Pegasas - graikų antikinės mitologijos gyvūnas, skraidinęs vieną garsiausių kovotojų su pabaisomis Beleforontą į dvikovą, kurioje buvo nudobta Chimera. Tačiau keičiasi laikai, keičiasi ir mitai.
Šiandien „Pegasas“ („Pegasus“) yra elektroninio įsiskverbimo į mobiliuosius telefonus įrankis, nukreiptas į valstybės saugumo užtikrinimą, nusikalstamų susivienijimų, veikiančių ne vienoje šalyje, išardymą ir užkertantis kelią sunkiausiems nusikaltimams, keliantiems grėsmę žmogaus gyvybei: terorizmui, prekybai žmonėmis ir pan.
Gustave Moreau "Pegasas ir mūzos"
„Pegaso“ programinė įranga
„Pegaso“ programinė įranga yra sukurta privačios Izraelio įmonės „NSO Group“, vienos pasaulinių šios srities lyderių. Dėl savo pobūdžio „Pegasas“ parduodamas tik teisėsaugos bei žvalgybos institucijoms ir tik su Izraelio gynybos ministerijos leidimu.
Apie „Pegasą“ viešai sužinota 2015 m., „WikiLeaks“ nutekinus daugiau nei milijoną Italijos įmonės „Hacking Team“ elektroninio pašto žinučių. Tačiau būsimo informacinio skandalo liepsna pradėjo rusenti 2016 m., kai Jungtinių Arabų Emyratų žmogaus teisių aktyvistas Ahmedas Mansooras gavo keisto pobūdžio SMS pranešimą su nuoroda apie asmenų padėtį laisvės atėmimo vietose. Šią neįprastą žinutę disidentas nusprendė parodyti kanadiečių „Citizen Lab“ ekspertams.
Jie apie tokio pobūdžio pranešimus, gaunamus Meksikoje, žinojo jau nuo 2015 m., tačiau tai buvo pirmoji jiems į rankas patekusi dar „neaktyvinta“ žinutė, todėl ją buvo galima tirti.
Apie „Pegaso“ veikimą
Ne paslaptis, kad teisėsaugos institucijos gali klausytis telefoninių pokalbių, o juo labiau gauti vadinamuosius srauto duomenis, kuriuos telekomunikacijų bendrovės tvarko neva apskaitos tikslais. Formaliai tam reikia teismo sankcijos - ją gauti Lietuvoje nesudėtinga.
(Lietuvoje teismo sankcijos slapto sekimo veiksmams suteikiamos apie 99,5 proc. kreipimosi dėl sankcijos atvejų. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendime Iordachi ir kiti prieš Moldovą (Nr. 25198/02) pabrėžė, jog dar 2007 m. Moldovoje nustatytas faktinis 99,24 proc. telefoninių pokalbių klausymosi procentas laikytinas „neįprastai dideliu skaičiumi“. Deja, tokia sankcionavimo „sėkmės“ statistika Lietuvoje oficialiai niekur neskelbiama. Tinkama to iliustracija galėtų būti, pavyzdžiui, Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos metinės veiklos ataskaitos.)
Įsivaizduodamas, kad galima išvengti telefoninių pokalbių klausymo, turbūt ne retas išmaniajame telefone yra įdiegęs tokias programėles kaip „Skype“, „Viber“, „Telegram“, „Signal“ ar panašias, kurios, kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktikos, gali būti vertinamos kaip naudojamos „bendrauti konspiracijos tikslais“, nes šių programėlių „negali kontroliuoti teisėsaugos pareigūnai“.
(Pavyzdžiui, LAT 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-942/2018 (30 punktas), 2021 m. birželio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-648/2021 (108 punktas).)
Viena vertus, tokia LAT praktika, vertinanti asmenų bendravimą ne per telefoninius pokalbius, o „nekontroliuojamomis programomis“, galėtų būti kritikuotina, visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad duomenų kodavimas (šifravimas) yra laikomas žodžio laisvės dalimi, be to, jokiu nacionaliniu įstatymu šių programų naudoti nedraudžiama.
Nesant tokio įstatyminio draudimo netenkinamas pirmasis iš trijų žingsnių testo, nustatyto Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 2015 m. gegužės 22 d., - kodavimo ribojimas. (Kitais dviem šio testo žingsniais reikia nustatyti, ar apribojimai yra teisėtu pagrindu pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių pakto 19 straipsnio 3 dalį, taip pat ar yra būtini ir proporcingi.)
