Platelių dvaro sodybos svirnas
Platelių dvaro sodybos istorija dabartinėje vietoje mena XVII a. Dabartinės dvaro sodybos struktūra pradėjo formuotis XVII a. pab.
Iki XVIII a. pabaigos Platelių dvaras buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės nuosavybė. Vėliau, iki 1940 m., jis priklausė prancūzų grafų Šuazel-Gufjė (Choiseul-Gouffier) giminei. XVIII a. pab. Platelių miestelis kartu su dvaru atiteko privačion prancūzų grafų de Šuazelių - Gufjė giminės nuosavybėn ir priklausė jai iki 1940 m. Šuazeliams Platelius padovanojo Rusijos caras Pavelas I.
XIX a. čia gyveno ir kūrė Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel-Gufjė - pirmoji moteris rašytoja, istorinėje Lietuvoje rašiusi prancūzų kalba. Šuazelių namuose saugota daug meno vertybių, knygų.
Tarpukariu dvaro nepaveikė žemės reforma, nes dvaras priklausė Prancūzijos piliečiams. Prieš Antrąjį pasaulinį karą mirę bevaikiai Šuazelių giminės atstovai palaidoti Platelių bažnyčios šventoriuje.
Dvaro vertybės ir jų likimas
Didelė dalis Šuazelių namuose saugotų meno vertybių ir knygų 1940 m., nacionalizavus rūmus, išgabenta į Telšius. Čia visa tai, taip pat kaip ir didelę dalį kitų Žemaitijos nacionalizuotų dvarų vertybių, priglaudė Žemaičių "Alkos" muziejus. Išlikę dokumentai rodo, kad 1940 m. čia iš Platelių pateko net keli sunkvežimiai paveikslų, skulptūrų, muzikos instrumentų, beveik visas Šuazelių šeimos archyvas.
Kiek konkrečiai šiame muziejuje dabar yra iš Platelių dvaro parvežtų paveikslų, knygų, nuotraukų, dokumentų, skulptūrų, baldų, indų ir kitų vertingų daiktų, dar ir šiandien sunku pasakyti, nes šios vertybės mažai tyrinėtos. Viena aišku, kad Platelių dvaro turtai čia sudaro didelę visų tais metais į muziejų atvežtų vertybių dalį.
Išlikę dvaro pastatai
Per karą mediniai dvaro rūmai sudegė. Išliko parkas, keletas dvaro ūkinių pastatų: tvartas, svirnas, jauja, šakniavaisių rūsys, viena iš dviejų oranžerijų, tarnų namas.
Architektūrinę ir kraštotvarkinę vertę turinti XIX-XX a. pr. Platelių dvaro sodyba su išlikusiais jauja, oficina, arklide, svirnu, rūsiu ir parku yra valstybės saugoma kultūros vertybė. Išlikusių pastatų architektūrai būdinga XIX a. II pusės liaudies architektūros tradicijos (kluonas, kumetynas, oficina), neogotikinių formų interpretacija (svirnas), istorizmo laikotarpio „plytų stilius“ (arklidė).
Išlikę pastatai pritaikyti šių dienų reikmėms: Platelių dvaro svirne veikia istorinė-etnografinė, gamtos ekspozicijos, parodų salėje organizuojamos parodos. Buvusiose dvaro arklidėse įkurtas Užgavėnių muziejus. Buvusiame rūsyje atidarytas amatų centras, kluone - kultūros namai.
Nuo rugsėjo Platelių dvaro sodybos svirne (Plungės raj.), Platelių miestelyje vyko tvarkybos darbai. Pagal tvarkomųjų statybos darbų projektą buvo pakeista stogo danga, vandens nuvedimo sistema, atliktas lauko laiptų paprastasis remontas. Darbus finansavo pastato valdytojas ir tvarkybos darbų užsakovas - Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.
Platelių dvaro sodybos tradicinių amatų centras
Platelių dvaro parkas
Platelių dvaro parkas
Platelių dvaro parkas (6,2 ha) pradėtas formuoti XIX a. šiek tiek į rytus žemėjančioje teritorijoje. Nors parkas ir nedidelis, bet savo reljefu ir augmenija atspindi Platelių apylinkių kalvotą ir turtingą želdynais kraštovaizdį. Parkas mišrus, jame dominuoja peizažinio parko elementai. Alėjos, takai vingiuoti, pievelės netaisyklingos. Parko teritorijoje - du nedideli tvenkiniai.
Parke vyrauja vietinės medžių rūšys: uosiai, klevai, liepos, skroblai, šermukšniai. Čia auga įspūdingi, gamtos paminklais paskelbti medžiai: storiausias Lietuvoje uosis, vadinamas Raganos uosiu (7,2 m apimties) ir Platelių liepa (5,4 m apimties). Šalia parko yra išlikęs buvęs dvaro sodas (3,5 ha), kuriame auga gamtos paminklu paskelbta Platelių vinkšna (4,8 m apimties).
Platelių parkas - didžiausia šikšnosparnių buveinė visoje Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje: užregistruotos 7 šikšnosparnių rūšys, kurių dauguma įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Parke galima pamatyti ir kitų saugomų augalų (raudonvidurę žiauberuotę, plačialapę plikūnę, žalsvažiedę blandį ir kt.) bei gyvūnų (skiauterėtąjį tritoną, juodajį apoloną, pilkąją meletą ir kt.) rūšių.
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija kviečia ne tik aplankyti ekspozicijas, bet ir į edukacinius užsiėmimus. Moksleiviai ir suaugusieji mokomi advento, Šv.