Kiekvieną Kauno marių regioninio parko lankytoją nudžiugins vaizdingas kraštovaizdis. Juo galima grožėtis ir nuo jachtos ar katerio denio, ir nuo atodangų ar piliakalnių viršaus, o Lietuvos etnografijos muziejuje, pasislėpęs tarp medžių viršūnių, kyšo apžvalgos bokštas.
Kauno marių regioniniame parke lankytinų vietų daugybė: 35 kultūros ir 16 gamtos paveldo objektų, 5 pažintiniai takai ir trasos, kurie apjungia net po keletą saugomų vertybių, poilsiavietės, kuriose prie „grilinamų“ gėrybių lankytojams patiekiamas ir vaizdingas Kauno marių kraštovaizdis. Čia kiekvienas ras savo takelį atgal į gamtą: tiek skruzdėlė, tiek žmogus.
O ką dar galima atrasti Kauno marių regioniniame parke? Gal tiesiog bakstelėti pirštu į žemėlapį ir susirasti jame išsiburtą vietą. Gal apsilankyti ant Mergakalnio Dovainonyse, nuo kurio atsiveria vaizdas į Paukščių salas, kurios savo forma atrodo panašios… į tankiuką! O gal užsukti į turtingą biologine įvairove Rumšiškių mišką ir apkabinti storiausią pušį Lietuvoje ar išdrįsti išsimaudyti Juoduoju ežeru vadinamame Paežerojuje, kuriame, anot legendų, gyvena žalčių karalius? Gal keliaujant į Arlaviškių kadagių slėnį užsukti prie milžiniškų Žiglos maumedžių? Gal mesti sau iššūkį ir užkopti į visus 8 išlikusius piliakalnius? Ar atrasti dievišką ramybę Pažaislio vienuolyno ansamblio architektūroje?
Kiek žmonių, tiek nuomonių - sakoma. Mes visi labai skirtingi, todėl skirtingi ir mūsų pomėgiai bei potyriai.
Kauno marių regioninis parkas unikalus savo istorine patirtimi ir išraiškingu kraštovaizdžiu, kurį formuoja marių vandenys su pusamžiais miškais virtusiomis apsauginių želdinių juostomis ir išlikusiais sengirių ploteliais, neįsivaizduojamas be mariose baltuojančių jachtų, puošnių Pažaislio bažnyčios bokštų bei aukštų stačiašlaičių pakrančių. Daugiau nei prieš 50 metų atsiradusios Kauno marios - didžiuliu tvenkiniu virtusi Nemuno dalis, unikalus gamtos ir žmogaus kūrinys, gausus atodangų ir užtvindytų upelių slėnių - fiordų. Marios tarsi į vieną virtinę suvėrė daugybę įspūdingų gamtos bei kultūros paveldo objektų - šie traukia lankytojų akį ir žadina smalsumą.
Regioniniame parke stūksantis Pažaislio vienuolyno ansamblis, fortai, piliakalniai, S. Nėries memorialinis muziejus ir Lietuvos liaudies buities muziejus - išskirtinis kultūros paveldas, atspindintis gamtos ir kultūros vienovę. Materialusis senojo Nemuno slėnio reliktas - iš būsimų marių dugno iškelta autentiška Rumšiškių bažnyčia ir varpinė.
Kauno marių regioninis parkas pasižymi didele biologine įvairove. Čia yra vienintelė mūsų krašto vieta, kur trijose augavietėse dar aptinkama griežtai saugoma rūšis - gauruotasis gvazdikas. Rumšiškių miško pušis ir Žiglos maumedis yra storiausi tos rūšies medžiai Lietuvoje. Čia galima išvysti retų rūšių gyvūnų, paukščių, augalų, grybų: didžiųjų miegapelių, tulžių, krokinių minkštenių, niūraspalvių auksavabalių, kūdrinių pelėausių.
Ko gero, dauguma pritars, kad Kaunas tikrai turi kuo didžiuotis: čia galima rasti puikių modernistinės architektūros pavyzdžių, pasigrožėti senamiesčiu, pasivaikščioti po žalius slėnius. Visgi retai susimąstome, kad Kaunas dar ir puikus strateginis taškas norintiems pamatyti mažiau žinomus (visai be reikalo) Lietuvos objektus.
Nuostabiosios Kauno marios, dėl savo dydžio seniau žmonių vadintos tiesiog Kauno jūra, turi poros šimtų kilometrų ilgio kranto juostą, pilną stačių šlaitų, smėlingų atodangų, akmenukais nusėtų ir smėliu nubarstytų pakrančių. Būtent Kauno marias iš arčiau pažinti jums padės šis maršrutas. Kiekvienoje lankytinoje vietoje kviečiu pabūti ilgėliau, apsidairyti, pasivaikščioti, pasigrožėti vieta ir matomais vaizdais.
