Kai susiduriame su nuosavybės klausimais, ypač paveldėjimo atveju, dažnai iškyla klausimas, kokie dokumentai yra būtini nuosavybės teisėms įrodyti. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra nuosavybės teisės pažyma, kodėl jos gali prireikti ir kaip ją gauti.
Nekilnojamojo turto registro išrašas - vienas iš teikiamų registro duomenų, parengtas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų pagrindu. Registro išraše įrašyti duomenys atspindi nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymų ir įstatymu nustatytų juridinių faktų kadastro ir registro duomenų būklę jų įregistravimo registre momentu.
Tiek notaro išduotas ir patvirtintas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, tiek Registro centro išduotas išrašas laikytinas oficialia informacija ir atspindi tik įregistravimo momentu arba nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko pagrindu išrašo parengimo momentu įrašytų kadastro ir registro duomenų būklę.
Už Registrų centro nustatytą mokestį taip pat galima įsigyti asmeniui ar įmonei nuosavybės teise priklausančio turto registro išrašo elektroninę kopiją. Tokiame išraše bus visa informacija apie nekilnojamojo turto ir teisių į jį būklę išrašo formavimo momentu.
Todėl, prieš perkant nekilnojamąjį turtą, visada verta pasitikrinti informaciją. Ištraukus Registrų centro išrašą, paaiškėja, kad asmuo su kuriuo kalbėjotės apie to turto pardavimą nėra turto savininkas.
Reikia pažymėti, kad registre išviešinama tik jau įgyta nuosavybės teisė. Įrašas registre nepatvirtina nuosavybės teisės, o yra tik teisės išviešinimas. Registrai atlieka registravimo ir išviešinimo funkcijas, t. y. jie įregistruoja ir išviešina duomenis apie įgijimą, valdymą, suvaržymus ar pan. Tačiau, norint tą teisę įregistruoti, Registrų centras jau yra išnagrinėjęs, ar teisėtai ji įgyta.
Tačiau registrai prieš įregistruodami ir išviešindami įrašus "nenagrinėja", ar atitinkama teisė įgyta teisėtai.
Pagal dabartinę notarinę praktiką, kuri reguliuojama Lietuvos Respublikos notariato įstatymo bei Notarų rūmų leidžiamais teisės aktais, notarai privalo patikrinti atitinkamos teisės įgijimo pagrindą. Notaro argumentas yra tas, kad tai reikalinga, kad būtų aišku, ar butas pilnai išmokėtas, ar ne. Siekiant atlikti nuosavybės teisių perėmimą, reikalingas dokumentas patvirtinantis, kokiu pagrindu Jūsų mama įgijo atitinkamo turto nuosavybę.
Dažnai pasitaiko situacijų, kai turtas įgyjamas su paskola. Pavyzdžiui, butas pirktas su banko paskola, o registre įregistruota buto skola. Tokiu atveju, reikia pristatyti pažymą apie tai, kad pardavėjas gavo pinigus iš banko.
Jei nepavyksta susisiekti su pardavėju, reikia kreiptis į banką dėl oficialios pažymos apie skolos padengimą. Jeigu susiduriate su situacija, kai pardavėjai neatsiliepia, o turite visus buto pirkimo dokumentus ir banko paskolos sutartį, rekomenduojama kreiptis į banką, kuris išdavė paskolą. Bankas turėtų išduoti oficialią pažymą apie jūsų skolos padengimą.
Tokiais atvejais, teismas gali įpareigoti šalis tartis. Todėl, jei nepavyksta išspręsti situacijos geruoju, reikėtų kreiptis į teismą.

Kaip gauti nuosavybės teisės pažymą?
Į Registrų centrą dėl pažymos užsakymo galite kreiptis keliais būdais:
- Elektroniniu būdu per Registrų centro klientų savitarnos sistemą, išskyrus turtui, kuris turi būti vertinamas išlaidų (kaštų) metodu.
- El. paštu išsiuntus užpildytą ir e. parašu pasirašytą laisvos formos prašymą el. paštu.
