Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tyrimas Lietuvoje

Sprendžiant klausimus dėl vaikų, ypač dėl jų gyvenamosios vietos, būtina užtikrinti vaiko, kaip ypatingos visuomenės grupės, teises ir interesus. Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymas numato, kad vaikui turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai, protiškai ir doroviškai, bei dalyvauti visuomenės gyvenime; nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos bei rūpybos.

Šis įstatymas taip pat numato, kad valstybė, atsižvelgdama į nacionalines sąlygas ir galimybes, turi užtikrinti visas sąlygas vaikui gyventi ir augti sveikam. Nagrinėjant bylas dėl vaikų ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu mano, jog tai yra būtina teisingam bylos išsprendimui. Teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti ir siekti, kad būtų apsaugotos vaiko teisės ir interesai.

Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma - per atstovą. Tad jei tėvai nesugeba susitarti, su kuriuo iš jų lieka gyventi vaikas tėvams gyvenant atskirai ar nutraukiant santuoką, šį klausimą sprendžia teismas.

Norint priimti teisingą ir atitinkantį vaiko interesus išsprendimą, yra įjungiamos įvairios institucijos, įstaigos, specialistai, ekspertai. Tai rodo, koks reikšmingas ir aktualus yra vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas. Pasirinktos magistro baigiamojo darbo temos aktualumas atsispindi ir tame, kad faktiškai nėra atlikta jokių tyrimų, o jų pagrindu - apibendrinimų, kokie kriterijai praktiškai yra svarbiausi sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos klausimus, nėra aiškus jų katalogas, o tai svarbu tiek sprendžiant bylas teismuose, tiek įstaigoms teikiant išvadas teismams.

Tyrimo problema

Pirma problema, su kuria tenka susidurti sprendžiant šį klausimą - nėra sudaryto apibrėžto vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų katalogo, kuriuo galėtų vadovautis institucijos spręsdamos šį klausimą, ar ruošdamos dokumentus, išvadas teismams. Teismas šį klausimą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norus. LR civilinis kodeksas daugiau kriterijų nenurodo, todėl kompleksiškai tenka remtis kitais teisės aktais.

Faktiškai nesant jokios apibendrinamojo pobūdžio mokslinės veiklos, susiduriama su tiek studijų, tiek teisininkų gana negiliu šios problemos pažinimu. Kita problema, su kuria tenka susidurti - nustatytų kriterijų turinio apibrėžtumas bei pagrįstumas. Svarbiausias veiksmas, yra įtvirtintas 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Todėl galime padaryti išvadą, kad vaiko interesai - pagrindinis kriterijus nustatant vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.

Tačiau šis kriterijus pakankamai neapibrėžtas, todėl teismams gali kilti įvairių sunkumų sprendžiant šios kategorijos klausimus. Kitas pavyzdys, kiek reikšmingos buitinės tėvų sąlygos ir kaip jas nustatyti pas kurį iš tėvų jos geresnės. Šiuolaikiniame pasaulyje tiek mažos valstybės, tiek mažos teisės sistema nebegali būti izoliuotos nuo kitų valstybių ir jų teisės sistemos, jos sąveikauja spręsdamos bylas, kurių šalys yra skirtingos valstybės, kultūros atstovai.

Kyla neaiškumų net dėl sąvokų prasmės, kaip pavyzdžiui - Lietuvoje yra nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, o užsienyje - suteikiama vaiko globos teisė. Lietuvoje gi vaiko globa turi visai kitą prasmę ir teisines pasekmes. Todėl tikslinga išsiaiškinti tiek sąvokų skirtumus, tiek vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų ypatybes. Magistrinio darbo tyrimo objektas - vaiko gyvenamosios vietos nustatymo procesas.

Tyrimo hipotezė

Naudojami kriterijai, kuriais remiantis nustatoma vaiko gyvenamoji vieta tėvams gyvenant skyrium, yra pakankami.

Tyrimo teoriniai ir empiriniai metodai

Tyrimo metu kompleksiškai bus naudojami teoriniai ir empiriniai tyrimo metodai. Tyrimo metu taikytas metodas siekiant gauti informaciją yra dokumentų analizės metodas. Šis metodas naudojamas tyrime, siekiant išanalizuoti teisės aktus, mokslininkų monografijas, mokslinius straipsnius, LAT nutartis.

Anketinis metodas naudojamas apklausiant apylinkės teismų teisėjus ir Vaiko teisių apsaugos tarnybų specialistus bei gaunant informaciją apie jų naudojamus kriterijus.