Antra, tai, kad teisėsaugos pareigūnai šiomis programomis vykdomų pokalbių, ką ir kalbėti apie susirašinėjimus, turinio kontroliuoti negali, tėra iliuzija, šių dienų mitologija. Tai galima suprasti iš „Pegaso“ galimybių.
Vis dėlto pabrėžtina, kad apie tokio lygio programinės įrangos galimą veikimą įmanoma kalbėti tik abstrakčiai, nes jis nėra aiškiai suprantamas net IT specialistams. Todėl sąvoka „galimas veikimas“ pavartota neatsitiktinai.
Be to, neabejotina, kad „Pegasas“ tėra vienas iš daugybės programinės įrangos produktų, gaminamų privačių bendrovių. (Dar žinomos įsiskverbti (tik) į telefonus gebančios RSC X bei „Candiru“.)
Nors ekspertai „Pegasą“ prilygina „beveik karinės paskirties programinei įrangai“, kartu ji vertinama tik kaip viso labo ekonomiškas sprendimas valstybėms, negalinčioms sau leisti turėti tokių institucijų, kaip JAV veikianti Nacionalinė saugumo agentūra. Ji, anot „Reuters“, apskritai turi „backdoor“ priėjimą prie visos kodavimą taikančios programinės įrangos.
Tai, kad valstybių naudojama specialioji programinė įranga pasiekė sunkiai paprastam vartotojui įsivaizduojamą lygį, patvirtina dar 2013 m. papildytas Vasenaro susitarimas dėl įprastinių ginklų ir dvejopo naudojimo prekių bei technologijų eksporto kontrolės - į jį įtraukta nuostata dėl „įsibrovimo programinės įrangos“.
Ankstesnės (trečios kartos) „Pegasas“ veikė konkrečiam asmeniui siunčiamų individualizuotų žinučių principu, tokių kaip atsiųstoji A. Mansoorui, prašydama vartotoją paspausti atsiųstą nuorodą. Žinutės buvo individualizuotos kiekvienam adresatui ir, pavyzdžiui, kvietė paspaudus nuorodą sužinoti apie sutuoktinio (partnerio) neištikimybę arba pasižiūrėti prie gavėjo namų užfiksuotus įtartinus ginkluotus asmenis, kuriuos pavyko nufotografuoti ir pan.
Paspaudus nuorodą, tam tikras programinis kodas perduodamas į mobilųjį telefoną, ir šis tampa, anot ekspertų, kontroliuojamas kur kas labiau negu paties vartotojo. O „Pegaso“ galimybės yra beveik neribotos: gali būti aktyvinta telefono vaizdo kamera, mikrofonas, padėties nustatymas per GPS, atsisiųsti visi kontaktai, kiti duomenys, taip pat nuotraukos bei vaizdo įrašai, visa naršymo istorija, visų susirašinėjimo programų (ir „konspiracinių“) tekstai ir visa kita, kas tik gali būti jūsų išmaniajame telefone. Nepriklausomai nuo to, ar tai būtų telefonai su iOS, „Blackberry“, „Symbian“ ar „Android“ sistemomis.
Taigi tam tikrų bendrovių, pavyzdžiui, „Apple“, gaminių saugumas prieš tokius įrankius - taip pat tik mitas. Visai neseniai (2021 m. rudenį) išleistas „Apple iOS“ naujinys tėra priešnuodis prieš ketvirtos kartos „Pegaso“ versiją, žinomą nuo 2018 m. rudens.
Vis dėlto neabejojama, kad šiuo metu „Pegaso“ veikimas yra paremtas dar naujesniais zero-day (gamintojui nežinomos telefonų ir jų programinės įrangos spragos) ir zero-click (programos įdiegimas vartotojui nedalyvaujant) metodais.
Sekimo įrangos programinis kodas yra toks agresyvus, kad net atkūrus telefono gamyklinius parametrus ir visiškai išvalius telefono programinę įrangą nepanaikinama išorinės kontrolės galimybė. Vienintelė išeitis yra pakeisti tiek telefono aparatą, tiek telefono numerį (taigi ir SIM kortelę).
Kaip teigia ekspertai, pavieniam asmeniui tapus šios programos taikiniu, apsisaugoti galimybių yra tiek pat, kiek ir būnant branduolinio ginklo taikiniu.
Ar galima telefone aptikti „Pegasą“?
