ir kurios nuostatas teismas perkelia į teismo sprendimą nutraukti santuoką. |
| Ginčas dėl turto | Turtą padalija teismas, nagrinėdamas ištuokos bylą ieškinio teisenos tvarka. |
| Nepadalintas turtas po skyrybų (iki 2001 m.) | Galima pasidalinti notarine sutartimi arba kreiptis į teismą (taikomas ieškinio senaties terminas). |
Teisinė Pagalba ir Išlaidos
Skyrybos ir turto dalybos - itin reikšmingas klausimas santuokos nutraukimo procese. Nuo teismo sprendimo, kuriuo padalijamas sutuoktiniams priklausęs turtas, iš esmės priklauso būsima sutuoktinio turtinė padėtis po skyrybų proceso pabaigos ir galimų piniginių prievolių kitam sutuoktiniui dydis. Atsižvelgiant į tai, rekomenduojame skyrybų ir turto dalybų procesą patikėti šios srities specialistams.
Jeigu nėra susitariama dėl konkretaus teisinių paslaugų paketo, skyrybų advokatų paslaugų kaina yra 100 EUR už vieną valandą.
Skyrybų Kainos Aspektai
Skyrybų kainai reikšmės turi sutuoktinių turimo turto balansas ir sutuoktinių pozicijos dėl atitenkančio turto dalių. Kuo daugiau turto turi sutuoktiniai ir kuo sunkiau jie sutaria dėl dalybų, tuo ilgiau užtrunka skyrybų procesas, todėl skyrybų kaina padidėja. Sutuoktinių turimo turto kiekis ypač didelę reikšmę skyrybų kainai turi ginčo atveju, kadangi teismui papildomai turi būti sumokamas žyminis mokestis, kuris yra skaičiuojamas nuo reikalaujamo priteisti turto vertės.
Kaip pinigai dalijami skyrybų metu

Žemės Sklypų Padalijimas
Žemės sklypų padalijimas - tai žemės sklypų pertvarkymo būdas, kuomet vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų. Jei dalijamas žemės sklypas priklauso keliems savininkams, tai padalijus žemės sklypą, naujai suformuoti žemės sklypai ir toliau bus valdomi bendros nuosavybės teise. Reikia atkreipti dėmesį, kad žemės sklypai gali būti atidalijami. Atidalijus žemės sklypą, naujai suformuoti sklypai bus valdomi kiekvieno savininko atskirai ir nebeliks bendros nuosavybės teise valdomų sklypų. Dažniausiai šis poreikis kyla paveldėjimo atveju arba kai planuojama statyba.
Nusprendus padalinti ar atidalinti žemės sklypą visų pirma reiktų išsiaiškinti ar sklypas gali būti dalomas. Įsivaizduokime, kad Jūs kartu su broliu turite žemės sklypą, esantį Vilniaus rajone, kurį valdote bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jūs nusprendėte šį žemės sklypą pasidalinti. Pats paprasčiausias žemės sklypo dalijimas, kai nesuformuojant atskirų sklypų yra parengiamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas. Parengus žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą žemės sklypas lieka su tuo pačiu kadastriniu numeriu, o plane yra nurodomos tik atskiros žemės sklypo naudojimosi dalys tarp bendrasavininkų. Be to, susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagal šį planą, privalo būti patvirtintas notaro, o susitarimą turi pasirašyti visi dalijamo sklypo bendrasavininkai.
Galima atlikti žemės sklypo padalijimą ir žemės sklypą padalinti į atskirus žemės sklypus, kurie sudarys atskirus nekilnojamojo turto vienetus ir turės atskirus kadastrinius numerius. Tad dažnai žemės sklypų bendrasavininkai vis dėl to renkasi trečiąjį žemės sklypo atidalijimo būdą, siekdami užsitikrinti visapusišką savo turimo žemės sklypo disponavimą. Kaip ir antruoju atveju, žemės sklypo atidalijimas vykdomas rengiant teritorijų planavimo dokumentus, tai yra detaliuoju planu arba žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu. Atidalijant, kaip ir padalijant yra suformuojami atskiri žemės sklypai, kurie sudarys atskirus nekilnojamojo turto vienetus ir turės atskirus kadastrinius numerius, bet šiuo atveju šie žemės sklypai priklausys kiekvienam bendrasavininkui atskirai.
Kaip Pradėti Žemės Sklypo Padalijimo ar Atidalijimo Eigą?
Vienas iš žemės sklypo savininkų, arba jo įgaliotas asmuo ar rengėjas, kreipiasi su prašymu į savivaldybės administracijos direktorių dėl galimybės pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą arba detalųjį planą. Pažymėtina, kad jeigu žemės sklypas priklauso keliems bendrasavininkams, prašymą rengti detalųjį planą arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą gali pateikti vienas iš savininkų, bet vėliau parengtą projektą turi suderinti visi žemės sklypo bendrasavininkai.
Prašymas yra rašomas pagal žemės sklypo lokaciją priklausančioje savivaldybėje, arba pateikiamas užpildant atitinkamą formą elektroninėje žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos (TPDRIS). Pateiktame prašyme nurodomas projekto rengimo tikslas - žemės sklypo padalijimas ar atidalijimas. Kartu su prašymu yra pateikiami ir papildomi dokumentai: žemės sklypo planas, žemės sklypo nekilnojamo turto registro išrašas ir kitus aktualius dokumentus.
Gavus leidimą rengti projektą, asmuo kreipiasi į projekto rengėjus dėl tolimesnius veiksmų vykdymo. Po to projektas teikiamas patikrinimui. Su savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Jums dar reikia kreiptis į matininką, kad kiekvienam pagal projektą naujai suformuotam žemės sklypui būtų atlikti kadastriniai matavimai, kuriuos atlieka kvalifikuotas matininkas.
Taigi, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano parengimas yra labai greitas procesas ir užtrunka apie 1 savaitę. Žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo kaina priklauso nuo keleto pagrindinių aspektų, tokių kaip: koks teritorijų planavimo dokumentas tam bus pasirinktas, koks numatomas planuojamos teritorijos plotas, kiek sklypų dalyvauja padalijime ar atidalijime, bei kiek naujų žemės sklypų pagal projektą bus suformuota ir t.t., todėl rekomenduojame kreiptis į profesionalus ir sužinoti apie tai išsamiai įvertinant Jūsų turimą sklypą ir pertvarkymo tikslus.
tags: #turto #padalijimo #budai