Artimo žmogaus netektis dažnai atneša ne tik emocinį skausmą, bet ir praktinius sprendimus, kuriuos tenka priimti per gana trumpą laiką. Vienas iš jų - paveldėjimas, kurį gali sudaryti ne tik nekilnojamasis turtas, santaupos ar vertingi daiktai, bet ir paskolos. Jeigu asmuo nėra surašęs testamento, mirties atveju jo sukauptas turtas yra paveldimas vadovaujantis įstatymu.
Paveldėjimas pagal įstatymą
Paveldėjimas pagal įstatymą galimas, kai palikėjas nėra įstatymų nustatyta tvarka surašęs testamento arba testamente nėra aptartas visas palikėjo turtas. Jeigu asmuo nėra surašęs testamento, mirties atveju jo sukauptas turtas yra paveldimas vadovaujantis įstatymu.
Civiliniame kodekse įtvirtintas baigtinis įpėdinių šešių eilių sąrašas, kurie turi teisę paveldėti pagal įstatymą. Įstatymas numato šias įpėdinių eiles:
- Pirmos eilės - palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
- Antros eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
- Trečios eilės - palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
- Ketvirtos eilės - palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
- Penktos eilės - palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
- Šeštos eilės - palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Teisininkas atkreipia dėmesį į tai, kad paveldint pagal įstatymą, aukštesnės eilės įpėdiniai turi pirmumą paveldėti palikėjo turtą lygiomis dalimis. Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi tik jeigu aukštesnės eilės įpėdiniai nepriėmė palikimo arba šių tiesiog nėra.
Nesudarius testamento ar kitaip nepaskirsčius turto, mirties atveju jis yra padalinamas įstatyme numatytomis dalimis. Tokiu atveju ¼ mirusiojo turto atitenka sutuoktiniui(-ei), o likusi dalis padalinama vaikams po lygiai. Jei įpėdinių yra daugiau nei trys, sutuoktinis(-ė) bei kiti įpėdiniai Jūsų turtą paveldėtų lygiomis dalimis. Paveldint pagal įstatymą, į Jūsų turtą gali pretenduoti ir kiti artimieji.
Sutuoktinio paveldėjimas
Mirusiojo sutuoktinis nėra nurodytas nei vienoje eilėje, nes pergyvenęs sutuoktinis nėra laikomas įpėdiniu. „Tačiau tai nereiškia, kad sutuoktinis neturi jokios teisės į paliktą turtą, pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal specialią teisę kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais“, - sako AVOCAD teisininkas. Tuo siekiama užtikrinti, kad didžioji palikimo turto dalis pereitų mirusiojo asmens vaikams.
Sutuoktinio paveldėjimo tvarka:
- Jei sutuoktinis paveldi su pirmos eilės įpėdiniais, jis paveldi 1/4 palikimo su sąlyga jei įpėdinių ne daugiau kaip trys neįskaitant sutuoktinio.
- Jeigu pirmos eilės įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.
- Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo.
- Jeigu pirmos ir antros eilės įpėdinių nėra arba šie nepriima palikimo, tada - žemesnių eilių įpėdiniai nepaveldi, o visą palikimą paveldi pergyvenęs sutuoktinis.
„Taigi, jeigu dar kartą pažvelgtume į prieš tai nagrinėtą situaciją, kad mirusysis turėjo tris vaikus ir pridėtume sutuoktinę, tai pagal paminėtas taisykles visi 3 vaikai ir sutuoktinė paveldėtų lygiai po vieną ketvirtadalį viso palikimo. Sutuoktinis paveldėtų ketvirtadalį turto ir tuo atveju jei tik 1 vaikas nuspręstų priimti palikimą“, - atkreipia dėmesį Rokas Puodžiūnas.
Paveldėjimas pagal testamentą
Paveldėjimas pagal įstatymą neįvyksta, jeigu buvo sudarytas testamentas. Asmuo, nusprendęs sudaryti testamentą, turi teisę palikti savo turtą bet kuriems asmenims. Jais gali būti tiek asmenys, priklausantys įpėdiniams pagal įstatymą, tiek jiems nepriklausantys.
Pasak teisininko, būtina žinoti, kad testatorius nėra visiškai laisvas palikti visą savo turtą tretiesiems asmenims ir visiškai pamiršti likusius šeimos narius. Tais atvejais, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, nušalina nuo palikimo, tokiems asmenims suteikiama teisė į privalomąją palikimo dalį.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką, šeimos narys, norintis pasinaudoti teise į privalomąją palikimo dalį turi atitikti visas šias sąlygas:
- Turi patekti į nustatytų asmenų ratą t. y. asmuo yra palikėjo vaikas (įvaikis), sutuoktinis, tėvas (įtėvis) (subjektų ratą apibrėžianti sąlyga);
- Asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas (išlaikymo reikalingumo sąlyga);
- Palikėjas testamentu šiam asmeniui neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (privalomosios turto dalies dydžio sąlyga).
Teismas privalo įvertinti visą palikimo atsiradimo dieną asmens turtinę padėtį ir konstatuoti, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinųjų savo poreikių.