„Amnesty International“ ekspertai paskelbė metodologiją, kaip galima mėginti nustatyti šios įrangos buvimo faktą (Forensic Methodology Report: How to Catch NSO Group’s Pegasus), tačiau net ir ją pasitelkiant patvirtinti, ar konkretus telefonas yra paveiktas „Pegaso“ programos, nėra lengva užduotis. Pavyzdžiui, atsakymą dėl „Pegaso“ įrangos Belgijos žurnalisto Peterio Verlinderio telefone Belgijos saugumo tarnyba (ADIV) pateikė tik po 5 dienų.
NSO grupės būstinė Izraelyje.
Natūraliai kyla ir klausimas, ar „Pegaso“ programinė įranga yra Lietuvoje. Tokios įrangos įsigijimas ir naudojimas, manytina, neabejotinai yra valstybės paslaptis. Nedarant jokių išvadų, paminėtini tik viešai prieinamos informacijos faktai, pradedant nuo to, kad „Pegaso“ pėdsakai ES teritorijoje yra aptinkami Lenkijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje. Tik 2021 m. rugsėjį paaiškėjo, kad ir Vokietijos kriminalinės policijos biuras dar 2019 m. yra įsigijęs „Pegaso“ programą.
Antra, „Citizen Lab“ duomenimis, „Pegaso“ veikimo pėdsakai rasti Latvijoje, tad labai arti Lietuvos. Pagal „Amnesty International“ vienas „Pegaso“ infrastruktūros serverių buvo aptiktas mūsų šalyje.
Suprantama, savaime „Pegaso“ programinė įranga nėra neleistina ar neteisėta. Neabejotina, kad tokia įranga yra būtina nacionalinį saugumą siekiančioms užtikrinti tarnyboms, taip pat teisėsaugai, kovojančiai su sunkiausiais nusikaltimais.
| Institucija | Pritaikomumas | Procentas |
|---|---|---|
| Kariai | Kariniai veiksmai | 11% |
| Nacionalinio saugumo institucijos | Valstybės saugumo užtikrinimas | 51% |
| Teisėsauga | Nusikalstamumo tyrimai | 38% |
„Pegaso“ pritaikomumas pagal „NSO Group“ duomenis
Vis dėlto klausimų kyla dėl galimo piktnaudžiavimo, kai šios įrangos pėdsakai randami žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų, advokatų ar politikų įrenginiuose. ES dėmesio centre yra Vengrija, kurioje tiek Budapešto prokuratūra, tiek Duomenų apsaugos ir informacijos laisvės institucija (NAIH) pradėjo tyrimus dėl galimo „Pegaso“ panaudojimo prieš žurnalistus ir viešus asmenis atvejų.
Be to, praeityje tokia įranga galėjo naudotis tik keletas galingiausių valstybių, bet technologijų pažanga lemia tokio sekimo paplitimą šią įrangą įsigyjant visų pirma nedemokratiniams režimams. Dar daugiau - panašios įrangos naudotojais galėtų tapti ir privatūs subjektai, o tai jau iš esmės keičia visą „privatumo žemėlapį“.
Galbūt būtent dėl šių aplinkybių 2021 m. lapkričio pradžioje JAV Komercijos departamentas įtraukė „NSO Group“ į įmonių juodąjį sąrašą. Tai reiškia, kad JAV įmonės, norėdamos prekiauti įrangos komponentais arba programine įranga su „NSO Group“, turės gauti išankstinį leidimą.
Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet, 2021 m. rugsėjo 14 d. kalbėdama Europos Taryboje apie „Pegasą“ (tai yra akivaizdus susirūpinimo šia įranga ženklas), pabrėžė, kad tokios programinės įrangos segmentas nėra net minimaliai reglamentuojamas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu.
Be to, slapto stebėjimo technologijos yra toli nuo teisminės peržiūros ir visuomenės kontrolės tiek autoritarinėse, tiek demokratinės šalyse. „Vyraujantis neskaidrumas ir reguliavimo stoka sudarė puikias sąlygas plataus masto saugumo reikalavimus paversti naujomis represinėmis priemonėmis“, - teigė vyriausioji žmogaus teisių komisarė.