Beje, ar žinote, kad Kauno marios yra didžiausias Lietuvoje dirbtinis vandens telkinys? Jos atsirado prieš šešiasdešimt dvejus metus, kai buvo užtvenktas Nemunas. Po vandeniu atsidūrė 6350 hektarų ploto teritorija.
Štai keletas įdomių vietų, kurias verta aplankyti Kauno marių regioniniame parke:
Lankytinos vietos
- Arlaviškių botaninis draustinis (Kadagių slėnis) ir jame įrengtas pažintinis takas vienas mylimiausių ne tik parko darbuotojų, bet ir lankytojų. Kodėl šis takas lankytojų buvo pripažintas gražiausiu Lietuvoje? Apsilankykite ir pamatykite!
- Lašinių piliakalnis - puikus pavyzdys vietos, kur susijungia gamtos ir žmogaus fantazija. „Arši“ upė Strėva buvo patogi vieta kurti įtvirtinimams, vienu jų tapo ir Lašinių piliakalnis, labiausiai garsus tuo, kad jame 1348 m.
- Mergakalnis arba Dovainionių atodanga yra aukščiausia (42 metrų) ir ilgiausia (650 metrų) atodanga prie Kauno marių. Ji yra valstybės saugomas gamtos objektas. Daug padavimų apie šią vietą sklando. Bent kelis jų rasite vietoje stende surašytus.
- Paukščių stebėjimo platformos Duobakalnyje. Kiekvieno, kuris mėgsta kantriai ir ramiai stebėti aplinką, meditacinė vieta.
- Kauno marių regioninio parko lankytojų centras. Kai tavo tikslas ne šašlykas, žinai, kur gausi žinių ir rekomendacijų numalšinti savo pažinimo alkiui. Ir net patarimų, kur geriausia išsikepti šašlyką. Be to, interaktyvi ekspozicija visada įtrauks tiek didelius, tiek mažus.
Aplink marias įrengėme 13 molbertų, kurie žadina vaizduotę ir atgaivina užlietų kaimų vaizdus. O kad visos šios vietos būtų prižiūrimos ir patrauklios lankytojams, kviečiame kaskart lankantis parke įsigyti vienkartinį lankytojo bilietą.
Kaũno mãrių regiòninis párkas, saugoma gamtinė, kultūrinė ir rekreacinė sritis Kauno miesto, Kauno rajono bei Kaišiadorių rajono savivaldybių teritorijoje. Plotas 9869 hektarai (2018). Kauno marių regioninio parko branduolį sudaro Kauno marios - didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje.
Parke saugomas prie marių prieinančios sengirės (Rumšiškių, Dabintos, Gastilionių miškai) augalijos ir gyvūnijos kompleksas, į Kauno marias įtekančių upelių hidrografinė struktūra, Arlaviškių kadagynas. Arlaviškių botanininis, Arlaviškių ornitologinis (Paukščių salos), Kauno marių kraštovaizdžio draustiniai.
Kauno marių regioninio parko teritorijoje vyrauja vandens ir miškų augalija. Auga plačialapiai miškai, eglynai, žaliasamaniai pušynai. Įvairiose vandens telkinių vietose vyrauja vis kiti vandens augalai.
Kauno marių regioniniame parke sutinkamos 49 rūšys žinduolių (8 rūšys įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą: kūdrinis pelėausis, rudasis nakviša, šikšniukas nykštukas, vėlyvasis šikšnys, šiaurinis šikšnys, didžioji miegapelė, baltasis kiškis ir ūdra). Gyvena stirnos, šernai, lapės, usūriniai šunys, miškinės kiaunės, kanadinės audinės, šeškai. 8 rūšys šikšnosparnių (tarp jų itin reti kūdriniai pelėausiai). Vilkai ir lūšys į parko teritoriją užklysta ne kasmet. 25 rūšys retų ir nykstančių paukščių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą. Miškuose peri jūriniai ereliai, gyvena didžiosios miegapelės, salose ir nendrynuose peri tilvikai ir kiti vandens paukščiai (mažosios žuvėdros, pilkosios ir šaukštasnapės antys). Svarbiausia vandens paukščių žiemavietė - per didžiausius šalčius neužšąlanti Nemuno atkarpa žemiau Kauno hidroelektrinės.
Kauno mariose sutinkamos žuvų 34 rūšys (20 rūšių verslinės); saulažuvė, kartuolė, salatis ir šamas - retos Europoje.