Palikimo priėmimas
Palikimas gali būti priimamas pateikiant pareiškimą notarui arba pradėjus turtą faktiškai valdyti. Svarbu tai, kad palikimas pereina įpėdiniams nepakitęs, t.y. tokios būklės, kokios buvo palikėjo mirties metu.
Kadangi siekiant įrodyti, kad palikimas buvo priimtas faktiškai jį valdant tektų kreiptis į teismą ir pateikti įrodymus, kad palikimas buvo valdomas, naudojamas arba disponuojamas kaip savas. Todėl paprastesnis būdas yra kreiptis su pareiškimu į palikimo vietos atsiradimo notarą. Pareiškimas turi būti paduodamas per 3 mėn. nuo palikėjo mirties.
Įstatymas numato teisę įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, jį atnaujinti kreipiantis į teismą, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Kartu su pareiškimu apie palikimo priėmimą pateikiami dokumentai, kurie pagrįstų įpėdinio teisę paveldėti (mirties liudijimas, giminystės ryšį įrodantys dokumentai ir kt.).
Notaras patikrina Testamentų registre ar buvo sudarytas testamentas. Jei testamentas buvo sudarytas, notaras paskiria testamento skelbimo dieną ir apie ją pranešama žinomiems įpėdiniams ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas praėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos.
Nereta situacija, kai mirusiojo įpėdinis dėl mirusiojo turto dalies paveldėjimo nesikreipia į notarų biurą, manydamas, kad mirusiojo turto dalis jam „pereina“ savaime. Toks elgesys yra klaidingas, nes dažniausiai sąlygoja problemas ateityje - paveldėtojas ne tik negali laisvai disponuoti palikėjo turtu, bet ir kyla grėsmė, kad palikėjo turtą paveldės valstybė.
Iki šio liudijimo išdavimo paveldėjimo procedūros nėra baigtos, dėl to negalima daryti kategoriškos išvados apie įpėdinio paveldėjimo teisių į turtą, t. y. užvesti neturės teisės.
Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiškai pradėjus turtą valdyti, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre.
Taigi, norėdamas gauti paveldėjimo teisės liudijimą dėl faktiniu valdymu priimto turto, asmuo privalo kreiptis į teismą ir įrodyti, kad per tris mėnesius po palikimo atsiradimo dienos atliko aktyvius veiksmus išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Teismas, atsižvelgęs į CK normas ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš jų fakto ir pobūdžio. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti.
Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra trijų mėnesių termino. Jeigu teikiamas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ieškinio senaties terminas nėra taikomas.
Taigi, siekiant tinkamai priimti palikimą patartina pirmiausia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuri yra nustatoma pagal paskutinę palikėjo nuolatinę gyvenamąją vietą.
Palikimo atsisakymas
Gali atrodyti, kad vienintelis būdas išvengti tokios situacijos yra atsisakyti palikimo arba jo nepriimti. Tačiau prieš priimant paliki įpėdinis ne visada žino tikslios skolų sumos ir kreditorių skaičiaus.
Palikimo priėmimas pagal apyrašą
Pasak teisininko, į paveldimo turto sudėtį patenka ir palikėjo buvę įsipareigojimai (skolos). Todėl gali pasitaikyti tokių atvejų, kad palikėjo skolos viršija paveldimo turto vertę ir tokiu atveju už palikėjo skolas įpėdiniui tenka atsakyti visu savo asmeniniu turtu.
Todėl įpėdinis gali nuspręsti priimti palikimą pagal apyrašą, tokiu būdų apribodamas savo atsakomybę už palikėjo skolas tik paveldėtu turtu. Norėdamas priimti palikimą pagal apyrašą, įpėdinis turi išreikšti tokį norą paduodamame pareiškime dėl palikimo priėmimo.
Asmeniui kreipiantis į notarą dėl palikimo priėmimo, notaras turėtų išaiškinti palikimo priėmimo formas ir jų teisines pasekmes. Jeigu yra kelis įpėdiniai ir bent vienas iš jų priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai laikoma, kad visi įpėdiniai palikimą priėmė pagal turto apyrašą.
Notaras išduoda vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo, kurį įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites turi pateikti antstoliui. Antstolis turi sudaryti turto apyrašą per vieną mėnesį, o kai paveldimas turtas yra keliose vietose arba yra daug palikėjo kreditorių - per tris mėnesius.
Individualios įmonės paveldėjimas
Pasak AVOCAD teisininko, įstatymas numato tam tikrą paveldėjimo specifiką, kai objektas yra individuali įmonė. Kelių asmenų paveldėtą individualią (personalinę) įmonę pirmenybės teise gauti natūra turi tas įpėdinis, kuris pats nori ir gali tvarkyti paveldėtą įmonę. Šiuo atveju taip pat atsižvelgiama į gaunančio įmonę natūra galimybę atsiskaityti su kitais įpėdiniais.
Notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi išsiaiškinti, kokia yra visų įpėdinių pozicija dėl noro ir galimybių tvarkyti paveldimą įmonę. Nepavykus susitarti, ginčą nagrinėti tektų teisme.
Praleistas terminas palikimui priimti: ką daryti?