Teisinis aspektas
„Pegaso“ lygmens programos vertintinos kaip pats reikšmingiausias „skaitmeninis smurtas“ prieš asmenį, todėl jų panaudojimo reglamentavimo lygis žmogaus teisių apsaugos požiūriu, be kita ko, atsižvelgiant ir į minėtą Vasenaro susitarimą, iš esmės turėtų atitikti reglamentavimą kaip šaunamojo ginklo panaudojimo atvejais, kad ir kaip keistai toks siūlymas iš pirmo žvilgsnio galėtų skambėti.
Specialus ir tikslus įstatyminis reglamentavimas yra būtinas, nes, pirmiausia, atsižvelgiant į poveikį asmens privačiam gyvenimui, įstatymo lygmeniu būtų apskritai leidžiama naudoti tokias programas, taip pat nustatytos pagrindinės tokio panaudojimo sąlygos.
Suprantama, gali būti bandoma prisidengti paslapties, technologinio ir taktinio pranašumo mitais, tačiau neginčytina, kad tokių specialiųjų programų naudojimas įstatymu nėra reglamentuotas visų pirma žmogaus teisių garantijų aspektu. O kaip to padarinys nepagrįstai sudaromos sąlygos plačiai teisėsaugos tarnybų diskrecijai, todėl ir galimai piktnaudžiauti.
Pavyzdžiui, teigiama, kad Vokietijoje, atsižvelgiant į šalies Konstitucinio teismo pagrindinių teisių apsaugos jurisprudenciją, kai kurios „Pegaso“ funkcijos yra technologiškai išjungtos. O kaip būtų Lietuvoje?
Skirtingai nei telefoninių pokalbių kontrolė, kai yra siunčiamos komandos pradėti ar nutraukti klausymąsi, „Pegaso“ atveju, tikėtina, tokių signalų siųsti apskritai nereikia. Taip yra dėl to, kad vykdoma nebe perduodamos informacijos, o paties įrenginio tiesioginė kontrolė, todėl tai vyksta ne per elektroninių paslaugų teikėjų infrastruktūrą.
Be to, neaišku, ar bus (ir jeigu taip, tai kaip) saugoma informacija apie tokios programinės įrangos įjungimą ir išjungimą, įdiegimą ir pašalinimą? Ar bus sudarytos galimybės Generalinei prokuratūrai prieiti prie tokių duomenų ir kontroliuoti būtent tokios įrangos naudojimą? Nes šiuo metu tokios įstatyminės nuostatos, vertintina, nėra.
Atsižvelgiant į tai, reikšmingai susiaurėja ir institucinės kontrolės galimybės, dėl kurių atsiranda progų teisėsaugos institucijoms galbūt piktnaudžiauti. Įdiegus tokią programinę įrangą, imperatyviai turi būti numatyta galimybė ją negrįžtamai pašalinti, kitu atveju programa liktų „miegoti“ ir vėl gali būti bet kada aktyvinta.
Todėl, siekiant apsaugoti žmogaus teises, būtina nustatyti tinkamus ir pakankamus saugiklius. Be institucinių saugiklių, būtina peržiūrėti ir dabartines žmogaus teisių teismines garantijas.
Taigi, pirmas klausimas, kaip tokios programinės įrangos panaudojimas būtų sankcionuojamas teismo (reikėtų preziumuoti, kad tokiai įrangai naudoti neišvengiamai būtina teismo sankcija)?
Minėta būtinybė reglamentuoti įstatymu kyla ir iš šios programinės įrangos veikimo, iš esmės apimančio visus galimus asmens slaptojo sekimo veiksmus. Pabrėžtina, kad nuostatų dėl „klasikinio“ pokalbių klausymosi taikymas pagal analogiją nėra tinkamas, nes tiek Baudžiamojo proceso kodekso, tiek Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatos numato, kad klausantis pokalbių vykdoma „elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė“.
Todėl sankcionuoti pokalbių turinio kontrolę, kuri nukreipta į ateitį, nėra tinkama, nes „Pegasas“ suteikia pri...
Populiariausia „slapta“ susirašinėjimo programėlė.
Pegasas mene: skulptūra, skirta Vincui Grybui atminti
2023 m. spalio 14 d. Lukšiuose visuomenei pristatyta skulptūra „Pegasas“ (aut. prof. Arvydas Ališanka), skirta skulptoriui Vincui Grybui atminti, dar pavasarį iškilusi prie Lukšių Vinco Grybo gimnazijos. Minint Vinco Grybo 132-ąsias gimimo metines gimnazijoje taip pat buvo surengta konferencija, kurios metu plačiai nušviestas ir paties skulptoriaus gyvenimas, kūryba.