Į tarptautinės svarbos saugomų teritorijų tinklą Natura 2000 įtraukti Kauno fortai - Julijanavos (II), Milikonių (VIII), Naujosios Fredos (III), Rokų (IV), Žagariškių (I) - pripažinti viena svarbiausių šikšnosparnių (europinis plačiaausis, kūdrinis pelėausis) žiemaviečių Lietuvoje. Kiti saugomi gyvūnai: kartuolės, kūdriniai pelėausiai, niūriaspalviai auksavabaliai, purpuriniai plokščiavabaliai, salačiai, ūdros. Paukščių apsaugai svarbiose teritorijose (PAST) saugoma juodieji pesliai, plovinių vištelės, tulžiai.
Kauno marių regioniniam parkui priklauso 35 kultūros paveldo objektai. 17 a. statytas Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis, Liaudies buities muziejus, S. Nėries muziejus. Kauno marių vakariniame krante yra V fortas (unikalus Rytų Europos fortifikacinės architektūros ir karo istorijos paminklas), Kauno tvirtovės Palemono Forto liekanos (su gynybinių įtvirtinimų grandine, išoriniam Kauno pilies gynybiniam žiedui priklausančiais piliakalniais). Marių pakraščiuose yra Pakalniškių piliakalnis ir kapinynas, Vieškūnų, Lašinių, Samylų, Dovainonių piliakalniai, Dovainonių pilkapynai, Maisiejūnų pilkapynai.
Po parką galima keliauti pėsčiomis, dviračiais, valtimis. Arlaviškių, Gastilionių, Kapitoniškių, Laumėnų, Pakalniškių pažintiniai, Žiegždrių geologinis takai, pėsčiųjų ir dviračių takas aplink Pažaislį. Keli teminiai ekskursijų maršrutai.
Kauno marių regioninis parkas įsteigtas 1992. Lankytojų centras įsikūręs Vaišvydavoje; jame veikia ekspozicija, galima užsisakyti ekskursijos ar žygio vadovą.
Vieškūnų piliakalnis
Viškūnų piliakalnio (dar vadinamo Šuneliškių kalnu) viršūnėje kažkada stovėjo medinė pilis, kuri, sakoma, buvo čia pastatyta tam, kad nuo priešų saugotų Kauną, pridengtų mūrinę Kauno pilį. O legendos pasakoja, kad ant piliakalnio nusižudė vietos dvarininko duktė ir dabar ten vaidenasi ji pati arba dar kartais šunys.
Šalia piliakalnio yra dvi aikštelės automobiliui pastatyti. Pirmą, didesnę rasite asfaltuoto kelio, vedančio link piliakalnio, pabaigoje. Antroji, mažesnė, pasiekiama riedant toliau siauroku neasfaltuotu keliu, kuris pravažiuojamas lengvai, tačiau jame labai suku prasilenkti dviems automobiliams.
Pažaislio vienuolynas
Pažaislio vienuolynu yra vadinama Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia su kamaldulių vienuolynu. Šią vietą lankyti niekada neatsibosta, nesvarbu, kiek kartų ten buvai. Pažaislio vienuolynas yra laikomas vienu gražiausių brandžiojo baroko pavyzdžių Šiaurės ir Rytų Europoje. XVII a. šią šventovę vienuoliams kamalduliams pastatė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Žygimantas Pacas.
Apžiūrėję vienuolyną būtinai takeliu nueikite iki marių.
Vienuolyno vietos koordinatės - 54.876308, 24.021053; T. Masiulio g.
Kauno hidroelektrinė
Sekdami šį maršrutą pravažiuosite ją vykdami iš Pažaislio vienuolyno link Pakalniškių piliakalnio. Visgi sustoti prie hidroelektrinės pavyks keliaujant priešinga kryptimi - toje pusėje, šalia didžiųjų elektrinės mechanizmų pamatysite vietos automobiliui palikti.
Hidroelektrinės vietos koordinatės - 54.874533, 24.000331; T.
Pakalniškių piliakalnis
Gražiai sutvarkytas 27 m aukščio piliakalnis pūpso pačioje Kauno marių pakrantėje klausydamas jo papėdę skalaujančių bangelių pliaukšėjimo. Nuo ant piliakalnio įrengtos apžvalgos aikštelės atsiveria puikus vaizdas į marias. Pasidairę, kitame krante pastebėsite medžių viršūnes aukščiu lenkiantį Pažaislio bažnyčios kupolą, taip pat akis turėtų pamatyti ir Kauno hidroelektrinės užtvenktus industrinius Petrašiūnus.
