Visi puikiai žinome, kad mūrinė siena - tai patikimas ir ilgaamžis sprendimas. Tiesa, šiandien vien pradėję galvoti apie mūrinę sieną galite praleisti valandų valandas skaitydami informaciją ir atsiliepimus - rinktis galima ne tik tarp skirtingų gamintojų, naudojamų medžiagų, tačiau ir tarp rūšių. Verta pakalbėti apie pastarąjį aspektą - plytas ir blokus.
Gyvenamojo namo sienų mūrijime naudojamos plytos arba blokeliai. Tiesa, pastarieji gali būti ir klijuojami tarpusavyje. Nors sakoma, jog gera pradžia - pusė darbo, statant namą džiaugtis gera pradžia nėra kada. Pamatų įrengimas reikalauja didelės atsakomybės, tačiau tinkamas sienų tipo parinkimas yra ne mažiau svarbus darbas.
Lietuvoje namų statybai paprastai pasirenkamos sienos iš plytų arba iš blokelių. Jie gaminami iš įvairių medžiagų - kai kurios naudotos šimtmečius ir nuo seno žinomos kaip patikimos, kitos, nors ir naujoviškos, tačiau pasižymi statytojui labai patraukliomis savybėmis.
Statybos projekto rengimo metu reikia atsižvelgti į būsimus poreikius bei numatyti kokio tvirtumo pamatus montuosite, kadangi sienoms statyti skirtos medžiagos skiriasi ne tik savo šilumos laidumo savybėmis, tačiau ir svoriu. Dažniausiai pamatai daromi taip, kad vėliau galėtų atlaikyti didesnes apkrovas nei praktiškai jiems teks laikyti.
Plytos ar blokeliai?
Net ir neskaitydami produkto aprašymo lengvai atskirsite plytą nuo bloko. Dar daugiau, vizualūs skirtumai lemia ir daugelį jų savybių skirtumų. Vargu, ar reikia aiškinti kaip atrodo plyta, o ir blokas savo išvaizda jūsų nepriblokš. Iš esmės, blokai pasižymi savo gabaritais - jie yra platesni, aukštesni, masyvesni. Kai kurie blokai turi ir specialias įlaidas, kurių pagalba juos galima jungti tarpusavyje.
Blokuose formuojamos įvairios tuštymės, kurios juos palengvina, tokiu būdu meistrams daug lengviau dirbti statybos aikštelėje bei nereikalinga papildoma kėlimo įranga. Tiesa, plytos taip pat gali būti ne tik pilnavidurės, tačiau ir skylėtos. Jos pasižymi geresnėmis termoizoliacines savybėmis nei pilnavidurės - dėl šios priežasties sieną galima daryti plonesnę. Jų masė mažesnė, todėl mažesnė ir apkrova pamatui.
Plytas galima naudoti ir fasadui, ir konstrukcijai, kuomet iš blokelių sumūrytai sienai reikalinga išorės apdaila. Tiesa, gyvenamajame pastate, norint pasiekti geresnius šiluminius rodiklius, šis skirtumas nėra itin aktualus. Be to, techniškai iš kai kurių blokelių sukonstruotą sieną taip galima palikti be apdailos, tai daugiau estetinis pasirinkimas. Plytos yra kompaktiškų išmatavimų, jas galima mūryti tiek skersai, tiek išilgai. Blokeliai savo konstrukcijoje turi specialias įlaidas, kurios lemia tai, kad sunaudojama mažiau skiedinio, mat jungiamos tik horizontalios siūlės, vertikaliai jie sujungiami įlaidomis. Taip pat dažnai minimas jų privalumas - lengvas apdirbimas.
Prieš pradedant darbus reikėtų atsižvelgti į blokelių gamintojo rekomendacijas. Kai kurių rūšių blokelius nurodoma klijuoti specialiais klijais, kitus galima mūrinti su paprastu mūro skiediniu.
