Kasmet augant šildymo kainoms, vis dažniau pradedama ieškoti sprendimų, kurie leistų maksimaliai sumažinti šildymo sąnaudas. Geriausias ir kone vienintelis sprendimas, leidžiantis jas sumažinti net 40-70 proc. - buto šildymo renovacija. Atliekant pastato renovaciją rekomenduojama atnaujinti ir šildymo sistemą. Šiuolaikinės šildymo sistemos leidžia efektyviai panaudoti nemokamų, atsinaujinančių šaltinių energiją, t.y. saulės, vėjo ar žemės gelmių.
Šiame straipsnyje aptarsime buto šildymo renovacijos privalumus, finansavimo galimybes, procesą ir naudą, siekiant padėti jums priimti geriausią sprendimą dėl jūsų būsto modernizavimo.
Šildymo kompensacijų pokyčiai: atsisakiusiems daugiabučio renovacijos bus išmokama perpus mažiau
Daugiabučių Šildymo Sistemos: Problemos ir Sprendimai
Lietuvoje dauguma daugiabučių yra pastatyti iki 1993 m. Jų inžinerinės sistemos yra susidėvėjusios, o pastatams dažniausiai reikia modernizacijos. Per senų daugiabučių sienas švilpia vėjas, stogas dažnai praleidžia ne tik orą, bet ir vandenį, o sena šildymo sistema netolygiai paskirsto šilumą į pastato butus.
Nerenovuotose daugiabučiuose gyvenantys žmonės susiduria su dar viena problema - išsibalansavusia šildymo sistema. Ji lemia perkaitusius vienų ir vėsius kitų butų radiatorius.
Siekiant sumažinti sparčiai augančias sąskaitas už šildymą, pastatus būtina renovuoti. Apšiltinus išorines sienas, pakeitus radiatorius, langus, lauko duris, stogo dangą bei atlikus šilumos mazgo rekonstrukciją yra padidinamas pastato energetinis efektyvumas ir gerokai sumažinamas pastato energijos poreikis.
Vienas efektyviausių būdų padidinti pastato energinį naudingumą - investuoti į jo apšiltinimą. Šių problemų išvengti padės renovacija, kurios metu apšiltinamos sienos, pašalinami jų konstrukcijos defektai, sutvarkoma nuogrinda. Šių darbų pasirinkimas gali padidinti lauko sienų šiluminę varžą apie 3 kartus. Be to, modernizuojant namą, apšiltinamas ir stogas, ir rūsio perdanga.
Šildymo Sistemos Modernizavimo Būdai
Yra keletas būdų, kaip modernizuoti šildymo sistemą daugiabutyje:
- Šilumos punkto atnaujinimas: Pagal tą pačią programą valstybė remia senų, elevatorinių šilumos punktų pakeitimą į naujus, automatizuotus šilumos punktus arba senų susidėvėjusių automatinių punktų atnaujinimą. Atnaujinus šilumos punktą, jis automatiškai reguliuoja į butus perduodamą šilumos kiekį pagal lauko oro temperatūros pokyčius.
- Individualūs šilumos punktai: Butų savininkai turi galimybę įsirengti ir individualius šilumos punktus. Tai reiškia, kad gyventojai užsitikrina didžiausią įmanomą nepriklausomybę būsto šildymo atžvilgiu.
- Daliklinė šildymo sistema: Daliklinėje šildymo sistemoje dalikliai, kartu ir termostatiniai ventiliai (termoreguliatoriai), yra sumontuojami ant visų daugiabučio kambariuose esančių radiatorių. Jais buto gyventojai gali nustatyti į radiatorių patenkančio šildančio vandens kiekį ir tokiu būdu, pagal pageidaujamą kambario temperatūrą ar finansines galimybes, palaikyti pastovią patalpų temperatūrą.
- Kolektorinė sistema: Kolektorinė sistema veikia kiek kitaip, ją dažniausiai renkasi mažesnių daugiabučių gyventojai, nes penkių ar devynių aukštų gyvenamuosiuose namuose ją įrengti yra sudėtinga. Šioje sistemoje visi buto radiatoriai yra sujungiami tarpusavyje į buto atskirą šildymo sistemą.
