Pilaitės Bendruomenės Renginiai: Kultūra, Tradicijos ir Inkluzija

Daug puikių reginių praslysta pro mūsų akis ir ausis, o ypač prieš pat Kalėdas. Nelengva susigaudyti, kur ir kada jie vyksta, juolab Pilaitėje, neturinčioje bendro informacinio portalo, į kurį sutekėtų tokios žinios. Nemažesnė kliūtis ir laisvesnio laiko suradimas.

Pilaitės žemėlapis

Šventinis laikotarpis ir bendruomenės susibūrimai

Artėjant 2017-iesiems į pabaigą, "Verdenės" pilaitiškius pakvietė į Zujūnų kultūros centre Advento laikotarpiui surengtą vakaronę. Čia svečiavosi ir Rudaminos vokalinis kolektyvas „Gija“. Adventinėje vakaronėje prieškalėdinis bendruomenių susiėjimas prasidėjo „Verdenės“ vadovės Rasos priminimu, nuo kada Lietuvoje pradėtos švęsti Kalėdos. Ją papildė Vilniaus etninės kultūros centro vyriausioji specialistė Loreta Stoliarovienė. Tad susidarė eilutė norinčių išsiburti prie etnologės Loretos stalelio liejant ant vandens vašką ir mėginant nuspėti ateitį iš susidariusių vaizdinių. Netruko ir šiam laikotarpiui būdingų dainų. Jas drauge padainuoti galėjo ir visi kiti vakaronės dalyviai.

Senovėje prieškalėdinis laikotarpis taip pat buvo skiriamas ir naujoms jaunimo pažintims užsimegzti, kurios dažnai baigdavosi jungtuvėmis. Buvo galima pasiklausyti ir šioje šventėje dalyvavusių Rudaminiečių dainų. Vakaronėje tylos minute pagerbti išėjusieji. Nepamiršti ir iškilesni jubiliatai. Tarp jų ir Vo „Pilaitės bendruomenė“ aktyvistas, miškininkas, žaliojo sostinės ir kartu Pilaitės tokio rūbo kūrėjas Antanas Stackevičius.

„Pilaitės bendruomenė“ pirmininkė Janina Gadliauskienė į vakaronę atskubėjo su „Ragainėje“ iškeptu Adventiniu pyragu ir dėže knygų, kuriose labai daug svarbių etnografinių žinių apie ištyrinėtas pačias seniausias Lietuvoje šventes. Tad jos labai tiko dovanoms po Kalėdine egle ir labai patiko Verdeniečiams, jau 30 metų savo laisvalaikį pašventusiems etninei kultūrai: liaudies dainoms, šokiams, papročiams.

Prieš metus panašiu laiku pilaitiškiai buvo kviečiami į Kalėdų popietę. Joje taip pat vaidino ir pilaitiškis, kylanti žvaigždė Danielius Jurevič. Ir šiais metais buvo surengtas panašus renginys, tik šį kartą buvo galima pamatyti jau pačių pilaitiškių pastatymą pagal Lauros Varslauskaitės kūrinį „Mes ir aplink mane“. Jame vaidino tiek neįgalieji, tiek ir įgalieji, net jų tėveliai. Abejingų tik spalio antroje pusėje pradėtam statyti spektakliui, tapusiam Pilaitės bendruomenės centro „Mažoji Lietuva“ vykdomo projekto „Sveika siela - kūryboje, sveikas kūnas - sporte“ dalimi, nebuvo. Jis palydėtas plojimų. Dėkota artistams ir tokio pastatymo sumanytojams. Jiems perskaityti padėkos žodžiai ir iš Lietuvos Respublikos Seimo rašto, pasirašyto teatrui neabejingos pilaitiškės Virginijos Vingrienės.

Po to sekė linksmoji dalis. Kalėdų Senio pasirodymas su dovanomis. Bet dovanas reikėjo užsidirbti. Atėję premjeros pasižiūrėti gimnazistai, abiejų seniausių Pilaitės gyventojų bendruomenių atstovai, artistų tėveliai, ne ir pats gimnazijos direktorius Zotikas Popovas, kurios išskirtinio dėmesio ir pagalbos visada susilaukia jo mokykloje rengiami socialiai jautrūs projektai, išmanaus Kalėdų Senelio buvo įtrauktį į bendras minklų varžybas ir judrius žaidimus. Džiugina tai, kad ir šiais metais šioje scenoje pasirodė neįgalieji, turėjo galimybę pabendrauti, pasidžiaugti Kalėdų Senelio dovanomis.