Praktiškam žmogui greičiausiai nelabai svarbu, kaip statybinė medžiaga atrodo, juk ją vis tiek paslėpsite po šilumos izoliaciniu sluoksniu ar apdaila. Dėmesį vertėtų atkreipti į medžiagų savybes.
Kalbant apie greitį ir patogumą, blokai turi ryškų pranašumą. Jau minėtos įlaidos yra puikus konstrukcinis sprendimas - per jas blokai yra sujungiami vienas su kitu. Šis sprendimas yra dvigubai naudingas. Pirma, tokiu atveju sunaudojama mažiau skiedinio. Lyginant su statyba iš plytų, jas reikia mūryti eilėmis vieną eilę virš kitos (horizontalios siūlės) bei vieną greta kitos (vertikalios siūlės). Tik taip plytų mūro siena taps tvirta ir patikima. Kadangi blokuose vertikalių siūlių mūryti nereikia, sutaupoma skiedinio ir pinigų.
Antra - greitis. Statyba iš blokų yra daug spartesnė. Priklausomai nuo bloko tipo, vienas blokas atstoja 5-10 plytų ir net daugiau. Taigi, vietoje daugybės plytų pakanka pakloti vieną bloką: tai taupo laiką, o laikas - pinigai. Darbų greitis yra blokų pusėje, nes nereikia mūryti jau minėtos vertikalios siūlės, be to blokų mūrijimo procesas yra patogus ir lengvas.
Mūrijimo procesą dar labiau palengvinsite naudodami įmonės „Simpras“ gaminamus sausus mišinius SIMMIX: mūro mišinį S-10, blokų klijus - MK-5 (akytojo betono blokams) bei MK-15 (silikato blokams). Blokų klijai leidžia formuoti plonesnę horizontalią siūlę, taip dar labiau padidindami sienos šilumines savybes.
Pagrindinės plytų rūšys
Statybinės plytos būna dviejų medžiagos rūšių - keraminės ir silikatinės. Blokų rūšių įvairovė didesnė - be keraminių ir silikatinių blokų galite rasti ir akyto betono (dujų silikato), keramzitbetonio ir betono blokų.
Pagrindinės Plytų Rūšys Populiariausios yra keraminės, silikatinės, šamotinės ir apdailinės plytos. Kiekviena iš jų turi skirtingas savybes ir paskirtį:
- Keraminės plytos: Gaminamos iš molio ir degamos aukštoje temperatūroje. Tai vienas populiariausių pasirinkimų dėl atsparumo šalčiui ir drėgmei bei puikių šiluminių savybių.
- Silikatinės plytos: Gaminamos iš smėlio ir kalkių mišinio, kietinamos garo kamerose.
- Šamotinės plytos: Ypatingai atsparios aukštoms temperatūroms, todėl naudojamos židinių, krosnių ar pramoninių krosnių mūrijimui.
- Apdailinės plytos: Skirtos fasadams, dekoratyvinėms sienoms bei interjero akcentams. Tai puikus būdas suteikti pastatui estetikos, stiliaus ir išskirtinumo.
Klinkerinės plytos yra aukštos kokybės keraminės plytos, pagamintos iš specialiai paruošto molio, kurio sudėtis ir gamybos procesas užtikrina ypatingą tvirtumą ir atsparumą aplinkos poveikiui. Aukšta temperatūra, kuria plytos deginamos, suteikia joms puikias savybes, tokias kaip minimalus drėgmės sugėrimas, atsparumas šalčiui ir karščiui, bei ilgaamžiškumas. Dėl šių savybių klinkerinės plytos yra ideali medžiaga pastatų fasadams, grindims ir kitoms konstrukcijoms, kurios turi atlaikyti sudėtingas aplinkos sąlygas. Be to, jų natūralus ir elegantiškas paviršius suteikia pastatams rafinuotą išvaizdą ir papildomą estetinį vertingumą.
