Pelno mokestis yra vienas iš pagrindinių mokesčių, taikomų įmonių pelnui Lietuvoje. Šis mokestis yra svarbus valstybės biudžeto pajamų šaltinis, todėl jo apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka yra griežtai reglamentuota. Straipsnyje pabandysime struktūrizuotai pateikti visą įmonės vadovui reikalingą žinoti informaciją apie metinį pelno mokestį ir tikimės, kad bus naudinga. Pelno mokesčio skaičiavimo ypatumus turėtų išmanyti ne tik buhalteris, bet ir įmonės vadovas, atsakingai planuojantis savo įmonės finansus.
Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis pelno mokestį, yra Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas (toliau - PMĮ). Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra pelno mokestis, kas yra mokesčio mokėtojai, koks yra mokesčio objektas, kokie yra mokesčio tarifai, kokios yra lengvatos ir išimtys, kaip apskaičiuojamas mokestis, kokie yra mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminai, ir kas yra susitarimas dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio.
Mokesčio Mokėtojai
Pagal PMĮ, mokesčio mokėtojais laikomi:
- Lietuvos vienetas (pvz., UAB, MB, Individuali įmonė, advokatų bendrijos ir kita).
- Užsienio vienetas.
Mokesčio Objektas
Mokesčio objektas skiriasi priklausomai nuo to, ar mokėtojas yra Lietuvos, ar užsienio vienetas:
- Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje:
- uždirbtos Lietuvos Respublikoje;
- uždirbtos užsienyje.
- Užsienio vieneto mokesčio bazė:
- užsienio vieneto per nuolatines buveines Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomos veiklos pajamos, per nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje uždirbtos tarptautinių telekomunikacijų pajamos bei 50 procentų transportavimo, kuris prasideda Lietuvos Respublikos teritorijoje ir baigiasi užsienyje arba prasideda užsienyje ir baigiasi Lietuvos Respublikos teritorijoje, pajamų ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, priskiriamos toms nuolatinėms buveinėms Lietuvos Respublikoje tuo atveju, kai tos pajamos susijusios su užsienio vieneto veikla per nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje;
- užsienio vieneto ne per nuolatinę buveinę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje (PMĮ 4 str. 4 dalis).
Apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus.
Mokesčio Tarifai
Lietuvoje taikomi skirtingi pelno mokesčio tarifai, priklausomai nuo įmonės dydžio ir veiklos pobūdžio:
- 15 proc. tarifas: Jeigu įmonė veikia ne vienerius metus, o metinės pardavimo pajamos viršija 300 000 eurų arba vidutinis darbuotojų skaičius viršija 10, jūsų verslui bus pritaikytas standartinis, 15% pelno mokesčio tarifas. Šiuo tarifu apmokestinamas Lietuvos vieneto ir nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas, pajamos iš paskirstytojo pelno, gauta parama, kuri panaudota ne pagal LR labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį (be atsiskaitymų), laivybos vienetų fiksuota pelno mokesčio bazė (be jokių atskaitymų).
- 6 proc. tarifas: taikomas apmokestinamajam pelnui vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų.
- 0 proc. tarifas: taikomas naujai įregistruotam vienetui už pirmąjį mokestinį laikotarpį, jeigu per pirmą mokestinį laikotarpį vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir pirmo mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų bei dalyvis (dalyviai) yra fizinis asmuo (fiziniai asmenys), ir tik tuo atveju, kai per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius: vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.
Svarbu pabrėžti, kad lengvatiniai pelno mokesčio tarifai, 5% ir 0, taikomi tik tuo atveju, kai susijusių vienetų bendras vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir bendros pajamos neviršija 300 000 eurų.
Užsienio vienetų pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvoje, apmokestinamos prie pajamų šaltinio taip: honorarai, kompensacijų už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos apmokestinamos be atskaitymų taikant 10 proc. mokesčio tarifą (išskyrus atvejus, kai šios pajamos neapmokestinamos pagal PMĮ 371 str.); pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje; pajamos už Lietuvos Respublikoje vykdomą atlikėjų ir sporto veiklą; išmokos už stebėtojų tarybos narių veiklą, pajamos iš paskirstytojo pelno - taikant 16 proc. mokesčio tarifą (užsienio vieneto nuo pajamų už Lietuvos Respublikoje vykdomą atlikėjų ir/ar sporto veiklą ir/ar parduotą ar kitaip perleista nuosavybėn turtą sumokėtas pelno mokestis gali būti perskaičiuojamas PMĮ 54 str. nustatyta tvarka); užsienio vienetų, kurie yra įregistruoti ar kitaip organizuoti EEE valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma DAIS išvengimo sutartis, palūkanos neapmokestinamos; užsienio vienetų, kurie nėra įregistruoti ar kitaip organizuoti EEE valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma DAIS sutartis, palūkanos, išskyrus palūkanas už Vyriausybės vertybinius popierius, sukauptas ir išmokamas palūkanas už indėlius ir palūkanas už subordinuotas paskolas, kurios atitinka Lietuvos banko teisės aktais nustatytus kriterijus, apmokestinamos be atskaitymų taikant 10 proc. mokesčio tarifą.