Neįgaliųjų Naujasis Teatras su spektakliu „ALTER EGO“

Vieną gruodžio antrosios pusės sekmadienį nedidelėje šv. Juozapo parapijos namų salėje gastroliavo profesionalus Neįgaliųjų Naujasis teatras su spektakliu „ALTER EGO“, Vilniuje „Begaso 2016“ festivalyje laimėjusiu Grand Prix. Spektaklis anonsuojamas: „Alter ego - tai ‚kitas aš, mūsų geroji pusė, sąžinė, vedlys. Jis pasirodo angelo pavidalu, ir kreipiasi į žiūrovus išminties žodžiais, nuolat pabrėždamas, kas baisiausia - „... kai turim ausis, bet nematom, turim ausis, bet negirdim“.

Bendradarbiavimas su ansambliu „Verdenė“

Vo „Pilaitės bendruomenė“ nuo pat savo susikūrimo pradžios turi patikimą bičiulį - kaimyninėse Buivydiškėse. Tai 1987-aisiais susikūrusį vokalinį folkloro ansamblį „Verdenė“. Jam šiuo metu vadovauja Rasa Kauzonaitė. Be šio kolektyvo dainų neišsiverčia nė viena tradicinė šventė Pilaitėje. Bičiulystė užsimezgė, kuomet kėsintasi į pilaitiškiams gyvybiškai svarbų turtą - jų pašonėje žaliuojantį rekreacinės paskirties mišką. Jį norėta iškirsti ir paversti aptvertais golfo aikštynais. Šis vokalinis folklorinis kolektyvas stodavo petin į petį su aktyviausiais pilaitiškiais ir savo skardžiomis dainomis prisidėdavo gindamas viešąjį interesą.

Antanas Stackevičius: Indėlis į Pilaitės želdynus

Ne vieno dėmesį patraukia aukštaūgis iš stuomens ir liemens baltų garbanų, žydrų akių ir visada svajingai nusiteikęs kuo tikriausias ne tik kūnu, bet ir dvasia žmogus-milžinas Antanas Stackevičius. Jis - tai vienas iš akyvesnių ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos gyventojų, Vo „Pilaitės bendruomenė“ idėjų nestokojantis narys, daugelio pilietinių susibūrimų ir prasmingų iniciatyvų įkvėpėjas ir nenuilstantis jų variklis. Nuo jo sprendimų kurį laiką priklausė ne tik Vilniaus, bet ir Pilaitės žaliojo rūbo reikalai. Atidžiau pasižvalgius po naujakurių Pilaitę, pamatysime prie daugiabučių gausiai prisodintų į saulę besistiebiančių įvairiausių rūšių medžių ir krūmynų. Tai iš dalies ir šio pilaitiškio ir amžinojo anykštėno Antano Stackevičiaus, dirbusio Vilniaus miesto savivaldybėje atsakingu už sostinės miesto želdynus ir paviršinius vandens telkinius, veiklos rezultatas.

Lapkričio 27 d. savo 70 metų gyvenimo jubiliejų pasitikęs Anykščių rajone, Vaidlionių kaime, gimęs mokslininkas, dėstytojas, turi kuo pasidžiaugti. Jis visą gyvenimą pašventė žemės žaliojo rūbo - miškų, parkų, skverų ir kitų žaliųjų oazių, prisidedančių prie mūsų visų sveikesnės ir gražesnės aplinkos, puoselėjimo ir saugojimo. Šio jubiliejaus proga Antanui, taip pat ir nepailstančiam keliautojui, linkime palankiausių vėjų ir toliau atrandant tuos didžiuosius ir mažuosius Motulės gamtos ir Bendrąjį gėrį kuriančios žmonijos stebuklus, be kurių mūsų gyvenimas nebūtų spalvingas, uždedantis sparnus, skatinantis kurti ir dalintis.

Kultūriniai mainai su Lazdynais

Tad Elenos Skirelienės, prieš dešimtmetį įkūrusios Poezijos ir romansų klubą „Elena“, pakvietimas su rudeniškais posmais sudalyvauti ir pilaitiškiams spalio 25 d. rengiamoje „Rudens menų puokštėje“ buvo maloniai priimtas. Pilaitiškius, neturinčius didesnės erdvės pastovesniems viešiems susitikimams, stebino lazdyniečių turtas - iš sovietinių laikų išlikusi kultūrinei veiklai tinkanti salė: pakankamai erdvi ir su visa šiuolaikiška renginiams vesti aparatūra. Pilaitiškiams ilgokai teko laukti savo eilės kūrybiškai prisistatant, nes pačių lazdyniečių programa buvo pakankamai turininga ir aukšto meninio lygio. Tiesa, dažniausia tai buvo vyresniojo ir net garbaus amžiaus Lazdynų gyventojų pasirodymas. Sugriebė baltas pavydas sėdint erdvioje, šiltoje salėje su gausiai čionai susirinkusiais pasižiūrėti nebe jaunais lazdyniečiais.