Medžiagų Savybės Tiek tradicinės keraminės plytos, tiek ir naujoviški keraminiai blokeliai yra atsparūs drėgmei ir temperatūrai, todėl mažai deformuojasi. Taip pat keramika yra ekologiška medžiaga, tokios plytos ir blokeliai itin atsparūs ugniai. Plytų sluoksnis gerai atrodo ir paliktas atviras, kai kai kurioms kitoms medžiagoms reikėtų įrengti apdailą. Keraminius blokelius lengviau apdirbti, nes jie paprastai būna tuštymėti. Tiesa, statytojus neretai atbaido jų kaina, be to, iš jų sumūrytose sienose problematiškesnis instaliacinių laidų tiesimas.
Kita tradiciškai šalyje paplitusi sienų mūrijimo medžiaga - silikatinės plytos. Jų pagrindinis bruožas yra ekonomiškumas - jos gana pigios. Taip pat ši medžiaga nedegi, atspari šalčiui ir gali pasiekti didelį stiprį gniuždant, mažas įmirkio savybes, sienas lengva inkaruoti. Plytas galima naudoti tiek laikančiųjų konstrukcijų statybai, tiek apdailai. Tiesa, fasadas iš silikatinių plytų šiais laikais nėra pats geidžiamiausias pasirinkimas estetiškai, nors techniškai tame kaip ir nėra nieko blogo. Iš tos pačios medžiagos gaminami silikatiniai blokeliai pasižymi beveik identiškomis savybėmis, tačiau estetiškai atviras sluoksnis atrodo dar blogiau, todėl apdailos svarba dar didesnė. Kiti medžiagos trūkumai - prasta šiluminė varža ir jų svoris.
Ieškant šiuolaikinių sprendimų, nemažai statytojų pasirenka akytojo betono blokelius (dar klasifikuojamus kaip dujų silikato blokeliai). Šio tipo blokeliai gana gerai praleidžia vandens garus, tad ir išorinis sluoksnis turėtų būti laidus garams bei nepraleisti lietaus vandens. Jų kaina nedidelė, santykinai gera šiluminė varža, taip pat tokius blokelius lengviau apdoroti. Tačiau tokių blokelių trūkumai yra geras vandens įgėrimas ir lėtas džiuvimas. Įrengiant vienasluoksnes sienas, mūrijant patartina siūles daryti kuo mažesnes arba blokus klijuoti.
Keramzitiniai (keramzitbetonio) blokeliai pasižymi pluoštu teigiamų savybių: lengvi, su jais nesunku dirbti net ir neprofesionalams, atsparūs drėgmei ir šalčiui. Nesunku inkaruoti ar vedžioti instaliacinius laidus. Šuos blokelius yra lengviau apdirbti nei keraminius, be to tikslūs parametrai reiškia mažesnius standartinių blokelių nuokrypius. Iš keramzito blokelių sumūrytos sienos vėliau nereikia gruntuoti. Iš keramzito blokelių statomi mažaaukščiai gyvenamieji namai. Blokeliai paprastai klojami dviem eilėmis, viduje paliekant trečdalio blokelio pločio tarpą. Vis dėlto šie keramzito blokelių kainos ir šiluminės varžos santykis įvardijamas kaip pagrindinis jų trūkumas.
Tose namo vietose, kuriose nereikalingos dideles apkrovas atlaikančiose medžiagos, tarkime, statant pertvaras, galima naudoti gipso blokelius. Jie pasižymi atsparumu ugniai, geromis garso izoliacinėmis savybėmis, juos lengva pjaustyti, tačiau jos mažiau atsparios apkrovoms.
Sienų medžiagų atsparumas gniuždymui
Renkantis medžiagas sienoms reikėtų atsižvelgti ir į jų atsparumą gniuždymui. Sienos galės atlaikyti tuo didesnes apkrovas, kuo šis rodiklis yra aukštesnis. Aktualiausias šis rodiklis yra aukštesniems namams, nes konstrukcijos apkrovos apatinėms plytų ar blokelių eilėms gali būti pakankamai didelės, o žiemą prisideda ir sniego svoris. Kita vertus, jei pertvara vidinė, neneša jokios apkrovos, ją galima daryti iš silpnesnės ir pigesnės medžiagos. Tad vieno namo statybai gali būti panaudoti net keli sprendimai.
