Pavirvytės Dvaro Sodybos Istorija ir Atgimimas

Pavirvytės dvaras, įkurtas daugiau kaip prieš 250 metų, buvo stambus, daugiau nei 600 ha ūkis. Šiandien tai - vienas geriausiai restauruotų medinių dvarų Lietuvoje. Kartu su atkuriama dvaro sodyba, prikelta ir šimtmečius ją puoselėjusių dvarininkų istorija.

Dvaro Istorija ir Savininkai

Seniausias išlikęs ir surastas dokumentas apie Pavirvytės dvarą buvo surašytas 1778 metais. Tai buvo Šiaulių žemės teisės aktas, kuriame minimas Pavirvytės dvaras ir jo savininkai bajorai, karaliaus skirti Kauno pavieto komisarai Antanas ir Eufrozina Goževskiai. Iki 1840 metų Pavirvytės dvaro savininkas buvo Ilinčius. 1840 m. dvarą įsigijo Juozas Paulavičius (1804-1881). Vėliau dvaras atiteko jo sūnui Edvardui Paulavičiui, buvusiam Kališo (pietvakarių Lenkijoje) gimnazijos direktoriui.

XIX a. dvarams atnešė daug permainų. Tačiau pasislėpti nuo naujovių ir Europos madų tendencijų jiems nepavyko - kelią skynėsi masinė fabrikų, lentpjūvių produkcija, virtuvės funkcionavimą pakeitusi saugesnės ir švaresnės maisto gamybos priežastis - angliško tipo lieto ketaus viryklė.

1906 m Pavirvytės dvarą įsigijo Kuršėnų notaras Viktoras Nagurskis, kuris dvarą valdė iki 1940 m. Sovietams okupavus Lietuvą, jo žmona Viktorija su dukra buvo ištremtos į Sibirą, iš kur nebegrįžo.

Kultūrinis Paveldas

XIX a. dvarininkas Edvardas Paulavičius čia įkūrė didelę biblioteką, kuria naudojosi aplinkinių dvarų inteligentai. Dvare mokydamas dvarininko J. E. Paulavičiaus įkurtoje turtingoje dvaro bibliotekoje lankėsi Povilas Višinskis ir Šatrijos Ragana. Čia lankėsi lietuvių rašytojai P. Višinskis, Šatrijos Ragana, broliai Biržiškos, pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėjas L. Ivinskis. Pavirvytės dvaras susijęs ir su pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėju, liaudies švietėju Laurynu Ivinskiu. Jis ne kartą lankėsi Pavirvytėje, mokė Paulavičių vaikus.

Pavirvytės dvare buvo viešųjų bibliotekų Ventos krašte užuomazgos, nes Paulavičiai keitėsi knygomis su kitų dvarų savininkais, Viekšnių inteligentais, mokė skaityti dvaro kumečius. Profesorius, 1918 m. Paulavičių sūnus Juozas, vienas iš dvarininko aštuonių vaikų, Vokietijoje baigė pomologijos mokslus ir Pavirvytėje užsodino 10 ha sodą. Pasakojama, kad rudenį prie dvaro išsirikiuodavo ištisos voros vežimų - supirkėjai atvykdavo obuolių, kriaušių.

Architektūra ir Restauracija

Iš buvusio 21 dvaro sodybos pastato išlikę tik du: ponų namas ir sodininko namelis, taip pat arklidžių fragmentas. Šiandien iš Pavirvytės dvaro sodybos išliko vos keletas pastatų. Dauguma jų, kaip ir rūmai, buvo mediniai, išskyrus buvusią ledainę, kuri buvo sumūryta iš akmenų su pavienėmis molio plytomis, bei sodininko namą. Pastarasis, statytas XX a. pradžioje, sukurtas iš žvyro ir kalkių mišinio su molio plytų vidinėmis sienomis.

Sovietmečiu dvaro ponų namas buvo padalintas į penkis kolūkiečiams skirtus butus. Jis gyventas, kol nugyventas, išplėštas, o galiausiai apleistas, paliktas griūti. Pasak dabartinio dvaro savininko, prieš dešimtmetį jau mažai kas tikėjo, kad Pavirvytės dvaro sodyba ir dvarininko namas kada nors galėtų atgimti naujam gyvenimui.

Dabar dvaras atgimsta naujam gyvenimui, o jo atkūrimo istorija - iš mažulyčių informacijos nuotrupų. Skiedrų stogas, švieslangiai, atviros verandos dekoras buvo atkurti pagal išlikusias 1939 m. nuotraukas. Restauracijos metu pietvakariniame flygelyje rasta buvusio tualeto, pragmatiškai įrengto prie gyvenamojo apartamento, ženklų. Šiaurinėje rūmų pusėje veikiausiai buvo įrengta virtuvė ir maisto sandėliavimo patalpos. Tai liudija restauravimo metu atrastas mėsos sūdymo kubilas, kuris įtaisytas patalpos statymo metu - jį išmontuoti pavyko tik išardžius dalį pertvarų.