Švietimo klausimai Pilaitėje

Iš spalio 24 d. sostinės žiniasklaidoje paskelbtų Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus žodžių, pilaitiškiai prie šv. Juozapo parapijos Vilniaus arkivyskupijos ypatingos ir brangiai kainuojančios dovanos nebesulauks, nes Vilniaus savivaldybė prie jau statomos bažnyčios neskirs vietos atsirasti nemokamai katalikiškai mokyklai, kur dalis pilaitiškių su malonumu būtų leidę savo atžalas į dar pakankamai vertinamas tokias mokyklas dėl neprasto išsilavinimo ir ypatingesnio dėmesio vaikams su negalia, juolab, kad Pilaitėje vis dažniau įsikuria tėvai, auginantys tokius vaikus, tad ir Pilaitėje pagyvenusieji gyventojai, vadinami senjorais, nesulauks erdvesnių ir ilgiau viešai prieinamų patalpų nei Pilaitės seniūnijoje, kur galėtų rinktis, bendrauti ir turingiau leisti laiką. Ir ne tik jie. Pilaitėje oficialiai įsiregistravusios 4 gyventojų bendruomenės, o apie viešą vietą bendruomenėms rinktis ir veikti kalbama nuo 2002-ųjų metų.

Taigi anot žiniasklaidos, žemė prie statomos bažnyčios bus skirta valstybinei, o ne katalikiškai mokyklai statyti. Katalikiškai statyti pasiūlytas sklypas už VSD pastato. Jau dabar išsakytos mintys, kad vienos mokyklos sparčiai augančiai Pilaitei tikrai nepakaks: mažiausiai reikėtų dar dviejų ir joms Pilaitėje yra dar dvi laisvesnės vietos, kurias tokiems statiniams reikėtų kuo greičiau rezervuoti, kad nebūtų perduotos dangoraižiams ar kitokiems statiniams, taip pat nepamirštant ir vaikų darželių. Tad reikėtų raginti Vilniaus savivaldybę jau šiandieną tuo pasirūpinti. Vertėtų visiems be ambicijų nors kartą šeimininkiškai pamąstyti.

Spalio 17 d. pavakare į Pilaitės seniūniją sugužėjo rajono aktyvistai pakviesti šv. Juozapo parapijos klebono Ričardo Doveikos. Visiems rūpėjo kaip greitai Pilaitėje atsiras dar viena nauja mokykla, nes, kaip teigė M. Mažvydo progimnazijos direktorius E. Manelis ir Pilaitės gimnazijos direktorius Z. Tuo tarpu parapijos klebonas pasiryžęs pastatyti ne tik naują bažnyčią, bet Vyriausybės prašo patikėti visą žemės sklypą, esantį šalia šv. Juozapo bažnyčios. Tuo tarpu, šiuo metu pradėto parko įrengimas persikeltų į teritoriją prie pradėtos statyti bažnyčios. Socialiniuose tinkluose kilo diskusija dėl būtinumo Pilaitėje statyti tik valstybinę mokyklą. Tačiau susirinkusieji, kurių tarpe buvo ir abiejų mokyklų direktoriai, sakė itin svarbu, kad mokykla atsirastų artimiausiu laiku, o jei ji bus krikščioniška tai visiškai šito nereikėtų bijoti.

Sparčiai besiplečiantis Pilaitės rajonas reikalauja žymiai daugiau infrastruktūros, užtikrinant jaunų tėvų poreikius. Panašu, kad Pilaitės rajonas plečiasi chaotiškai be rimto, subalansuoto urbanistinio planavimo. Šiuo metu Pilaitėje sparčiai statomi gyvenamieji namai, parduotuvės, bet kitos socialinės infrastruktūros visiškai nėra, kaip ir normalaus išvažiavimo iš Pilaitės rytais į darbą. Vieninteliame Pilaitės prospekte rytais susidaro milžiniškos eilės mašinų ir link tikslo jos juda vėžlio žingsniu. Tačiau Vilniaus miesto meras pareiškia, kad šalia Pilaitės prospekto būtina perkelti šalia geležinkelio stoties esančią autobusų stotį. Toks pareiškimas būtų savalaikis jei J.

tags: #tautos #namai #giju #sodai #kviecia #prisideti