Renginys prasidėjo Lukšių Vinco Grybo gimnazijoje kasmetine, jau dešimtąja pilietinio ir dvasinio ugdymo konferencija, kurios šiųmetinė tema - „Vincas Grybas. Gyvenimas ir kūryba“.
Sveikinimo žodį tarusi gimnazijos direktorė Nijolė Šapolienė priminė, kad rajono savivaldybės tarybos sprendimu 2020-ieji metai buvo paskelbti V. Grybo metais, o viena iš priemonių skulptoriaus atminimo įamžinimui Lukšiuose ir buvo paminklo pastatymas.
Pasak direktorės, tais metais konkursui 16 skulptorių pateikė 25 idėjas, o 2020-ųjų rugsėjį buvo paskelbta, jog konkursą laimėjo A. Ališankos kūrybinė idėja „Pegasas“.
Anot N. Šapolienės, vieta paminklui buvo parinkta dar 2000-aisiais, minint skulptoriaus 110-ųjų gimimo metinių jubiliejų, būtent čia buvo įkasta kapsulė su įsipareigojimu šioje vietoje pastatyti paminklą.
„Garbė mūsų ugdymo įstaigai, kad mūsų parkelyje rado vietą toks įspūdingas, didingas meno kūrinys. <...> Pagražėjo ne tik mūsų gimnazijos aplinka, ne tik Lukšiai, bet ir mes patys viduje. Įsipareigojame juo rūpintis. Mums dabar smagu matyti būrelius žmonių, grupeles ekskursantų, svečius, akimirkai stabtelėjusius prie Pegaso, nuskaitančius lankomo objekto QR kodą ir susipažįstančius su skulptoriumi Vincu Grybu“, - kalbėjo N. Šapolienė bei padėkojo įstaigoms, žmonėms, prisidėjusiems prie idėjos įgyvendinimo.
Apie skulptoriaus vaikystę, jauną besiformuojantį menininką savo pranešime kalbėjo V. Grybo vaikaitė, vitražo dailininkė, Jurbarko Vinco Grybo memorialinio muziejaus vedėja Rasa Grybaitė, kuri pirmiausiai pasidžiaugė gražiai plėtojama muziejaus ir gimnazijos bendruomenės draugyste.
Kalbėdama apie V. Grybo vaikystę ir jaunystę akcentavo, kad jis gimė būtent Suvalkijos žemėse, kur lietuviai valstiečiai aktyviai priešinosi rusifikacijai. Suvalkiečiai tėvai patys mokė savo vaikus. Vincuką taip pat mokė tėvas, kuris buvo mokytas žmogus, bendravo su knygnešiais.
Taip pat ji akcentavo, kad laimė, jog būtent Zyplių dvarininkas Tomas Potockis sužinojo apie gabų jo apylinkėse gyvenantį berniuką ir sudarė sąlygas V. Grybui siekti savo svajonės.
Apie skulptoriaus gyvenimo ir kūrybos vingius kalbėjusi menotyrininkė, monografijos „Vincas Grybas. Gyvenimo ir kūrybos drama“ autorė dr. Nijolė Tumėnienė akcentavo, kad V. Grybas yra žymiausias paminklinių skulptūrų kūrėjas, sukūręs daug skulptūrų, palikęs daug neįgyvendintų projektų.
„V. Grybas Pegasą nulipdė kuomet mokėsi Kauno meno mokykloje. Jis nesuspėjo jo atlieti, išvažiavo į Paryžių, paliko mokyklos patalpoje. Mokyklai prireikė garažo, skulptūrą išmetė. Skulptūros nebeliko. Šiandien rodydama Pegaso skulptūros nuotrauką noriu pasakyti, kad V. Grybas galėjo daryti ir tokius ekspresyvius darbus ir labai įdomiai sukomponuotus, dinamiškus, - kalbėjo dr. N. Tumėnienė. - Šito paminklo idėja buvo pasirinkta ir parenkant Ališankos skulptūros motyvą.