Asmeniui, prisijungus prie Registrų centro klientų savitarnos bei pasirinkus Nekilnojamojo turto kadastro ir registro paslaugas, savitarnos sistemoje galima neatlygintinai peržiūrėti asmeniui ar įmonei, kurios vadovu asmuo yra registruotas, nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto sąrašą.
Savitarnos sistemoje taip pat galima nusipirkti asmeniui ar įmonei, kurios vadovu asmuo yra registruotas, nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto kadastro žemėlapio ištrauką. Savitarnos sistemoje taip pat galima nusipirkti registro įvykių ar peržiūrų sąrašą, užsiprenumeruoti automatinį informavimą el. paštu.

Nekilnojamojo turto mokestis ir mokestinė vertė
Nekilnojamojo turto (toliau - NT) mokestis yra skaičiuojamas nuo visų Jums priklausančių, įsigyjamų NT objektų (gyventojams už komercinės paskirties, o juridiniams asmenims už visą nuosavybės teise priklausantį, įsigyjamą ar ir perimtą iš fizinio asmens nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį)), bendros mokestinės vertės.
Masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto objekto mokestinę vertę galima sužinoti Valstybės įmonės Registrų centras svetainėje įvedus NT unikalų numerį. Unikalus numeris yra suteiktas kiekvienam registruotam objektui.
Naujai nustatytos NT objektų mokestinės vertės nekilnojamojo turto mokesčiui apskaičiuoti naudojamos 5 metus, pradedant nuo 2021 m. mokestinio laikotarpio. Gyventojai neatlygintinai vieną kartą per mokestinį laikotarpį gali užsisakyti Nekilnojamojo turto mokestinės vertės išrašą vienam NT objektui arba (savininkui paprašius) visiems NT objektams esantiems viename registre. Registrų centras per 7 darbo dienas parengia ir įteikia Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodoma nekilnojamojo turto objekto mokestinė vertė.
Jeigu išraše esančio NT objekto vertės nustatymo būdas yra „Atkuriamoji vertė“ ir nustatymo data yra anksčiau nei 5 metai, arba neradote ieškomo NT objekto mokestinės vertės Registrų centro internetinėje svetainėje, Jums reikia kreiptis į Registrų centrą ir užsakyti NT vidutinės rinkos ir / ar mokestinės vertės perskaičiavimą vienu iš aukščiau nurodytų būdų.
Vidutinės rinkos vertės apskaičiavimas išlaidų (kaštų) metodu atliekamas NT, kurio vidutinė rinkos vertė nėra nustatoma masinio vertinimo būdu (pvz. sandėliavimo, pramoniniai ir inžineriniai statiniai, kūrybinės dirbtuvės ir pan.). Apskaičiuotos vidutinės rinkos vertės mokesčiams galioja ne ilgiau nei 5 metus.
Jei jums priklauso tik dalis NT objekto, tuomet tos dalies mokestinė vertė apskaičiuojama visą NT objekto vertę padauginus iš turimos dalies. Pvz.: jums priklauso 1/3 administracinės patalpos, kurio mokestinė vertė yra 12 000 eurų, tai turimos dalies mokestinė vertė 12 000 eurų x 1/3 = 4 000 eurų.
Mokesčio tarifus nustato savivaldybės - nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Savivaldybių sprendimus dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų rasite čia.
Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711 formoje yra nurodoma savivaldybėje esančio nuosavo ar perimto nekilnojamojo turto, apmokestinamo pagal nurodytą tarifą, vertė. Jei turite keletą NT objektų vienoje savivaldybėje, tuomet jų vertes turite sudėti, jei tiems objektams yra taikomas tas pats mokesčio tarifas.
Kaip NEMOKAMAI ieškoti nekilnojamojo turto savininkų internete
Gyvenamosios vietos deklaravimo pažyma
Šią savaitę įsigaliojus naujiems judėjimo ribojimams ir jų kontrolei, vis daugiau žmonių kreipiasi į Registrų centrą su prašymu išduoti pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, kuri gali būti pateikta kaip vienas iš įrodymų, pagrindžiančių būtinybę vykti į kitą savivaldybę.
