Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo reikalavimai Lietuvoje

Lietuvoje yra beveik 3,5 mln. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės. Kasdien yra vykdomi šios žemės (žemės sklypų) perleidimo sandoriai - žemė parduodama, dovanojama, paveldima. Šiuose procesuose dalyvauja ir Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), teisės aktų nustatyta tvarka išduodama įvairias pažymas ir sutikimus (pvz., per 2023 m. asmenims buvo išduoti 41 928 tokio pobūdžio dokumentai).

Atsižvelgiant į 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau - Įstatymas) pakeitimus, nauja redakcija išdėstytas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. 1P-(1.3.)-244 „Dėl Leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo".

Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius reikalavimus ir procedūras, susijusias su žemės ūkio paskirties žemės įsigijimu Lietuvoje, įskaitant leidimus, ribojimus ir kitus svarbius aspektus.

Sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemę

Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą sutikimą.

Sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės įmonių registruose patikrinus duomenis apie asmenų turimus žemės ūkio paskirties žemės plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo žemės ūkio paskirties žemę, ir nustačius, kad bendras įsigytos (priklausančios) žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų didžiausių įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžių.

Įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmenims, valdantiems žemės ūkio paskirties žemės plotus ir siekiantiems įgyti teisę valdyti kitą juridinį asmenį ar jo dalį, kuriam nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės, taikytini tokie patys duomenų patikrinimo ir sutikimo išdavimo reikalavimai, kokie nurodyti Įstatymo 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse.

Aprašo 2 punkte įtvirtinta, kad asmuo, pageidaujantis, jog jam būtų išduotas sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ar sutikimas įgyti teisę valdyti juridinį asmenį ar jo dalį, kuriam nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės (toliau kartu - Sutikimas), Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal pageidaujamos įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ar pageidaujamo įgyti teisės valdyti juridinio asmens (jo dalies) buveinės buvimo vietą turi pateikti atitinkamos formos prašymą išduoti Sutikimą (Aprašo 1 priedas, 2 priedas) bei kitus Aprašo 2.2-2.5 papunkčiuose nurodytus dokumentus.

Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai Sutikimą (arba atsisakymą jį išduoti) išduoda ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo išduoti Sutikimą gavimo dienos.

NŽT, patikrinusi dokumentus ir nenustačiusi trūkumų ir apribojimų, žemės pirkėjui išduoda sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės (nustačius, kad bendras žemės plotas bus didesnis kaip 500 ha - sutikimas neišduodamas ir asmeniui neleidžiama pirkti siūlomą žemės sklypą).

Taigi žemės sklypo pardavėjui turint NŽT išduotą pažymą, o žemės sklypo pirkėjui turint NŽT išduotą sutikimą, asmenys gali kreiptis į notarą dėl pirkimo-pardavimo sandorio įteisinimo.

NŽT sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės kainuoja 11 eurų (privačiam asmeniui). Ši valstybės nustatyta rinkliava turi būti sumokėta pateikiant prašymą šiam sutikimui gauti.

Žemės sklypo dovanojimo atveju į NŽT privalo kreiptis tik asmuo, kuriam yra dovanojamas žemės sklypas. Taip pat kaip ir žemės sklypo pirkimo atveju, NŽT būtina pateikti prašymą dėl sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo.

NŽT patikrina prašyme nurodytą informaciją, įrodančią, kad asmeniui įsigijus parduodamą žemės sklypą jam (kartu su susijusiais asmenims) priklausantis žemės ūkio paskirties žemės bendras plotas nebus didesnis kaip 500 ha. Nenustačius trūkumų ir apribojimų, žemės pirkėjui išduodamas sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, kuris turės būti pateikti notarui, tvirtinančiam žemės sklypo dovanojimą.

Pirmumo teisė įsigyti žemės ūkio paskirties žemę

NŽT ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą informuoja visus asmenis, turinčius pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės sklypą.

Ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo pirmumo teisę turinčių asmenų informavimo, NŽT žemės sklypo pardavėjui išduoda pažymą, kad žemės sklypas turėtų būti parduodamas pirmumo teisę turinčiam ir jį pirkti sutikusiam asmeniui (arba asmenims). Pažymoje yra įrašomas konkretus asmuo (arba asmenys).