Šiandien skulptūrą apžiūrėjau ir noriu pasidžiaugti, kad darbas labai gerai įsirašė į erdvę, gerai yra sukomponuotas tas takas, kuris eina taip vingiuotai. Ališankos skulptūros idėja labai aiški - Vinco Grybo jaunystė. Jaunystės polėkis, džiaugsmas, nuoširdumas, atvirumas pasauliui.“
Gimnazijos bendruomenė visą mėnesį įvairiais renginiais, projektais, parodomis prisiminė ir minėjo žymųjį Lietuvos skulptorių, paminklų kūrėją. Gimnazijoje, Zyplių dvare vyko įvairios veiklos, mokinių kūrybinės dirbtuvės, interpretacijos Vinco Grybo kūrinių motyvais. Mokiniai lipdė iš molio, plastilino, modelino įvairias figūras, piešė, drožinėjo, rašė laiškus Vincui Grybui. Mokiniai lankėsi Jurbarke, skulptoriaus muziejuje, jo žūties vietoje uždegė žvakeles. Sukurtus darbus gimnazistai pristatė konferencijos metu.
Skulptūra „Pegasas“ Lukšiuose.
Skulptorius Vidas Cikana prisiminė, kad minint V. Grybo šimtmetį, jo tėviškėje Peleniuose buvo pastatytas atminties ženklas, apgailestavo, kad vėliau jis buvo nugriautas, kad taip ir nepavyko perkelti iš sodybos klėtelę.
Vėliau konferencija tęsėsi prie naujosios skulptūros „Pegasas“.
„Rašydama šį laišką Jums, gerbiamas skulptoriau, domėjausi, kuo gali būti susijęs kūrėjas ir šis sparnuotas žirgas. Sako, kad Pegasas - poetinio įkvėpimo simbolis. Graikų mitai pasakoja, kad tai - sparnuotas Dzeuso žirgas Pegasas, kanopos smūgiu Helikono kalne išskėlęs Hipokrenės šaltinį, kurio vanduo teikęs įkvėpimą poetams. Lyg ir tampa aiškiau - Jūs, Pegasas, kūryba - tai tarsi nedaloma visuma, - skaitė savo laišką skulptoriui Patricija. - Šiandien aš stoviu čia, šalia bronzinės skulptūros - Pegaso su raiteliu. Iškart į akis krenta didybė, kuri kiekvieną lankytoją tarsi kviečia kartu kilti, skristi ir netgi kurti. Atidžiai įsižiūriu į raitelį - kodėl jis toks? Kur jo veidas? Galbūt tas raitelis - tai jūs, gerbiamas skulptoriau? Juk jus meno sparnuotasis žirgas turėjo skraidinti metų metus, kai kūrėte savo nuostabias skulptūras. O gal tas raitelis gali būti kiekvienas iš mūsų? Juk trokštame būti nešami Pegaso į savo svajonių ir kūrybos šalį.“
Renginio dalyvius sveikino rajono meras Edgaras Pilypaitis, įžvalgomis pasidalino ir skulptorė, skulptūros meno tyrinėtoja Aušra Jasukevičiūtė, pasidžiaugdama, kad dėl paminklo konsultuotasi ir su profesionaliais skulptoriais.
„Lietuva yra pilna visokiausių skulptūrų - prastesnių, geresnių. Šiuo atveju mes turime kūrinį, dėl kurio ne gėda. Manau, šis Pegasas ir tie dideli sparnai ir yra tai, ko reikia šiuolaikinei visuomenei: būti savimi, svajoti, nelipti vieni kitiems per galvas, o eiti garbingai, dvasingai, racionaliai, protingu keliu, - kalbėjo A. Jasukevičiūtė. - Geras gimnazistų pastebėjimas dėl veido nebuvimo. Vincas Grybas iš čia iškeliavo paskui savo svajonę, o veidą įgijo su patirtimi, kai žinojo, kokią misiją gyvenime turi įvykdyti. Pegaso rankos susilieja su sparnais, tai rodo, kad reikia lavinti savo talentus. To linkiu ir jums, vaikai.“
Prie savo darbo stovėdamas skulptūros autorius A. Ališanka pripažino, kad ši diena bene džiugiausia jo gyvenime.
„Tiek šiandien išgirdau skulptūros kodų perskaitymų, kuriuos aš bandžiau paslėpti, bet vis dėlto išlukšteno visi. <...> Tiek kūrybingų gimnazijos mokinių. Tikiuosi, kad jie atkeliaus studijuoti į akademiją. Mane šitame konkurse dalyvauti paskatino humaniškos, tinkamos skulptoriams sąlygos, kurios leido ramiai, be streso įgyvendinti tą kūrinį.
tags: #pegasas #afrikoje #beturtis #zemes #nuomininkas