Nuo 2010 m. spalio 1 d., įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimams, atsirado galimybė įteisinti savavališkas statybas. Savavališka statyba laikoma statyba neturint statybą leidžiančio dokumento (jei jį turėti privaloma) arba statyba turint tokį dokumentą, tačiau statant nesilaikant esminių projekto sprendinių: ne projekte nustatytoje vietoje, nesilaikant projekte nustatytų statinio matmenų reikalavimų ir pan.
Pažymėtina, kad savavališkos statybos gali būti įteisinamos laikantis principo „gali būti tik tai, kas gali būti”. Kitaip sakant, savavališką statybą galima įteisinti tik tuo atveju, jei savavališkai pastatytas statinys apskritai gali būti toje vietoje pagal galiojančius teisės aktus, t. y. kai tokia statyba neprieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams ir imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
Statybos įstatyme aprašyta keletas savavališkos statybos įteisinimo būdų. Aptarkime juos detaliau.
Savavališkos statybos įteisinimo būdai
Pirmasis būdas: kreipimasis į savivaldybę
Pirmasis, itin palankus statytojui, - tai galimybė nelaukiant, kol bus surašytas savavališkos statybos aktas, pačiam kreiptis į savivaldybės administraciją, prašant išduoti atitinkamą statybą leidžiantį dokumentą ir pateikiant visus reikalingus kitus dokumentus - projektą, bendraturčių sutikimus ir pan. Savivaldybės administracija, nustačiusi, kad tokio statinio statyba yra galima, turi išduoti minėtą dokumentą.
Šiuo atveju statytojas naudojasi „švelniausiu” savavališkos statybos įteisinimo būdu - jis tik gali būti nubaustas administracine tvarka ir tik tuo atveju, jei nėra pasibaigęs tokios nuobaudos skyrimo senaties terminas. Tačiau net ir skiriant administracinę nuobaudą, šiuo atveju taikomos mažiausios baudos, kadangi savanoriškas kreipimasis dėl savavališkos statybos įteisinimo laikomas švelninančia aplinkybe.
Šia itin palankia savavališkos statybos įteisinimo galimybe asmenys, savavališkai vykdę statybos darbus, galėjo pasinaudoti iki 2012 m. gruodžio 31 d., nelaukdami, kol savavališką statybą nustatys ir savavališkos statybos aktą surašys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Antrasis būdas: įteisinimas po savavališkos statybos akto surašymo
Net ir tuo atveju, jei nebuvo pasinaudota „švelniuoju” savavališkos statybos įteisinimo būdu ir buvo surašytas savavališkos statybos aktas, statytojui buvo taikomos tam tikros lengvatos: jis per 6 ar net 9 mėnesius, jei esama ne nuo jo priklausančių trukdžių, turėjo teisę kreiptis su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Tik šiuo atveju, skiriant administracinę nuobaudą (jei nesuėjusi jos skyrimo senatis), jam nebus taikoma švelninanti aplinkybė.
Be to, po savavališkos statybos akto surašymo iš savavališkos statybos vykdytojo buvo pareikalauta per 6 ar 9 mėnesius nugriauti statinį ar tą statinio dalį, kurią jis pastatė savavališkai. Jei, kaip minėta, toks statinys gali būti toje vietoje, statytojui gavus statybą leidžiantį dokumentą, reikalavimai nugriauti buvo panaikinti ir savavališka statyba buvo laikoma įteisinta. Šis būdas irgi buvo taikomas iki 2012 m. gruodžio 31 d.
Jei vis dėlto nebuvo pasinaudota minėtomis savavališkos statybos įteisinimo lengvatomis, nuo 2013 m. sausio 1 d. nebebuvo galimybės pasinaudoti pirmuoju, „švelniuoju”, įteisinimo būdu. Be to, įteisinant savavališką statybą antruoju būdu, teko mokėti įmoką už tokios statybos įteisinimą.
Įmokos dydis
Įmokos dydis priklausė nuo savavališkai atliktų darbų masto. Pavyzdžiui, jei pagal Statybos įstatyme nurodytą formulę buvo apskaičiuota, kad savavališkos statybos darbų ir panaudotų medžiagų vertė yra 10 000 Lt, teko mokėti 1000 Lt įmoką, o jei 20 000 Lt - jau net 4000 Lt. Taigi, pvz., už dvigubai didesnės nei 10 000 Lt vertės atliktus minėtus darbus (įskaitant medžiagas) teko mokėti keturgubai. Mažiausios įmokos dydis - 300 Lt, o didžiausios - 500 000 Lt.