Kai pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, pardavėjui išduodamoje pažymoje išvardijami visi vienodą pirmumo teisę turintys asmenys ir žemės sklypo savininkas pats nusprendžia, kuriam asmeniui arba asmenims (kai parduodama keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise) pasiūlytomis sąlygomis parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

Tuo atveju, jeigu nė vienas pirmumo teisę turintis asmuo nepareiškė noro (sutikimo) pirkti parduodamą žemės sklypą, tai nurodoma išduodamoje pažymoje ir reiškia, kad pardavėjas savo žemės sklypą gali parduoti bet kuriam kitam savo nuožiūra pasirinktam asmeniui, tačiau tik už tokią pačią kainą, kuri yra nurodyta pranešime dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą (jeigu žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame pranešime, turi būti pateikiamas pakartotinis pranešimas).

Pažymėtina, kad kai pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli asmenys, NŽT raštu informuoja asmenis, pageidaujančius įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, apie tai, kad šis žemės sklypas bus parduodamas asmenims pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatytą eilę.

Mokesčiai už leidimus ir pažymas

2018 m. sausio 1 d. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo" nustatyta už leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimą imama valstybės rinkliava, už Sutikimo išdavimą yra imama analogiška, kaip ir už leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimą, valstybės rinkliava.

Pranešimo pateikimo ir pažymos gavimo paslauga bendrai kainuoja 47 eurus.

NŽT sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės kainuoja 11 eurų (privačiam asmeniui). Ši valstybės nustatyta rinkliava turi būti sumokėta pateikiant prašymą šiam sutikimui gauti.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimai

Pagal įstatymą, asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha.

Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sutartiniam gyvuliui, skaičiaus (1 sutartinis gyvulys/1 ha).

Planuojami pakeitimai

Pateiktame Įstatymo projekte numatyti pakeitimai vėl gali sukelti audringas diskusijas visuomenėje. Štai keletas siūlomų pakeitimų:

1. Juridiniams asmenims sumažės reikalavimų įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, kadangi siūloma atsisakyti reikalavimo privalomai gauti 50 proc.
2. Leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, taip pat pažymą apie pirmumo teisę turinčius asmenis išduotų Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o ne konkretus Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, kaip numatyta dabar. Sutuoktiniams būtų išduodamas bendras leidimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, jei įstatymo reikalavimus atitinka nors vienas iš sutuoktinių. Tokiu būdu būtų aiškiai reglamentuotas leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo klausimas, kai sutuoktiniai įsigyja žemės ūkio paskirties žemę bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
3. Siūloma nustatyti, kad perduotą žemės sklypą kredito įstaiga privalo realizuoti ne vėliau kaip per 5 metus nuo žemės sklypo įsigijimo, o ne per 3 metus, kaip nustatyta šiuo metu.

Statybos galimybės žemės ūkio paskirties sklype

Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemė paprastai skirta ūkininkavimo ir žemės ūkio veiklai. Tačiau tam tikrais atvejais gali būti reikalinga statyti gyvenamąjį namą, kuris būtų susijęs su ūkininkavimu, arba keisti žemės paskirtį, kad būtų leidžiama statyti pastatus, kurie nesusiję su žemės ūkio veikla. Išsiaiškinkime, kokie reikalavimai taikomi žemės ūkio paskirties sklypams ir kokios galimybės juose statyti.

2025 metais galiojančios taisyklės numato, kad žemės ūkio paskirties sklype galima statyti gyvenamuosius ir ūkinio tipo pastatus, tačiau tam yra nustatyti tam tikri reikalavimai ir apribojimai. Pagal Lietuvos įstatymus, žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti įvairius statinius, tačiau jie turi būti tiesiogiai susiję su žemės ūkio veikla.

Statiniai žemės ūkio paskirties sklype

• Ūkiniai pastatai - tai įvairūs statiniai, kurie naudojami žemės ūkio veiklai, tokie kaip sandėliai, tvartai, šiltnamiai, angarai ir kt.
• Gyvenamieji pastatai - gyvenamasis namas žemės ūkio paskirties sklype gali būti statomas tik tada, kai jis tiesiogiai susijęs su ūkininkavimo veikla. Žemės ūkio paskirties žemėje gyvenamojo namo statyba yra griežtai reglamentuojama.

