Šiame straipsnyje aptarsime, kaip keičiasi darbo santykiai, kai keičiasi patalpų savininkas. Tai svarbus klausimas, nes darbo santykiai yra vienas pagrindinis konstitucinis ir tarptautinis principas.
Laisvė pasirinkti darbą yra tiesiogiai susijusi su įtraukimo į darbą forma: asmenys renkasi darbą savarankiškai, laisvai sudarydami sutartis.
Darbo sutartys grindžiamos abipusiu susitarimu ir įsipareigojimu vykdyti sutarties sąlygas. Jei faktiniai santykiai atitinka darbo teisinius santykius, o jie nėra įforminti darbo sutartimi, darbdavys gali būti traukiamas atsakomybėn už nelegalaus darbo organizavimą.
Atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbo tvarkos ir paklusti teisėtiems darbdavio nurodymams. Vienas iš pagrindinių darbo sutarties požymių - darbo funkcijos atlikimas.
Sutarties laisvės aspektu civilinės ir komercinės sutartys nėra taip griežtai ribojamos: čia šalys gali laisvai pasirinkti, su kuo įsipareigoti pasirašoma sutartimi.
Darbo sutarties samprata ir funkcijos
Darbo sutarties sąvokos apibrėžimas yra pateikiamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 93 straipsnyje:
Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
Darbo sutarties požymiai formuluojami kaip pagrindinės darbo sutarties šalys - darbuotojo ir darbdavio - pareigos. Darbo sutartis - pagrindinis darbo teisės institutas, juridinis faktas, dėl kurio atsiranda teisiniai darbo santykiai.
Darbo sutartis užtikrina darbo teisinis santykių pastovumą
Jungtinės Karalystės darbo teisėje darbo sutarties sąvoka reiškia sutartinį santykį tarp darbdavio ir darbuotojo, dažniausiai sudaromą, kai darbdavys už nustatyto darbo atlikimą darbuotojui pasiklo užmokestį ir kitas išmokas.
Lenkijos darbo teisėje darbo sutartis apibrėžiama kaip tam tikras dviejų šalių pareiškimas, kuriuo remiantis viena šalis, vadinama darbuotoju, įsipareigoja nuolat ir pakartotinai vykdyti tam tikrą darbą kitos šalies, vadinamos darbdaviu, naudai; tuo tarpu darbdavys įsipareigoja įdarbinti darbuotoją ir mokėti jam darbo užmokestį.
Vengrijos Respublikos 1992 m. darbo kodeksas nepateikia atskiro darbo sutarties sąvokos paaiškinimo. Vis dėlto, iš šio kodekso straipsnių galima apibendrinti, kad darbo sutartis - tai susitarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo santykių.
Darbo sutarties šalys
Darbo sutartis yra dviejų asmenų susitarimas sukurti darbo teisinius santykius. Tai juridinis faktas, iš kurio kyla sutarties šalių tarpusavio santykiai, teisės ir pareigos.
Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 93 straipsnyje nurodoma, kad darbo sutarties šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Darbuotojo darbinį teisnumą ir veiksnumą apibūdina darbo kodeksas 15 ir 16 straipsniuose.
Taigi darbuotoju yra laikomas fizinis asmuo, turintys darbinį teisnumą ir veiksnumą bei dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (DK 15).
Kaip minėta, darbuotoju gali būti tik fizinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, civilinėje teisėje neveiksnus asmuo taip pat gali būti civilinės teisės subjektu ir turėti tam tikras civilines teises. Darbo funkcijos yra tiesiogiai susijusios su darbuotojo asmeniu ir bendra tvarka turi būti įgyvendinamos asmeniškai.
Antroji darbo sutarties šalis - darbdavys. Darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant jos nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio (DK 16), turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą. Darbdaviu taip pat gali būti kiekvienas teisnus ir veiksnus fizinis asmuo.
Darbdavio, fizinio asmens, teisnumas ir veiksnumas nustatomas ne pagal darbo teisės, bet pagal civilinės teisės normas, t.y.
ES teisės įtaka darbo sutarčių sudarymui
Šiomis direktyvomis nukrypimai nuo reikalavimų negalimi, darbo srities direktyvos, pvz., direktyva 91/533/EEB, gali turėti išlygas, paremtas EB sutarties 94, 95 straipsniais. Taigi nuoroda į minimalius standartus ES teisėje rodo, kad aukštesnieji, t.y. šios darbo sutarties sudarymo.
Šiame skyriuje bus nagrinėjama, kokie yra jos turinio reikalavimai, kokia jos forma, rūšys bei šalys, taip pat kokios yra garantijos, apribojimai ir prielaidos priimant į darbą.
Darbo sutarties keitimas
Sutarties keitimas grindžiamas šalių abipusiu susitarimu. Atsižvelgiant į darbuotojo padėtį darbo rinkoje, gali būti ribota darbuotojo galimybė priešintis darbdavio siūlomiems sutarties keitimams.
Sąžiningumo ir geros valios principai
Atsižvelgiant į darbuotojo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, išskirtinis dėmesys yra skiriamas teisingam sąžiningumo, geros valios principų taikymui.
Dažniausiai užduodami klausimai apie darbo santykius ir bendrijos pirmininką
- Į ką kreiptis dėl bendrijos pirmininko nekorektiško elgesio? Jeigu manote, kad bendrijos pirmininkas pažeidžia jūsų teises ir teisės aktus, siūlytume pirmiausiai kreiptis į jį raštu - paprašyti jo paaiškinimo ir jums aktualios informacijos, pareikalauti nesielgti netinkamai. Taip pat galite į tai atkreipti bendrijos valdybos narių dėmesį, jeigu manote, kad reikia - ir bendrijos revizoriaus.
- Į ką kreiptis dėl garažų bendrijos pirmininko veiksmų? Bendrijos pirmininką, už tai, kad nevykdo savo pareigų, galima apskųsti savivaldybei (įteikti laisvos formos rašytinį skundą).
- Ar pirmininkas atsakingas už namo priežiūrą renovacijos metu? Bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos veiklą, įgyvendindamas bendrijos tikslus, jis atsako už bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą.
- Į ką kreiptis, jeigu semia vanduo du butus, o namo bendrija nieko nedaro? Pagelbėti ar bent patarti turėtų bendrijos pirmininkas. Galite imtis priemonių patys tvarkyti, o vėliau pateikti argumentuotą reikalavimą kompensuoti žalą tiems, dėl kieno kaltės tai įvyko.
- Ar darbdavys privalo mokėti už pirmas 2 darbuotojo nedarbingumo dienas? Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta, kad turintiems darbo santykius apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems, darbdavys moka už pirmas 2 nedarbingumo dienas.
Šiame straipsnyje pateikta informacija yra tik informacinio pobūdžio ir negali būti laikoma teisine konsultacija ar išvada.