Duomenys apie asmenų deklaruotas gyvenamąsias vietas kaupiama Registrų centro tvarkomame Gyventojų registre. Norint gauti pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą reikia pateikti prašymą Registrų centrui.
Tai padaryti galima keliais būdais:
- Siunčiant prašymą ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją paštu, adresu Lvovo g. 25-101, 09320 Vilnius.
- Siunčiant elektroniniu parašu pasirašytą prašymą el. paštu.
Išsiuntus prašymą įprastu ar elektroniniu paštu, kliento nurodytu el. pašto adresu bus išsiųsta išankstinio apmokėjimo sąskaitą, kurią apmokėjus bus pradėtas vykdyti užsakymas. Prašyme svarbu nurodyti, kokiu būdu pageidaujama gauti išrašą: nurodytu adresu įprastu paštu, nurodytu el. pašto adresu (dokumentas pasirašomas kvalifikuotu e. parašu) ar pasirinktame klientų aptarnavimo padalinyje. Pasirinkus pastarąjį variantą būtina iš anksto užsiregistruoti vizitui į pasirinktą padalinį, o atvykus laikytis visų rekomendacijų dėl COVID-19 viruso prevencijos.
Prašyme taip pat galima nurodyti kelis asmenis, apie kurių deklaruotas gyvenamąsias vietas norima gauti pažymas. Užsakant kelias pažymas, formuojama viena išankstinė sąskaita už visas užsakytas paslaugas.
Įprasta tvarka Gyventojų registro pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą parengiama per 20 darbo dienų, tačiau gali pasirinkti pažymą gauti skubos tvarka, t.y. per vieną darbo dieną.
Svarbu žinoti
Pažymėtina ir tai, kad asmenys, iki įstatymo Nr. XII-1833 įsigaliojimo (2015-11-01) įgiję, bet Nekilnojamojo turto registre neįregistravę daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų, prašymą dėl daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo teritoriniam registratoriui turi pateikti per vienus metus nuo įstatymo Nr.
Asmuo, norintis Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą dėl sudarytos nekilnojamojo turto panaudos sutarties, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui (Registrų centrui) turi paduoti prašymą. Kartu su prašymu reikia pateikti juridinio fakto atsiradimą patvirtinančius dokumentus.
Piliečiai, įsigiję žemę ar pastatus, tačiau neįregistravę jų Nekilnojamojo turto registre, negali savo turto valdyti, o tam tikrais atvejais gali net jo netekti. Kol naujasis savininkas neįregistruoja savo įsigyto turto, mokesčių inspekcija žemės ir kito nekilnojamojo turto mokesčius toliau skaičiuoja registre užfiksuotam senajam savininkui. Jei naujasis savininkas neįregistruoja nuosavybės teisės į savo įsigytą turtą, buvęs savininkas gali jį dar kartą parduoti, išnuomoti ar įkeisti.
Naujasis Civilinis kodeksas, išaiškinantis, kada atsiranda nuosavybės teisė, įsigaliojo 2001 m. Senajame Civiliniame kodekse nuosavybės teisės atsiradimas apibrėžtas labai paprastai - ji atsiranda nuo turto įregistravimo viešajame registre momento (įsigytą turtą buvo privaloma įregistruoti per 3 mėn.).
Naujasis Civilinis kodeksas apibrėžia, kad nuosavybės teisė atsiranda, kai patvirtinama turto perleidimo sutartis ir tas turtas pagal priėmimo ir perdavimo aktą perduodamas naujajam savininkui. Taigi nuosavybės teisė atsiranda nuo daikto perdavimo įgijėjui momento. Privalomos registracijos čia jau lyg ir nėra, kaip ir daugelyje Europos šalių (remiantis jų patirtimi buvo parengtas ir mūsų Civilinis kodeksas).