Reikalavimai gyvenamojo namo statybai

Vienas svarbiausių aspektų, leidžiančių statyti gyvenamąjį namą žemės ūkio paskirties žemėje, yra statinio dydis. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, galima statyti gyvenamąjį namą, kurio plotas neviršija 80 kvadratinių metrų be žemės paskirties keitimo. Jeigu gyvenamasis namas žemės ūkio paskirties sklype bus naudojamas ūkininkavimui (pavyzdžiui, kaip apgyvendinimas ūkininkui ar darbuotojams), jį galima statyti be žemės paskirties keitimo. Statant gyvenamąjį namą žemės ūkio paskirties žemėje, net ir iki 80 m², reikalingas statybos leidimas. Žemės ūkio paskirties sklypuose gyvenamieji namai gali būti statomi ūkininkams ir jų šeimos nariams, jei tai būtina ūkininkavimui. Pagalbiniai gyvenamieji pastatai, kurie gali būti susiję su gyvenimu ūkininkavimo vietoje (pvz., sezoninė apgyvendinimo vieta ar darbo jėgos apgyvendinimas), gali būti statomi žemės ūkio paskirties žemėje pagal tą pačią tvarką.

Gyvenamojo namo statymas žemės ūkio paskirties žemėje Lietuvoje 2025 metais yra griežtai reglamentuojamas, tačiau teisinės galimybės leidžia statyti gyvenamuosius pastatus iki 80 kvadratinių metrų be žemės paskirties keitimo, jei pastatas tiesiogiai susijęs su ūkininkavimu. Ūkininkams ir jų šeimos nariams šios taisyklės suteikia tam tikras lengvatas.

Žemės paskirties keitimas

Žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 ha., galima statyti tik su ūkininko pažymėjimu atliekant kaimo plėtros projektą. Keisti žemės sklypo paskirtį galima tik tuomet, jeigu numatyta bendrajame miesto/rajono plane. Jeigu sklypo padalinti nenorite - galima kreiptis į Savivaldybę su prašymu pakeisti paskirtį, prie prašymo reikia pateikti ir aprašymą/analizę kodėl paskirtis keičiama, kas bus daroma, aprašyti esamą situaciją ir pan.

Pakeitus žemės paskirtį į gyvenamąją, priklausomai nuo to, kokie yra savivaldybės bendrojo plano reikalavimai, gali būti reikalaujama rengti sklypo detalųjį planą (iki 2021-07-01 šio dalyko nebuvo). Jei pakeisite žemės paskirtį į gyvenamąją, tuomet galima projektuoti vieną vieno buto arba vieną dviejų butų gyvenamąjį ir pagalbinio ūkio pastatus.

• ŽUP -> tapti ūkininku -> parengti kaimo plėtros projektą -> projektuoti gyvenamąjį namą, gauti statybos leidimą.
• G -> keisti paskirtį (galimai rengti detalųjį planą) -> projektuoti vieno arba dviejų butų gyvenamąjį namą, gauti statybos leidimą.

Žemės sklypo padalijimas

Žemės sklypo padalijimas - tai žemės sklypų pertvarkymo būdas, kuomet vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų. Ši procedūra gali būti aktuali įvairiose situacijose, pavyzdžiui, paveldėjimo atveju ar planuojant statybas. Svarbu žinoti, kaip šis procesas vyksta, kokie yra reikalavimai ir kokie galimi būdai. Aptarsime žemės sklypo padalijimo procesą Lietuvoje, įskaitant reikalavimus minimaliam sklypo plotui, galimus padalijimo būdus, kainas ir kitus svarbius aspektus.

Kada verta apsvarstyti sklypo padalijimą?

Žemės sklypo padalijimas yra naudingas sprendimas, kai norite dalį savo turto atskirti ir parduoti, dovanoti ar kitaip panaudoti. Dažniausiai šis poreikis kyla paveldėjimo atveju arba kai planuojama statyba.

Sklypo padalijimo būdai

Yra keletas būdų, kaip galima padalinti žemės sklypą:

• Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas: Tai paprasčiausias būdas, kai nesuformuojant atskirų sklypų yra parengiamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas. Šis planas nurodo atskiras žemės sklypo naudojimosi dalis tarp bendrasavininkų, tačiau sklypas lieka su tuo pačiu kadastriniu numeriu. Susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagal šį planą privalo būti patvirtintas notaro, o susitarimą turi pasirašyti visi dalijamo sklypo bendrasavininkai.
• Žemės sklypo padalijimas į atskirus sklypus: Šiuo atveju žemės sklypas padalinamas į atskirus žemės sklypus, kurie sudarys atskirus nekilnojamojo turto vienetus ir turės atskirus kadastrinius numerius.
• Žemės sklypo atidalijimas: Atidalijant, kaip ir padalijant, yra suformuojami atskiri žemės sklypai, kurie sudarys atskirus nekilnojamojo turto vienetus ir turės atskirus kadastrinius numerius, bet šiuo atveju šie žemės sklypai priklausys kiekvienam bendrasavininkui atskirai.