Geoterminis Šildymas: Inovatyvus Sprendimas
Siekiant geriausių rezultatų, ekspertai rekomenduoja įsidiegti šildymo sistemą naudojant inovatyvius geoterminius šilumos siurblius. Tai pats ekonomiškiausias sprendimas, kuris ne tik šildo patalpas, bet ir ruošia karštą vandenį, o esant poreikiui ir vėsina patalpas. Šiluma yra gaminama iš nemokamos, švarios, žemės gelmėse sukauptos energijos. Šis būdas, leidžia iš 1 kW elektros energijos pagaminti net iki 6,5 kW šiluminės energijos, tad šildymo sąnaudos yra minimalios.
Praktiškai visuose daugiabučiuose namuose galima įrengti geoterminį šildymą, bet reikia įvertinti laisvą žemės plotą, esantį aplink daugiabutį gyvenamąjį namą ir parinkti tinkamiausią gręžinių tipą. Pavyzdžiui, norint įrengti 45 kW galios geoterminį šilumos siurblį su vertikaliais, geoterminiais gręžiniais, reikalinga ~4 arų teritorija. Standartiniam daugiabučiui namui dažniausiai pakanka 45-70 kW galios šilumos siurblių. Tačiau reikėtų įvertinti, kokia yra atnaujinamo namo energetinė klasė ir šilumos poreikis.
Finansavimas ir Valstybės Parama
Valstybė kompensuoja iki 30% renovacijos sąnaudų, o įrengiant šilumos siurblius ir saulės elektrines, skiriami papildomi 30% nuo jų sąnaudų sumos. Galima gauti paramą, jeigu yra šilumos tiekėjų išduotos techninės (projektavimo) sąlygos.
APVA (Aplinkos Projektų Valdymo Agentūra) teikia subsidijas daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui. Paramos intensyvumas:
- Jei paramos gavėjai gyventojai - 60 proc. subsidija.
- Padidinama dar 10 proc., jei elevatorinis šilumos punktas keičiamas į naują, automatizuotą šilumos punktą.
- Nepasiturintiems gyventojams bus skiriama 100 proc. išlaidų kompensacija.
Jei paramos gavėjas šilumos tiekimo įmonė (šilumos punkto nuosavybė yra ne gyventojų) - intensyvumas 30 proc. Subsidija didinama 5 proc.
Svarbu: Įgyvendinus daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo projektą, turi būti pasiektas ne mažesnis kaip 2 proc. energijos suvartojimo sumažėjimas.
Renovacijos Procesas
Kokių veiksmų reikia imtis norint inicijuoti daugiabučio namo renovacijos projektą?
- Apie renovacijos poreikį, pirmiausia reikia pranešti atsakingiems asmenims, t.y. įgaliotiems namo atstovams ar bendrijos pirmininkui.
- Tuomet yra organizuojamas namo bendrijos balsavimas ir gavus daugumos būstų savininkų pritarimą (50 proc. ir vieną balsą „už“), rengiamas namo atnaujinimo investicinis projektas, o jį patvirtinus - renovacijos projektas.
- Renovacijos kaina paaiškėja parengus investicinį namo atnaujinimo projektą ir sudarius renovacijos darbų sąrašą.
- Tuomet organizuojamas statybos rangovų konkursas ir išrenkamas tinkamiausias variantas.
Daugiabučio namo renovacija gali užtrukti nuo 1,5 iki 2,5 metų.
Renovacijos Nauda
Atnaujinus daugiabutį gyvenamąjį namą ir jo šildymo sistemą, šilumos sąnaudos gali sumažėti net iki 70%. Atnaujinta šildymo sistema užtikrina didesnį arba visišką šildymo komfortą. Dažnai sumažėja bendras suvartotas šilumos kiekis, taip sumažinant šildymo sąskaitas.
Parduodant butą modernizuotame name, renovacijos kaina atsiperka su kaupu. „Ober-Haus" specialistai paskaičiavo, kad butas atnaujintame name kainuoja mažiausiai 15 - 20 proc. daugiau nei butas nemodernizuotame name, o jei namas geresnėje vietoje, buto jame kaina prilygsta naujos statybos butui. Toks turto vertės padidėjimas stebimas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, mažesniuose miestuose jis šiek tiek mažesnis.
Pavyzdys: 2021 metų gruodžio - 2022 metų vasario mėnesiais renovuotame daugiabutyje 60 m2 ploto buto šildymas Vilniaus mieste kainavo 205,96 EUR, o naudojant geoterminį šildymą kainavo 99,43 EUR. Ten, kur naudojami atsinaujinantys elektros gamybos šaltiniai, kaina siekė 84,51 EUR.