Kita vertus, tas pats Civilinis kodeksas sako, kad teisiškai disponuoti (valdyti, t. y. parduoti, pirkti, mainyti, dovanoti, paveldėti ir pan.) turtu negalima, kol jis neįregistruojamas. Naujasis Civilinis kodeksas nebenumato termino, per kurį įgytas turtas turi būti įregistruotas.
Pavyzdžiui, turtą pardavęs asmuo po sandorio gali pasitikrinti registre (duomenys yra prieinami), ar pirkėjas įregistravo savo teises. Pamatęs, kad tai dar nepadaryta, jis gali išsiimti pažymą kitam sandoriui ir įkeisti, išnuomoti ar net perleisti turtą kitam asmeniui. Jei pastarasis pirma įregistruos savo nuosavybės teises, tai teisme aiškinantis abiejų savininkų teisę į tą patį turtą, pirmenybė bus teikiama turtą įregistravusiam asmeniui. Tai labai aktualu ir tvarkant paveldėjimo dokumentus, kai miršta turto savininkas.
Pats svarbiausias tuose sandoriuose yra notarų vaidmuo. Tvirtindami sandorį, jie prisiima ir visą atsakomybę už tai, kad abi šalys geranoriškai susitartų: viena - turtą perleisti, kita - įsigyti, nežiūrint, kokios sąlygos yra su tuo turtu susijusios (tarkim, turtas yra įkeistas, taigi notaras turi apie tai perspėti pirkėją, nes šiam reikės prisiimti su turtu susijusius įsipareigojimus).
Visi notarai yra prisijungę prie registro duomenų bankų, kad galėtų užtikrinti vartotojams duomenų patikimumą. Įstatymai juos įpareigoja prieš tvirtinant sandorį patikrinti, ar turto būklė tikrai yra tokia, kokia įrašyta pirkimo ir pardavimo dokumentuose. Notarai privalo įspėti ir įspėja žmones, kad šie registruotų turtą. Ši sąlyga yra įrašyta ir turto pirkimo bei pardavimo sutartyje, tačiau vis tiek pasitaiko atvejų, kad žmonės to nepadaro, o paskui patys nukenčia. Notaras, patvirtinęs sandorį dėl turto pirkimo ir pardavimo, tą pačią ar (vėliausiai) kitą dieną informuoja apie tai registro duomenų banko tvarkytoją.
Turto registracijos kaina yra socialiai orientuota į dabartinės mūsų visuomenės išgales. Tarkim, 50 tūkst. Lt vertės turto registracija kainuoja tik 20 Lt, o pati didžiausia registracijos kaina už milijoninį turtą neviršija 1 tūkst. Lt. Turto registracijos tinklas veikia visuose rajonuose ir miestuose. Visus dokumentus, susijusius su turto tvarkymu, žmogus gali užsakyti ten, kur pats gyvena.
Vyriausybė 2003 m. vasario 26 d. priėmė nutarimą “Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, registruojant senus statinius”. Šiuo nutarimu supaprastinta tvarka pateikti dokumentus, įrodančius teises į pastatus, statytus iki 1989 m. Dabar pakanka seniūno pažymos, kad Ūkinėse knygose yra įrašas apie tai, kas valdo vieną ar kitą pastatą. Žmonių patogumui Vyriausybė priėmė nutarimą Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonę nuo 2003 m. balandžio 1 d.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar įrašas registre patvirtina nuosavybės teisę?
Ne, įrašas registre tik išviešina nuosavybės teisę, bet nepatvirtina jos įgijimo pagrindo.
Kodėl notaras reikalauja dokumentų, įrodančių kaip turtas buvo įgytas?
Notaras privalo patikrinti, ar nuosavybės teisė įgyta teisėtai, ir ar turtas pilnai išmokėtas.
Ką daryti, jei turtas pirktas su paskola, o pardavėjas neatsiliepia?
Kreipkitės į banką dėl pažymos apie paskolos padengimą.
Rekomendacijos
- Susiraskite notarų rūmų leidžiamas konsultacijas.
- Kreipkitės į banką dėl pažymos apie paskolos padengimą.
- Jei reikia, kreipkitės į teismą.
tags: #pazyma #apie #turto #nuosavybe #suteikiama