Lietuva, turtinga istorija ir gamtos grožiu, slepia daugybę paslapčių, o vieni iš svarbiausių jos liudininkų - piliakalniai. Visoje Lietuvoje yra daugiau nei 900 dirbtinių kalvų, ant kurių kadaise stūksojo pilys. Šiandien jie ne tik primena apie praeitį, bet ir traukia keliautojus, istorijos mėgėjus bei gamtos mylėtojus.

Punios piliakalnis
Kas yra Piliakalnis?
Piliakalniai gali būti visokių - ir didelių, ir mažų. Tačiau kiekvienas jų turi turėti nors menkiausią istoriją apie jo atsiradimą. Galbūt piliakalnis mažas, bet jo istorija didžiulė arba piliakalnis didelis, o istorija maža.
Piliakalnių Formavimasis ir Rūšys
Piliakalnių formavimasis ir rūšys yra įvairūs, kiekvienas jų unikalus savo istorija ir aplinka.
Legendos Apipinti Piliakalniai
Lietuvoje piliakalnių priskaičiuojama per 860, kiekvienas jų apipintas legendomis ir skirtingomis istorijomis. Štai keletas pavyzdžių:
- Maišiagalos piliakalnyje esą palaidotas kunigaikštis Algirdas.
- Padievaičio piliakalnyje buvus Gedimino pilis.
- Dubingių - gyvenusi Barbora Radvilaitė.
- Liesėnų - garsios ir šlovingos Giedraičių giminės šaknys.
- Apuolės - pirmoji rašytiniuose šaltiniuose paminėta Lietuvos vietovė (853 m. Rimberto kronikoje).
- Šeimyniškėlių - Vorutos pilis.
- Punios - Pilėnų vieta ir t.t.
Taigi pirmieji piliakalniai apie kuriuos jums šiandieną pasakosime bus Kuplės ir Veringos. Šie piliakalniai turėjo vieną bendrą padavimą: gyveno toks turtingas ponas, turėjo jis dvi gražias dukras Kuplę ir Veringą. Vieną gražią dieną, ponas iškėlė puotą, ir sukvietė daug daug svečių. Kadangi ponas buvo labai turtingas svečiams jis padėjo auksines lėkštes, įrankius tai pat auksinius. Ir staiga neprašyta, nekviesta į puotą įsiveržė ragana. Tik žiūri, kad pono dvaro nebėra, o vietoj jo du kalnai stovi.
Populiariausi ir Įdomiausi Lietuvos Piliakalniai
Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ ir Lietuvos turizmo informacijos centrai siūlo pasižvalgyti po gražiausius šalies piliakalnius, o įkvėpimui - istoriją apie tikslą aplankyti visas šias kalvas Lietuvoje. Štai keletas vietovių, kurias rekomenduojama aplankyti:
- Vieškūnų piliakalnis, Kaunas: Tikima, kad čia vaidenasi, girdimas šunų lojimas, todėl ir vadinamas Šuneliškių kalnu. Visais metų laikais nuo piliakalnio atsiveria puikus vaizdas į marias, smėlio šlaitus ir Lietuvos baroko perlą - Pažaislio vienuolyną.
- Šeimyniškėlių piliakalnis, Anykščiai: Tai buvo pati didžiausia pilis Rytų Lietuvoje, spėjama Mindaugo Vorutos pilies vieta.
- Imbarės piliakalnis, Kretingos r.: Viena legenda byloja, kad pilies valdovo dukra pamilo ir išlaisvino bokšte įkalintą kryžiuotį.
- Burbaičių piliakalnis, Kelmės r.: Padavimai mena, kad piliakalnyje esą mūro rūsiai ir juose paslėptas lobis bei kad nuo pakrantės į ežero salą veda kūlgrinda.
- Šeimyniškių piliakalnis, Utenos r.: Piliavietė datuojama I tūkst.-XV a. Piliakalnyje stovėjo Užpalių pilis, kuri buvo svarbiausia rytų Lietuvos pasienio tvirtovė.
- Dubingių piliakalnis, Molėtų r.: Dubingių pilis buvo svarbus XIV-XVIII a. Lietuvos kultūros, pramonės, gynybos centras.
- Budelių piliakalnis, Kaišiadorių r.: Budelių piliakalnis yra vienas vizualiausių Kaišiadorių rajone su gražiu nuo jo atsiveriančiu vaizdu į Nerį, jos vingį, apylinkes.
- Lopaičių piliakalnis, Rietavo r.: Spėjama, kad čia kadaise buvo žynių valdos. Lopaičių piliakalnis, siejama, žemaičių kunigaikščio Vykinto pilies Tvarmenės (XII a.), prie kurios buvo sužeistas Mindaugas, vieta.
- Prelomčiškės piliakalnis, Lazdijų r.: Nuo Prelomčiškės piliakalnio atsiveria įspūdinga panorama į Dusios ežerą.