Pagrindinės sąvokos

1. Vaikas. Pagal Lietuvos teisę asmuo tampa pilnametis sulaukęs 18 metų. Vaikais laikomi asmenys iki 18 metų.
2. Gyvenimas skyrium. Siaurąja prasme - kai sutuoktinių gyvenimas skyrium (separacija) patvirtinamas 2001 m liepos 1 d. įsigaliojusio LR civilinio kodekso tvarka.
3. Gyvenamoji vieta. Remiantis LR civilinio kodekso 2.12 straipsnio 1 punktu fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta.
4. Vaiko globa.
5. Vaiko gyvenamoji vieta. Remiantis LR civilinio kodekso 2.14 straipsniu vaiko nuolatine gyvenamąja vieta laikoma jo tėvų ar globėjų (rūpintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta.
6. Kriterijus.
7. Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucija (109 str. nusako, kad teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai.
8. Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Tarnybos savivaldybės teritorijoje įgyvendina pagrindines 1989 metų Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatas, vykdo vaiko teisių apsaugą, įstatymų nustatyta tvarka gina vaiko teises ir teisėtus interesus, organizuoja ir prižiūri likusių be tėvų globos vaikų globą (rūpybą).

Mokslinės literatūros ir teisės aktų apžvalga

Norėdami apžvelgti mokslinę literatūrą, susiduriame su problema - nepakankamu šio klausimo nagrinėjimo ir sprendimo Lietuvos teismuose dažnumu bei aktualumu. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą nagrinėjo tik socialinių mokslų (teisės) daktaras Gediminas Sagatys. Todėl manome, kad reikalinga apžvelgti ne tik mokslinę literatūrą, bet ir teisės aktus, kuriais grindžiamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas bei priimami sprendimai Lietuvos teismuose.

G. Sagatys savo disertacijoje nagrinėjo vaiko teises į šeimos ryšius civiliniame procese: vaikas ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo, tėvų valdžios apribojimo ir vaiko globos (rūpybos) procese. Autorius siekė atskleisti vaiko teisės į šeimos ryšius sampratą, turinį bei nustatyti jos vietą vaiko teisių sistemoje; atskleisti EŽTK taikymo ginant vaiko teisę į šeimos ryšius metodologinius pagrindus; identifikuoti teisinio reguliavimo ir teismų praktikos sritis, kuriose nacionaliniai teisės aktai ar jų praktinis taikymas neatitinka EŽTK reikalavimų, ir pateikti rekomendacijas dėl aptiktų trūkumų pašalinimo.

Autorius analizuodamas Komisijos ir Teismo jurisprudenciją akcentuoja kriterijų visumą ir jų hierarchiją, kurioje dominuoja geriausi vaiko interesai ir nediskriminavimo principai. LR CK yra įtvirtintas vaiko interesų prioritetas jo nors atžvilgiu tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Analizuodamas Lietuvos teismų praktiką, autorius daro išvadą, kad teismams sprendžiantiems vaiko gyvenamosios vietos klausimus, būtina vadovautis objektyviuoju kriterijumi: sprendimas bus laikomas pagrįstas, jei jis atitiks geriausius vaiko interesus.

Lietuvoje tai padaryta 2002 m. birželio 21 d., priimant LAT Senato nutarimą Nr. 23 "Dėl įstatymų, reguliuojančių vaikų gyvenamosios vietos nustatymą, tėvams gyvenant skyrium". Šiame nutarime dël vaiko gyvenamosios vietos pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas objektyvių kriterijų, t.y. nustatymui, kiekvieno iš tėvų norus ir galimybes patenkinti svarbiausius vaiko interesus, nustatymui.

Teisės aktai

Vaiko teises Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civilinis kodeksas, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija taip pat turi įtakos sprendžiant klausimus dėl vaikų auklėjimo.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas nustato moksleivių teises ir pareigas (46 str.), tėvų teises ir pareigas švietimo srityje (47 str.). Mokiniai turi teisę į: nemokamą privalomąjį bendrąjį išsilavinimą; pasirinkti mokymosi kryptį ir dalykus; gauti informaciją apie mokymosi krūvį ir darbo vietą; dalyvauti mokyklos savivaldoje; įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises.

Tėvai turi teisę: pasirinkti vaikui mokyklas, švietimo programas, mokymo formas; dalyvauti parenkant (prireikus parinkti) vaikui ugdymo programą, formą, mokyklą ar kitą švietimo teikėją; gauti informaciją apie vaiko būklę, ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, mokyklos lankymą ir elgesį; dalyvauti mokyklos savivaldoje.

Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas įtvirtina specialiųjų poreikių vaikų teises.

tags: #pedagoginiu #studiju #baigiamasis #darbas #gyvenamosios #vietos