Rūmų interjere sienos buvo tinkuotos kalkiniu tinku. Patalpoje, į kurią pirmąją patenkame iš pagrindinio prieangio, rasti popierinių tapetų fragmentai. Po restauracijos dvaro sodybos savininko pastangomis į autentiškas vietas sugrįžo papjė mašė lubų rozetė ir glazūruotų koklių krosnies medalionas su angelo figūra.

Unikali Tinko Dengimo Technologija

Restauruojant pastatą palikti atviri fragmentai, pasakojantys apie praeities statybos ypatumus. Pasak A. Naujoko, tik čia ir Paliesiaus dvare lubos tinkuotos tokia technologija: prie lubų prikalti mediniai tašai, kietai apsukti ruginių šiaudų pynėmis, o ant jų tinkuota kalkiniu tinku. Į visus niuansus įsigilinęs ponas Antanas paaiškina, kad ruginiai šiaudai tam naudoti, nes jie turi antiseptinių savybių, nepūva ir nepelija, o šiems - ne mažiau kaip 150 metų.

Atkurta ir dvarelį puošusi veranda, kuri, manoma, buvo įrengta per paskutinę dvarelio rekonstrukciją. Tvarkant teritoriją, aptikta ir senųjų krosnių koklių šukių. Iš buvusių septynių, pavyko atkurti dvi krosnis, viena iš jų turi ypatingą istoriją. Krosnį puošia baltas angelas.

Pavirvytės Dvaro Savininkas Antanas Naujokas

Antanas Naujokas sako čia visada jautęs gerą aurą. Jo žodžiais, čia pasijuto taip, lyg kojos būtų įcementuotos. „Tokia gera aura - kitą dieną atvykau vienas, radau upę... Aplink gausu žalumos, iš buvusio dvaro sodybos parko yra išlikusių dviejų metų senumo medžių. Šlaito apačioje tyliai teka Virvytė. O pagrindinis akcentas yra žinoma, atkurtas kiek neįprastos architektūros medinis ponų namas.

Pavirvytės dvaro šeimininkas yra teisininkas ir ekonomistas, pastaruoju metu dirbęs Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje, o nuo šių metų gegužės laimėjęs konkursą ir pradėjęs eiti Akmenės miesto seniūno pareigas.

„Vietą nupirkau už 7 tūkst. litų, viso projekto vertė buvo per 650 tūkst. eurų. Iš pradžių tos sumos buvo baisios, paskui su jomis apsipratau. Neturėjau supratimo, kas yra kultūros paveldas, bet pavyko surasti Vilniuje reziduojančią kompaniją „Kultūros paveldo akademija“, juos kažkaip suintrigavau, padėjo man rengti projektą. Projektas apėmė 500 lapų... Padėjo draugai su skaičiavimais. Buvo kvietimas iš Europos Ekonominės Erdvės mechanizmo programos (pas mus populiariai vadina Norvegų fondais). Kažkaip iš 120 projektų pakilom į trečią vietą. Tai norvegų finansavimas projektui buvo 89 proc., o 11 proc. - mano, tai apie 70 tūkst. eurų“.

Pavirvytės Dvaro Priežastys Aplankyti

• Unikali lubų tinkavimo technologija: Atrasta unikali, vienintelė Lietuvoje lubų tinkavimo technologija - prie lubų vienas prie kito sukalti mediniai tąšai, apsukti ruginių šiaudų pynėmis, kurie užtinkuoti kalkiniu tinku.
• Vaizdinga aplinka: Dvaras įsikūręs itin vaizdingoje aplinkoje - netoli Svirkančių atodangos, tad puiki vieta pamaloninti akis nuostabiais vaizdais.
• Šimtmečius skaičiuojantys medžiai: Parke galėsite pasigrožėti didingais, kelis šimtus metų skaičiuojančiais medžiais - liepomis, kaštonais, klevais, uosiais.
• Kultūriniai renginiai: Dvare vyksta įvairūs kūrybiniai ir muzikiniai renginiai, sutraukiantys vietinę bendruomenę ir atvykstančius lankytojus.
• Netoliese esantys Viekšniai: Vos už 8 km esančiuose Viekšniuose galėsite aplankyti vaistinės muziejų, t. y. XIX a. autentišką vaistinę su receptų kambariu.

Po to, kai Pavirvytės dvaro pagrindinis pastatas buvo atnaujintas, čia įvairioms veikloms, renginiams buriasi Mažeikių rajono bendruomenė: literatai, besidomintieji istorija ir kultūros paveldu. Atgaivintame dvare vyksta įvairūs kultūriniai renginiai, renkasi bendruomenė, šeimininkas demonstruoja kiną.

Adresas: Mažeikių rajonas, Viekšnių seniūnija.

Kaip nuvažiuoti į vietą?

tags: #pavirvytes #dvaro #sodyba