Mūrijimas plytomis ir blokeliais pernelyg nesiskiria, tačiau blokeliai turi privalumą - dėl jų konstrukcijoje esančių specialių įlaidų, nereikia mūryti vertikalių siūlių, užtenka juos sujungti. Tiesa, horizontaliai blokelius taip pat kaip ir plytas reikia tvirtinti skiediniu. Nors medžiagų kaina yra panaši, mūryti blokeliais taip pat yra pigiau nei plytomis. Kai kuriais atvejais kubinio metro kaina gali skirtis maždaug 30-40%, įskaičiuojant būtent darbo kainą. Žinoma, reikėtų atsižvelgti į tai, kad blokelių pasirinkimas yra pakankamai didelis, todėl būna ir tokių, kurie yra brangesni už plytas.
Mūrijimo patarimai
Keletas patarimų, kurie padės užtikrinti kokybišką mūrijimą:
- Labai svarbu atsižvelgti į sienos aukštį. Mūrijant pirmą aukštą nuo žemės ir pasiekus tam tikrą eilę, dirbti tampa ne taip patogu, sulėtėja darbo sparta. Pastebėta, kad aukščių skirtumas turėtų būti nuo 0,6 m iki 1,2 - taip pasiekiamas didžiausias darbo našumas. Efektyvumui užtikrinti įrengiami reikalingo aukščio pastoliai.
- Mūrijant ar montuojant blokelius, reikėtų siekti, kad kiekviena mūrijama plyta perdengtų eilėje prieš tai atsiradusias „siūles“, t. y. viršutinė plyta tam tikra dalimi dengtų bent dvi plytas apačioje.
- Sudėjus pirmą eilę, konstrukciją reikėtų armuoti - dedamas armavimo tinklelis, kurio akutės yra 5 cm x 5 cm. Vėliau tokiu pat būdu armuojama kas keturias, kas aštuonias eiles ar kitais projekte numatytais dydžiais. Blokeliai armuojami dažniau, nes jų „surišimas“ gali būti ne toks stiprus. Tarkime, plytas galima „rišti“ įvairia kryptimi, ką tik labai retai galima daryti su blokeliais dėl jų išmatavimų. Bent jau keramzitinius blokelius armuoti reikia kas tris-keturias eiles.
- Pabaigus darbus, mūrą reikėtų uždengti plėvele, kad nesikauptų drėgmė. Mūrijant žiemą naudojamas specialus šalčiui atsparus skiedinys su cheminiais priedais, kuris neleidžia sušalti besikaupiančiam vandeniui.
Namelio statyba nuo nulio. 12. Gegnių supjovimas ir montavimas.
Plytų pasirinkimo filtrai
Įsigyjant statybines plytas, dėmesį derėtų atkreipti į keletą svarbių dalykų. Visų pirma gerai apgalvokite, kokioms konstrukcijoms naudosite plytas. Jei mūrysite nešančias ar pertvarines sienas, rinkitės dideliu atsparumu pasižyminčias tradicines statybines plytas. Laikančioms pertvarinėms konstrukcijoms labiau tiks pilnavidurės keraminės plytos, itin atsparios gniuždymui ir ugniai. Be to, jos gerai izoliuoja šilumą, todėl gali tapti vienu geriausių pasirinkimų armuoto mūro konstrukcijose. Tuo metu silikatinės plytos yra nepakeičiama vidinių pertvarų medžiaga. Jos gerai izoliuoja ore sklindantį garsą bei pasižymi dideliu darbo našumu, todėl tai itin geras sprendimas namų statyboje. Asortimente taip pat rasite krosnių mūrijimui pritaikytų raudonų plytų. Jų aukšti techniniai ir kokybės rodikliai bei ypatingas patvarumas leidžia kartu apmūryti ir visą židinio ar krosnies sistemą. Tiesiogiai veikiamos atmosferos veiksnių, šios plytos nesikeičia nei formos, nei darbo našumo atžvilgiu.