Pavyzdžiai įmokų dydžių:
| Savavališkos statybos darbų ir medžiagų vertė (Lt) | Įmoka (Lt) |
|---|---|
| 10 000 | 1 000 |
| 20 000 | 4 000 |
Specialūs atvejai iki 2010 m. spalio 1 d.
- Jei iki 2010 m. spalio 1 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas, tačiau dar nepateiktas reikalavimas nugriauti statinį, toks reikalavimas jam vis tiek bus pateiktas, nustatant 6 ar 9 mėnesių reikalavimo įvykdymo terminą. Šiuo atveju statytojas galėjo pasinaudoti antruoju savavališkos statybos įteisinimo būdu.
- Jei iki 2010 m. spalio 1 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir pateiktas reikalavimas nugriauti statinį per tam tikrą terminą, kuris dar nesibaigė, šis terminas statytojui prašant galėjo būti pratęstas iki 2011 m. balandžio 1 d., o savavališka statyba irgi galėjo būti įteisinama antruoju būdu.
- Jei iki 2010 m. spalio 1 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir pateiktas reikalavimas nugriauti statinį per tam tikrą terminą, kuris jau pasibaigė, šis terminas statytojui prašant galėjo būti pratęstas iki 2011 m. balandžio 1 d., o savavališka statyba irgi galėjo būti įteisinama antruoju būdu, tačiau tik tuo atveju, jei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinys įpareigoti vykdyti reikalavimą dar nepriimtas teisme. Jei ieškinys jau pasiekė teismą, reikalavimo įvykdymo terminas nepratęsiamas, tačiau net ir šiuo atveju statytojas gali prašyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Kai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos bus pateiktas šis dokumentus, ji atsiims ieškinį.
Net įsiteisėjus teismo sprendimui nugriauti savavališkai pastatytą statinį, statytojui išliko galimybė gauti statybą leidžiantį dokumentą ir sudaryti taikos sutartį su šio sprendimo vykdymo organizatore - Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, jei statinio nugriovimas teismo sprendimu pavestas jai.
Visi šie savavališkos statybos įteisinimo būdai galimi tik tais atvejais, kai, kaip jau minėta, toks statinys iš viso gali stovėti toje vietoje. Jei statybą leidžiantis dokumentas savavališkai statybai įteisinti negali būti išduotas, statinį teks nugriauti.
Baudos už savavališką statybą
Administracinių baudų, skiriamų už savavališką statybą, dydžiai fiziniams asmenims nustatyti Administracinių teisės pažeidimų kodekse, o juridiniams - Statybos įstatyme. Pažymėtina, kad fiziniams asmenims numatytos dvigubai mažesnės baudos negu juridiniams.
Priklausomai nuo statybos rūšies (naujo statinio statyba, rekonstravimas, remontas, griovimas) ir statinio kategorijos (ypatingas, neypatingas, nesudėtingas), fiziniams asmenims galėjo būti skiriamos nuo kelių šimtų iki 20 tūkstančių litų baudos, o jei statyba vyko saugomoje teritorijoje - numatytos dvigubai didesnės baudos.
Reiktų priminti, kad Civilinio proceso kodekse yra numatyta už teismo sprendimo per nustatytą terminą nugriauti savavališkai pastatytą statinį nevykdymą skirti nemažas baudas - iki 200 Lt už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną.
Atsakomybė už netinkamą priežiūrą
Nesirūpinant įteisinti savavališkai pastatytų statinių ir juos tinkamai sutvarkyti bei prižiūrėti, gali kilti ir didesnių pasekmių. Už netinkamai prižiūrimą savavališką statybą, jei dėl to įvyktų statinio avarija ir žūtų žmogus arba būtų sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, arba padaryta didelė žala aplinkai ar didelė turtinė žala asmeniui, savavaliautojams gali būti taikoma net baudžiamoji atsakomybė. Be to, ji gali būti taikoma ir nevykdant teismo sprendimo nugriauti statinį.