Dažnai žemės sklypų bendrasavininkai vis dėl to renkasi trečiąjį žemės sklypo atidalijimo būdą, siekdami užsitikrinti visapusišką savo turimo žemės sklypo disponavimą. Kaip ir antruoju atveju, žemės sklypo atidalijimas vykdomas rengiant teritorijų planavimo dokumentus, tai yra detaliuoju planu arba žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu.

Kaip pradėti sklypo padalijimo procesą?

Norint pradėti žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo eigą, reikia atlikti šiuos veiksmus:

1. Vienas iš žemės sklypo savininkų, arba jo įgaliotas asmuo ar rengėjas, kreipiasi su prašymu į savivaldybės administracijos direktorių dėl galimybės pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą arba detalųjį planą.
2. Prašymas yra rašomas pagal žemės sklypo lokaciją priklausančioje savivaldybėje, arba pateikiamas užpildant atitinkamą formą elektroninėje žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos (TPDRIS).
3. Pateiktame prašyme nurodomas projekto rengimo tikslas - žemės sklypo padalijimas ar atidalijimas.
4. Kartu su prašymu yra pateikiami ir papildomi dokumentai: žemės sklypo planas, žemės sklypo nekilnojamo turto registro išrašas ir kitus aktualius dokumentus.
5. Gavus leidimą rengti projektą, asmuo kreipiasi į projekto rengėjus dėl tolimesnius veiksmų vykdymo.
6. Po to projektas teikiamas patikrinimui.
7. Su savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Jums dar reikia kreiptis į matininką, kad kiekvienam pagal projektą naujai suformuotam žemės sklypui būtų atlikti kadastriniai matavimai, kuriuos atlieka kvalifikuotas matininkas.

Minimalus sklypo plotas

Minimalus sklypo plotas priklauso nuo vietos savivaldybės nustatytų reikalavimų. Pavyzdžiui, Vilniaus rajone, vadovaujantis savivaldybės bendruoju planu, dalyti sklypą galima į min. 10 arų ploto. Taip pat yra išimtis, jei sklype stovi gyv. namas, o sklypas priklauso bendrasavininkams, tuo pačiu giminėms, tada yra teorinė galimybė dalyti sklypą į mažesnius nei 10 arų sklypus. Vilniaus m. sav. šiuo metu galima formuoti min. 4 arų gyv. paskirties sklypus, bet patvirtinus naująjį bendrąjį planą gali būti patvirtinti ir kitokie reglamentai.

Sklypo padalijimo kaina

Žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo kaina priklauso nuo keleto pagrindinių aspektų:

• Koks teritorijų planavimo dokumentas tam bus pasirinktas.
• Koks numatomas planuojamos teritorijos plotas.
• Kiek sklypų dalyvauja padalijime ar atidalijime.
• Kiek naujų žemės sklypų pagal projektą bus suformuota.

Detaliojo plano kaina gali siekti apie 2500 Lt. Padalijimo projektas gali kainuoti apie 1500 Lt. Tačiau šios kainos yra orientacinės ir gali skirtis priklausomai nuo konkrečios situacijos ir įmonės, atliekančios darbus.

Veiksmai prieš pradedant sklypo padalijimą

Prieš pradedant žemės sklypo padalijimo procesą, rekomenduojama atlikti šiuos veiksmus:

• Pasikonsultuokite su specialistais: prieš pradedant, vertinga pasitarti su projektuotoju ar toks projektas apskritai įmanomas, kokie kiti niuansai gali iškilti.
• Gaukite leidimus: užpildykite prašymą žpdris sistemoje ir gaukite leidimą sklypo padalijimui (formavimo ir pertvarkymo projektui). Reikės el. parašo arba el. bankininkystės.
• Pasirašykite sutartį su projektuotoju. Jis turėtų tinkamai pakonsultuoti, parinkti ir suderinti sprendinius po padalijimo.

Pagrindiniai žingsniai sklypo padalijimui

1. Leidimas vykdyti sklypo padalijimo projektą (formavimo ir pertvarkymo projektą): žpdris sistemoje pildomas prašymas dėl formavimo pertvarkymo projekto rengimo. Reikės prisijungti el. parašu arba su el. bankininkyste.
2. Geodezinių matavimų planas: reikalingi kadastriniai matavimai LKS-94 sistemoje. Sklypo ribos ir plotas turi būti tikslūs.
3. Topografinis planas: Urbanizuotoje teritorijoje daugeliu atveju reikės topografinio plano.

tags: #pazyma #del #isigijamos #zemes #ukio #paskirties