- Kačėniškės piliakalnis: Iš vienos pusės jo šlaitas baigiasi ties ežeru, o iš vakarų plyti žemapelkė, per kurią iki pat kalvos veda nuostabaus grožio pažintinis takas.
Taip pat verta aplankyti:
- Dieveniškių istoriniame regioniniame parko Bėčionių piliakalnis.
- Neries regioninio parko Buivydų ir Bradeliškių piliakalniai.
- Salantų regioniame parke Kartenos piliakalnis.
- Kurtuvėnų regioniniame parke Bubių piliakalnis.
- Panemunių regioniniame parke Seredžiaus piliakalnis.
- Varnių regioninio parko Sprūdės piliakalnis.
- Medvėgalio piliakalnis.
- Molavėnų piliakalnis.
- Jiesios piliakalnis (Napoleono kalnas) Kaune.
- Žvelgaičio piliakalnis Žagarės regioniniame parke.
- Pūčkorių piliakalnis Vilniuje.
Virginija Krunglevičienė, aplankiusi per 500 piliakalnių, sako: „Jausmas ant piliakalnio man ypatingas, žodžiais sunkiai nusakomas. Norisi pabūti ilgai: pasižvalgyti į tolius, pajausti, įsiklausyti. Ir tikrai kažkokiu sakraliu būdu ima smelktis į tave, tekėti gyslomis tautos atminties syvai, beveik nebestebina ir padavimuose minimos istorijos, jog iš piliakalnio gelmių naktimis sklinda aimanos, ar gaudžia varpai.“

Lietuvos piliakalnių žemėlapis
Piliakalnių Tyrinėjimas
Šeimyniškėlių piliakalnis - plačiausiai ištirtas piliakalnis Lietuvoje. Nuo 1990 m. net 19 sezonų piliakalnį sistemingai tyrinėjo archeologas dr. Gintautas Zabiela su talkininkais.
Kačėniškės piliakalnis. Tai daugiausiai tyrinėtas piliakalnis ne tik Lietuvoje, bet ir Rytų Pabaltyje.
Piliakalniai Kaune
Yra keletas piliakalnių esančių netoli mūsų miesto. Aukštupių piliakalnis, Batakių piliakalnis, Dapkiškių piliakalnis, Gilandžių piliakalnis, Greižėnų piliakalnis, Ivangėnų piliakalniai, Juškaičių piliakalnis, Kiukiškių piliakalnis, Matiškių piliakalnis, Naujininkų (Kuturių) piliakalnis, Nosaičių (Skaudvilės) piliakalnis, Pagramančio piliakalnis, Reksčių piliakalnis.
Jiesios piliakalnis, dar vadinamas Napoleono kalnu yra Kaune, Jiesios ir Nemuno santakoje. Šlaitai statūs - 32-37 m. Nuo XIX a. vadinamas Napoleono kalnu. Manoma, kad nuo šios kalvos Napoleonas 1812 m. birželio 24 d.
Gedimino Kalnas Vilniuje
Gedimino kalnas įrengtas atskiroje kalvoje, Neries ir Vilnios kairiuosiuose krantuose, jų santakoje. Iki XIX a. pradžios piliakalnis buvo Vilnios dešiniajame krante, nes jį iš P ir V juosė dabar jau užpilta senoji Vilnios vaga, o dabartinė vaga į R greičiausiai yra XIV a. prakasimas. Aikštelė ovali, pailga ŠR-PV kryptimi, 120×45 m dydžio. Jos 8 m pločio P kraštas viršuje 4 m aukštesnis, primena pylimą, nors yra natūralus darinys. Š šlaite yra senojo kelio žymės. Šlaitai statūs, 48 m aukščio. Jie ne kartą yra slinkę (ankstyviausia nuošliauža žinoma iš 1396 m.). Aikštelėje XV a. pradžioje pastatyta mūrinė Vilniaus aukštutinė pilis, kurios liekanos XX a. ne kartą restauruotos. Aikštelė išgrįsta akmenimis, dirvonuoja, šlaitai apaugę labai praretintais lapuočiais. R šlaitu į aikštelę veda 1895 m. įrengtas akmenimis grįstas kelias. Š šlaite 2003 m.