Statybinių medžiagų ir darbų kaina nuolat kinta. Nepamirškite, kad nusipirkę medžiagas, žengėte tik pirmą žingsnį - reikia skaičiuoti ir konstrukcijos įrengimo kaštus. Į kainą reikėtų įskaičiuoti ir darbo kainą. Abiejų rūšių statybines medžiagas (plytas ir blokus) galite susimūryti patys, tiesa, blokus mūryti yra daug lengviau. Kita vertus, jei taupote savo laiką, be abejo, samdysite darbininkus. Tokiu atveju reikėtų pasidomėti, ar įkainiai skirtingoms medžiagoms nesiskiria.
Mūro darbai dažnai nesibaigia tik laikančiomis sienomis. Pertvaros taip pat yra svarbus pastato elementas. Dažniausiai pertvaroms netaikomi stiprumo ar ilgaamžiškumo reikalavimai, nes jų neveikia nei apkrova nei išoriniai aplinkos poveikiai. Vienas svarbiausių pertvarų reikalavimų yra ore sklindančio garso izoliacija. Šiuo atveju tradiciškai mažesnių išmatavimų pilnavidurės plytos gali būti geresnis pasirinkimas nei stambių gabaritų blokai.
Teoriniai skaičiavimai rodo, kad net ant šono sumūrytos pilnavidurių KERAPOR keraminių plytų sienos (tokios tinkuotos sienos storis ≈118 mm) garso izoliacijos koeficientas lygus 47 dB. Tam kad pasiekti panašų rezultatą naudojant keraminius kiaurymėtus blokus, atitvara turėtų būti sumūryta iš 180 mm pločio blokų (tokios tinkuotos sienos storis ≈210 mm).
Projektuojant bei statant pastato (jo dalies) energinį naudingumą, turi būti įvertinta pastato (jo dalies) vidaus šiluminė talpa. Pastato atitvarų ir vidaus konstrukcijų masyvumo didinimas didina pastato vidaus šiluminę talpą, trumpina pastato šildymo trukmę, mažina energijos sąnaudas pastatui šildyti šaltuoju metų laikotarpiu ir pastato vėsinimui vasaros laikotarpiu. Pastato atitvarų ir vidaus konstrukcijų masyvumo didinimas leidžia pasiekti aukštesnę pastato energinio naudingumo klasę. Siekiant suprojektuoti efektyviausius energinio naudingumo požiūriu pastatus (jų dalis), pirmenybė turi būti teikiama masyvioms atitvaroms ir masyvioms pastato (jo dalies) vidaus konstrukcijoms.
Mūrinių sienų šiltinimas
Mūrines sienas būtina šiltinti. Paprastai statyboje naudojamos dvi medžiagos - mineralinė vata arba polistireninis putplastis. Vartotojas pats pasirenka, ko jam reikia, visų pirmiausia, kokio fasado. Fasadai yra dviejų tipų: ventiliuojami arba tinkuojami. Tinkuojamuose fasaduose nėra oro tarpo ir apdaila liečiasi su izoliacija. Įrengiant ventiliuojamą fasadą tarp šilumos izoliacijos ir apdailos sluoksnių yra oro tarpas. Į jį patenka oras iš lauko, kuris vėdina oro tarpe atsirandančius vandens garus ir kondensatą. Ventiliuojamose sistemose taip pat naudojama pluoštinis sluoksnis: akmens vata, akmens ar stiklo pluoštas bei kitos medžiagos.
Apšildomo fasado sluoksnis susideda iš tokiems fasadams skirtos apšiltinimo vatos, difuzinės vėjo izoliacinės plėvelės bei apdailos medžiagų arba didelio tankio vatos su atitinkamais parametrais. Jei sienos fasadas nebus tinkuojamas, reikia įrengti tarpą tarp šilumos izoliacijos.