Legendos pasakoja, kad ant piliakalnio stovėjo Nemuno žemių slėnio valdovo Vaišvydo medinė pilis, kuri ne vieną šimtą metų gynė ir saugojo šią vietovę nuo priešų. Vėliau pilį tie priešai ir sugriovė.
Žiegždrių geologinis takas
Kauno marių pakrante šis takas vingiuoja nepilnus porą kilometrų. Eidami juo rasite Žiegždrių atodangą, taip pat aukštai į dangų šaunančią Žiegždrių liepą, kuri yra paskelbta gamtos paminklu. Visgi pati įdomiausia ir vertingiausia tako vieta yra Kalniškių konglomeratų atodanga. Gerai matomi konglomeratų dariniai kyšo stačiame Kauno marių šlaite.
Daugiau apie taką rašiau ŽIEGŽDRIŲ GEOLOGINIS TAKAS.
Kauno marių regioninio parko lankytojų centro ekspozicija
Kas slepiasi marių dugne, kas „valgo“ krantus, kas storiausia Lietuvoje ir kas iš visų mieliausia? Visa tai galite sužinoti Kauno marių regioninio parko lankytojų centro ekspozicijoje "Nemuno virsmas mariomis". Svarbiausias ekspozicijos akcentas - „Laiko mašina“. Ji padeda nusikelti į seniausius laikus ir išvysti, kaip traukėsi paskutinis dabartin3 Lietuvos teritoriją nuklojęs ledynas, formavosi Kauno marių regioninio parko teritorija ir gimė Kauno marios.
Didelis dėmesys ekspozicijoje skirtas Nemuno slėnio užlietų kaimų istorijai - čia įrengtas stendas „Pėdos marių dugne“. Žinoma, ši pasaka neišgalvota, o išgyventa ir patirta kelių kartų. Žmones, kilusius iš marių dugno, vadiname - dugniečiais. Turime surinkę ir vis dar renkame archyvines nuotraukas, atskleidžiančias senojo Nemuno slėnio kraštovaizdį ir vietos dvasią. Nemuno virsmas mariomis - viena ryškiausių XX a.
Turizmo sezono metu (nuo gegužės 20 d.) jaunąjai kartai šio regiono istoriją sekame it pasaką.
Įgyvendinant europinius projektus pamažu atsivėrė Pakalniškių piliakalnio formos, naujais laiptais pasipuošė Vieškūnų piliakalnis, atsirado apžvalgos aikštelė ant Mergakalnio, paukščių stebėjimo platformos Duobakalnyje, įrengtas nusileidimas prie marių Neveronių apžvalgos aikštelėje, o Samylų pakrantėje išdygo užlietus kaimus simbolizuojančios pavėsinės.
Kasmet įrengiame, atnaujiname nemažai informacinių stendų, prižiūrime ir tvarkome poilsiavietes, lankytinas vietas, pažintinius takus.
Kitos lankytinos vietos netoliese
Štai keletas kitų įdomių vietų, kurias verta aplankyti netoliese Kauno marių:
- Upninkai: Slaptas pasaulis, įrėmintas Neries ir Šventosios slėnių, su mažai paliestais slėniais, miškais ir autentiškomis sodybomis.
- Punios šilas: Aukščiausias Lietuvoje medis, įspūdingi upės skardžiai, juodieji gandrai ir partizaninis bunkeris.
- Šilavoto Davatkynas: Neformalus moterų „vienuolynas“, kuriame glaudėsi pamaldžios moterys.
- Maironio kelias Padubysiu: Viena gražiausių trasų Lietuvoje, vingiuojanti Dubysos slėniais.
- Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse: Autentiška Rumšiškių bažnyčia ir varpinė, perkeltos prieš užliejant Rumšiškes.
- Kazlų Rūdos miškai: Trečias pagal dydį Lietuvoje miškų masyvas, su Novaraisčio ornitologiniu draustiniu ir Kazlų Rūdos pažintiniu miško taku.
- Darsūniškis: Miestelis su Šv. Agotos, Šv. Kazimiero ir Šv. Jurgio vartais, kadaise stovėjusia Darsūniškio pilimi.
- Paparčių kaimas: Didingas LDK palikimas - dominikonų vienuolyno likučiai ir Paparčių piliakalnis.
- Molavėnai: Kompleksas Šešuvies upės slėnyje su piliakalniais, Jaujupio upeliu, mitologiniu Skirtinių akmeniu ir Molavėnų ąžuolu.
Linkime (iš naujo) atrasti gražiausius Lietuvos kampelius!