Įstatymas numato du variantus priimti palikimą, kai 3 mėnesių terminas praleistas.
Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, pareiškimą notarui apie palikimo priėmimą įpėdinis turi pateikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. palankios sąlygos. (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Įstatymas numato teisę įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, jį atnaujinti kreipiantis į teismą, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Vertinant įpėdinio elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kasacinio teismo praktikoje įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) nurodyta, jog įpėdinis turi įrodyti, kad įstatymo nustatytas terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti.
Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti.
Vis dėl to, kiekvieną atvejį teismai vertina individualiai, atsižvelgdami į bylos aplinkybių visumą. Tokio pobūdžio priežastis teismai pripažįsta deklaratyviomis ir nepagrįstomis, jeigu pareiškėjai neįrodo, kad jos tiesiogiai sudarė kliūtis kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, jog gyvenimas užsienyje savaime netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis.
Faktinis palikimo priėmimas
Dažnai pasitaikantis palikimo priėmimo termino praleidimo atvejis - tai kuomet mirus palikėjui, kartu su juo gyvenusiam ar glaudžius ryšius palaikiusiam artimajam net minties nekyla, kad mirus palikėjui būtina tvarkyti kokius nors dokumentus, klaidingai manant, kad po palikėjo mirties niekas nesikeičia. Jis ir toliau gyvena/naudojasi palikėjo (mirusiojo) nuosavybe taip pat kaip ir iki pastarojo mirties.
Tuomet, mirus ir antrajam sutuoktiniui, mirusiojo artimieji pradeda tvarkyti dokumentus, kad priimti palikimą, pasidalyti jį tarpusavyje ir tuomet sužino, kad mirus vienam sutuoktiniui, pergyvenęs sutuoktinis neatliko jokių veiksmų, kad tinkamai priimti palikimą.
Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio.
Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti.
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį.
Taigi apibendrinant darytina išvada, kad bylose dėl juridinio fakto - palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti - nustatymo faktinės aplinkybės turi būti vertinamos individualiai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. ir iki mirties momento jo teisės į turtą, turtines teises ir kt. nebuvo prarastos (perleistos tretiesiems ir kt.), kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksnius, t. y. ir rūpinasi kaip savo.
Įpėdinio aktyvūs veiksmai, leidžiantys nustatyti, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis, kaip palikimo savininkas, aktyviai dalyvauja priimant palikimą, užvaldo visą palikimą arba, gaudamas dalį daiktų, pasidalija jį su kitais įpėdiniais.
Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu.
Teismams dažnai tenka nagrinėti prašymus, grindžiamus aplinkybe, kad mirusiojo palikimą pareiškėjas priėmė toliau gyvendamas mirusiajam priklausančiame name, bei jį remontuodamas, prižiūrėdamas.
Norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatymo nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog jis tęsė naudojimąsi paveldėtu turtu, pradėtą iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės. Vien nurodyti veiksmai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu, perkelti į kokybiškai naują stadiją - naudojimąsi, valdymą ir disponavimą.
Vadinasi, nesant rašytinių įrodymų, teismui turėtų užtekti ir kitokių įrodymų, pvz. Kaip įrodymus vertinant asmens (pvz., įpėdinio) parodymus, šie turi būti kruopščiai teismo pasverti - ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi.
Būtina atkreipti dėmesį į mokestines prievoles
Būtina paminėti ir mokestines prievoles šeimos nariams. Norint paveldėtą turtą parduoti, privalu sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris lygus 15 ar net 20 procentų nuo skirtumo tarp parduodamo turto vertės jį paveldėjus ir parduodant. Pavyzdžiui, jei paveldėtas namas paveldėjimo metu buvo įvertintas šimtu tūkstančių eurų, o parduodant - trigubai daugiau, GPM reikės mokėti nuo 200 tūkst.
Valstybės dalyvavimas paveldėjimo procese
Įpėdinė tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą gali būti valstybė. Paveldinti pagal įstatymą valstybė yra specifinis subjektas paveldėjimo teisiniuose santykiuose ir skiriasi nuo kitų įpėdinių pagal įstatymą.
Valstybė privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo jai juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus.
Vis dėlto, bylose dėl juridinio fakto nustatymo kasacinis teismas yra suformavęs kitą teisės aiškinimo taisyklę: kai turtą paveldi valstybė CK 5.62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o vėliau įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), šiuo pagrindu kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei.
Vertinant valstybės įgaliotų institucijų veiksmus, be kita, ko, svarbu nustatyti, ar valstybės įgaliota institucija - VĮ Turto bankas pagrįstai inicijavo palikimo perėjimo valstybei procedūrą, t. Ginčo nagrinėjimą teisme, o kartu ir bylinėjimosi išlaidas iš esmės lemia tai, kad apie asmens priimtą faktiniu valdymu palikimą ilgą laiką įgaliotoms valstybės institucijoms nėra žinoma dėl jo paties pasyvumo.
Esant ginčams dėl palikimo kylaičiams tarp įpėdinių arba abejojant notaro atliekamų veiksmų teisėtumu, būtina kreiptis advokatų pagalbos.
tags: #turto #valdymas #nesusutvarkius #testamento