Tinkuojamo fasado atveju pigiau būtų įrengti apšiltinimą su polistireniniu putplasčiu, nors sparčiai augant jo kainai rinkoje, greitai nebus skirtumo, ar apšiltinimą įrengti iš putplasčio, ar mineralinės vatos. Anksčiau vata kainavo beveik dvigubai brangiau, tačiau dabar kainos praktiškai išsilygino. Vienintelis dalykas, tai darbas - dirbti su putplasčiu yra kur kas lengviau nei su vata. Tačiau vata yra nedegi, tad gaisro atveju, vata trukdo ugniai plisti, nes ji neduos ugniai plėstis. Polistireninis putplastis kitaip - iš pradžių pradeda lydytis, o pasiekęs aukštą temperatūrą gali palaikyti ugnį. jis pats yra degi medžiaga.
Renkantis apšiltinimą reikėtų žiūrėti į konkrečias savybes, kadangi ta pati medžiaga gali skirtis skirtingais ypatumais, tarkime, tankumu. Tas pats polistireninis putplastis yra įvairių rūšių. Tarkime, standartinis, kuris yra populiariausias, ir neoporas. Neoporas yra tamsus, į jo sudėtį įdedama grafito, varža yra geresnė už paprastą polistireninį putplastį, todėl ir medžiagos sluoksnį galima dėti plonesnį. Jo kaina yra didesnė, tačiau jeigu norima ploniau, tačiau šilčiau, šis variantas yra labai geras. Mineralinės vatos šiluminė varža yra panaši, bet šilumos laidumo koeficientas gali būti mažesnis nei neoporo. Dėl to, norint pasiekti tokį patį efektą, reikėtų dėti, kiek storesnį jos sluoksnį, tarkime, jei tomis pačiomis sąlygomis polistireniniam putplasčiui reikia dėti 10 mm, vatai reikėtų 12 mm.
Sienų apdaila
Vėliau lieka sienų apdaila. Tokių sienų apdailai naudojamas plytų mūras, medinės arba plastikinės dailylentės, lakštinės medžiagos, sieną galima ir tinkuoti. Statybinės plytos - tai viena iš seniausių ir patikimiausių statybinių medžiagų, kuri išliko aktuali iki šių dienų. Plytos pasižymi išskirtiniu tvirtumu, atsparumu aplinkos poveikiui, yra nedegios ir ilgaamžės.
Apdailos plytos išsiskiria spalvų įvairove: nuo tamsiai rudos iki šviesiai raudonos, nuo visų geltonos atspalvių iki baltos. Kaip gamtoje nėra dviejų visiškai vienodų spalvų, taip ir tarp plytų neįmanoma rasti dviejų visiškai vienodų. Dėl estetiškai atrodančių plytų paviršių atsiranda daug statybų dizaino bei individualių sprendimų galimybių. Konkrečiame fasade gali varijuoti ne tik atspalviai, bet ir paviršių tipai, plytų formos bei matmenys. Plytos dera su tokiomis medžiagomis kaip mediena, metalas ir tinkas.
Jei tik namo statytojas pageidauja, gali būti naudojamos ir specialios kampinės ar net figūrinės plytos, leidžiančios atrasti originalių ne tik fasado apdailos, bet ir kitų išorės ar vidaus konstrukcijų sprendimų. Tokios apdailos plytos gali būti naudojamos langams, kolonoms, stulpeliams, arkoms ir daugeliui kitų lauko bei vidaus elementų statybai.
Lietuvos klimato sąlygomis plytos − idealiausia statybinė medžiaga, vienodai gerai atlaikanti žiemos speigą ir vasaros karščius. Plytos nedega ir nepūva, plytų fasadui nereikia jokios ypatingos priežiūros, tai patikima apsauga nuo drėgnų ir vėjuotų orų.
Ypač vertinamos tokios plytų ypatybės kaip gebėjimas akumuliuoti bei tolygiai atiduoti šilumą visą parą, savybė „kvėpuoti“, t.y. praleisti drėgmę, ekologiškumas ir natūralumas. Būtent dėl šių privalumų plytos sukuria geriausią patalpų mikroklimatą.