Tomas Venclova rašė: „Gatvės atrodo monochrominės, bet nuo Bekešo ar Gedimino kalno matyti, kad Vilniuje vyrauja trys skirtingos spalvos: gelsvas sienų tinkas, žali sodai, raudonų čerpių stogai. Kaip tik tos trys spalvos panaudotos Lietuvos vėliavai. Tiesa, yra dar viena spalva - varpinių ir debesų baltumas. Bokštai ir debesys pratęsia aukštumos matmenį.“
Jonas Juškaitis rašė: „Rytas. Pagaliau rytas. Po sapno - košmaro: aš - geležinis vilkas - stoviu kalno viršūnėje ir kaukiu, nes ką tik sapnavau šarvuotą galingą vyrą ir didelį miestą, štai pabudau ir kaukiu, aš, geležinis vilkas, kaukiu kaip vėjas prie jūros…“
Tomas Arūnas Rudokas rašė: „Aš įlipu į troleibusą Nr. 3 ir važiuoju Antakalnio gatve Gedimino aikštės link.“
Sovietų Raketinė Bazė Kopūstėliuose
Vaizdinguose miškuose tarp Ukmergės ir Veprių, prie Šventosios upės, tris dešimtmečius (1958-1988 m.) buvo įsikūrusi sovietų armijos Kopūstėlių raketinė bazė. Statybos Kopūstėlių miškuose prasidėjo apie 1958 m. Kopūstėliai buvo viena iš dviejų raketinių bazių, apjungtų į bendrą struktūrą. 1960 m. čia atgabentos tuo metu galingiausios sovietų armijos raketos - 8K63. Kopūstėliuose jų buvo aštuonios. Jos laikytos užmaskuotuose angaruose: ant gelžbetonio konstrukcijų užpylus smėlio, užstūmus grunto, angarai buvo apželdinti žole, krūmais ir medžiais. Branduolinis ginklas raketoms laikytas atskiroje teritorijoje - tame pačiame Kopūstėlių miške, maždaug už poros kilometrų. Branduolinės galvutės buvo saugomos ant vežimėlių pastatytuose specialiuose konteineriuose, jų priežiūra ir apsauga rūpinosi atskiras karinis dalinys. 8K63 tipo raketos galėjo pasiekti taikinį, esantį ne toliau kaip už 3000 kilometrų.
Kovinių raketų padėčių būta trijų: pastovi, padidinta ir pilnos parengties. Kopūstėliuose raketos paprastai buvusios pastovioje padėtyje, reiškia, be branduolinio užtaiso saugotos angare. Gavus įsakymą raketas paruošti padidintai karinei padėčiai, jos nutempiamos iki starto aikštelės, prijungiama branduolinė galvutė. Pilna parengtis reiškė, kad ginklas turi būti paruoštas startui - raketa pastatoma ant paleidimo įrenginio, supilami kuro komponentai, į valdymo sistemą įvedamas skrydžio tikslas. Kopūstėlių raketinėje bazėje raketos tik kartą paruoštos antrai padėčiai - 1968 m. Kopūstėliuose buvusios raketos - mobilios - į orą jos pakilti galėjo ne tik iš raketinės bazės teritorijoje įrengtų stacionariųjų paleidimo aikštelių. Atsarginių raketų paleidimo aikštelių būta įvairiose rajono vietovėse, kadangi tai nebuvo kažkoks ypatingas įrenginys: masyvios gelžbetonio plokštės, užimančios apie šešių kvadratinių metrų plotą.
Laisvai įžengti į Kopūstėlių raketinę bazę civiliai galėjo tik po 1988-ųjų, kuomet buvo išgabentos visos vidutinio nuotolio raketos 8K63. Tris dešimtmečius ši teritorija dieną ir naktį buvo akylai saugoma ir stebima. Kopūstėlių raketinės bazės kovinės dalies teritorija buvo aptverta dvylikos eilių spygliuota tvora, kurios aukštis siekė daugiau nei du metrus. Už tvoros įrengta apsaugos sistema „Tantal” - nematomi davikliai, reaguodavo į bet kokį judantį objektą ir siųsdavę signalą į sargybos būstinę. Visa teritorija buvo aptverta elektrifikuota apsaugos sistema - tai žmogaus akiai nepastebimas tinklas, kuriuo nuolat tekėjo 380 V elektros įtampa, o esant karinei padėčiai - ir 1800 V. Bazę taip pat juosė iš sargybos būstinės valdomi minų laukai, apkasai, veikė ilgalaikių ugnies taškų sistema.
Šiuo metu Kopūstėlių raketinėje bazėje įsikūręs klubas „Miško broliai”, pristatantis partizanų istoriją, organizuojantis ekskursijas, edukacinius užsiėmimus, stovyklas bei kitas aktyvias pramogas.
VEDRIU IR KAZOKU PILIAKALNIAI ZEMAICIU LEGENDOS
| Piliakalnis | Vieta | Ypatybės |
|---|---|---|
| Vieškūnų piliakalnis | Kaunas | Vaizdas į Pažaislio vienuolyną, legendos apie vaiduoklius |
| Šeimyniškėlių piliakalnis | Anykščiai | Spėjama Mindaugo Vorutos pilies vieta |
| Imbarės piliakalnis | Kretingos r. | Legendos apie pilies valdovo dukrą ir kryžiuotį |
| Burbaičių piliakalnis | Kelmės r. | Padavimai apie paslėptus lobius ir požeminius rūsius |
| Dubingių piliakalnis | Molėtų r. | Susijęs su Radvilų gimine ir Barbora Radvilaite |
tags: #piliakalniai #yra #valstybes #nuosavybe