Keraminių apdailos plytų rinkos lyderis Lietuvoje yra austrų koncernas „Wienerberger“. Šiuo metu ši įmonė yra viena stambiausių plytų gamintojų, kuri koncentruojasi plytų gamyboje ir tiekia jas visame pasaulyje. Koncernas turi daugiau kaip 226 gamyklas 30 šalių.
Pirmasis sprendimas susijęs su mažesnėmis sąnaudomis perkant medžiagas, tačiau laikui bėgant jos dažnai išsilygina atsižvelgiant į eksploataciją ir remonto poreikį. Visų pirma, puikūs techniniai parametrai yra klinkerio naudai. Renovuodami tinkuotą sieną, galite priimti sprendimą įrengti plytų fasadą.
Tuo atveju, kai pamatai yra tokie platūs, kad suteikia galimybę dėti papildomą plytų sluoksnį, tuomet sieną galima būtų pastatyti ir ant jau esamų pamatų. Jei jų plotis yra nepakankamas, leidžiama juos išplėsti taip, kad po plytų siena būtų sukurta atrama.
Kitas sprendimas yra plytų sluoksnio statyba ant specialių nerūdijančio plieno konsolių, kurie plytų fasado apkrovą perduoda tiesiai į konstrukcijos sieną (medžiaga, iš kurios padaryta siena, turi būti aukštų tvirtumo parametrų). Reikėtų pažymėti, kad jei architektūrinis projektas apima fasado tinkavimą, ne visada įmanoma pridėti plytų sluoksnį.
Renkantis klinkerio plyteles, nereikia plėsti pamatų ar montuoti konsolių. Būtina tinkamai paruošti pagrindą, kuris turi būti lygus, tvirtas ir kruopščiai nuvalytas nuo nešvarumų. Ant paruošto sienos paviršiaus dedamas klijų sluoksnis, skirtas plytelėms pritvirtinti, o tada pačios plytelės klojamos, pradedant nuo kampų (tam naudojamos kampinės plytelės). Kitas žingsnis yra standartinių plytelių klijavimas eilėmis, turėtumėte palikti maždaug 12 mm tarpus, kurie vėliau užpildomi specialiu mišiniu.
DUK
Kokios plytos populiariausios? Populiariausios yra keraminės, silikatinės, šamotinės ir apdailinės plytos.
Kuo skiriasi keraminės plytos nuo silikatinių? Keraminės plytos gaminamos iš molio, jos atsparesnės drėgmei ir šalčiui, pasižymi geresnėmis šiluminėmis savybėmis.
Kam naudojamos apdailinės plytos? Apdailinės plytos - tai dekoratyvinės plytos, naudojamos fasadų ar interjero apdailai.
Ar plytos yra degios? Ne, plytos yra nedegios, todėl užtikrina aukštą priešgaisrinę saugą.
Kiek plytų reikia 1 m² sienos? Plytų kiekis priklauso nuo sienų ploto, pasirinktų plytų dydžio ir mūrijimo būdo. Paprastai 1 m² sienos mūrijimui reikia apie 50-60 standartinių plytų.
Nuo ko priklauso statybinių plytų kaina? Statybinių plytų kaina priklauso nuo rūšies, dydžio ir paskirties.
Ar galima įsigyti plytas internetu? Taip, mūsų parduotuvėje galima patogiai įsigyti statybines plytas internetu.
Kokios plytų savybės? Plytos yra ilgaamžės, ekologiškos, atsparios ugniai ir drėgmei.
Koks skiedinys naudojamas mūrijimui? Mūrijimui dažniausiai naudojamas cementinis-kalkinis arba specialus plytų mūro skiedinys.
Ar reikia prižiūrėti laikančias sienas? Laikančioms sienoms priežiūra dažniausiai nereikalinga.
Ar galima naudoti skirtingas plytas skirtingoms konstrukcijoms? Taip, galima.