Papildomą kredito įstaigų pelno mokestį moka pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymą veikiantys bankai, tarp jų užsienio komercinių bankų filialai, pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą veikiančios kredito unijos ir pagal Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymą veikiančios centrinės kredito unijos. Kredito įstaigų apmokestinamasis pelnas, apskaičiuotas iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus (išskyrus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudų padidintų atskaitymų sumą, apmokestinamųjų pajamų sumažinimo dėl filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų sumą, atskaitomą suteiktos paramos sumą ir praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių, atskaitomų iš mokestinio laikotarpio pajamų, sumą), apmokestinamas taikant 5 procentų papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio tarifą.
Pagrindinės Lengvatos ir Išimtys
Pelno mokestis gali būti sumažintas dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai pasitaikančios:
- Perkeliant susikaupusį praėjusių finansinių metų nuostolį į einamuosius finansinius metus.
- Vykdant MTEP (mokslinių tyrimų ir eksperimentinę) veiklą ir pasinaudojant dalį šios veiklos sąnaudų atskaityti iš pajamų tris kartus.
- Suteikiant paramą, ir paramos sąnaudas atskaitant du kartus, su sąlyga, kad paramos teikimas atitinka tam tikrus kriterijus:
- Parama suteikta paramos gavėjui.
- Yra paramą pagrindžiantys dokumentai.
- Paramos suma neviršija 40 procentų apmokestinamo pelno.
Iki atskiro Seimo sprendimo, mažesniu pelno mokesčiu apmokestinamas šių vienetų apmokestinamasis pelnas: Juridinių asmenų, kurių pajamos už pačių pagamintą produkciją sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gautų pajamų ir kuriuose dirba riboto darbingumo asmenys, mažina apskaičiuotą pelno mokestį PMĮ 58 str. 16 d. 3 punkte nustatyta tvarka (apskaičiuota pelno mokesčio suma, atsižvelgiant į riboto darbingumo asmenų dalį tarp visų dirbančiųjų asmenų, atitinkamai mažinama 25 proc., 50 proc., 75 proc. arba 100 proc.).
Pagal PMĮ 58 str. 16 dalies 1 punktą iki 2018-01-01 įregistruota laisvosios ekonominės zonos įmonė, kurioje kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 milijono eurų sumą, 6 mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitais 10 mokestinių laikotarpių jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas. Pagal PMĮ 58 str. 16 dalies 2 punktą iki 2018-01-01 įregistruota laisvosios ekonominės zonos įmonė, kurios vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais ne mažesnis kaip 20 ir kurioje kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 šimto tūkstančių eurų sumą, 6 mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitais 10 mokestinių laikotarpių jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas.
Pagal PMĮ 58 str. 16 dalies 1 punktą po 2017-12-31 įregistruota laisvosios ekonominės zonos įmonė, kurioje kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 milijono eurų sumą, 10 mokestinių laikotarpių, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitus 6 mokestinius laikotarpius jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas.
Visais šiais atvejais taip pat gali pasitaikyti tam tikrų išimčių, apie kurias įmonės vadovą informuoja apskaitą tvarkantis buhalteris.
Mokesčio Apskaičiavimas
Mokesčio apskaičiavimas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnis nustato, kad priklausantį mokėti mokestį privalo apskaičiuoti pats mokesčių mokėtojas, vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį turi perskaičiuoti. Apie apskaičiuotą (perskaičiuotą) deklaruojamo mokesčio sumą mokesčių mokėtojas Valstybinę mokesčių inspekciją (toliau - VMI) informuoja pateikdamas (patikslindamas) mokesčio deklaraciją.
Jeigu mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais.
Mokesčiai ir su jais susijusios sumos apskaičiuojami eurais, o kiekviena piniginė prievolė apvalinama taip: 49 ir mažiau centų apvalinami mažinant (atmetant), 50 ir daugiau centų - didinant iki euro. Mokesčių mokėtojas į biudžetą privalo sumokėti suapvalintą mokesčio sumą.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnis nustato, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y.: tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą, visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą, t. y. mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.
Kai mokesčių mokėtojas, įformindamas apskaitos dokumentus ir pateikdamas mokesčio deklaraciją, suklysta, taip pat kitais atvejais, kai mokesčių mokėtojo veikla neatitinka formalių teisės aktų reikalavimų, tačiau jos turinys atitinka aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, mokestis apskaičiuojamas taikant minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnis nustato, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.
Kitas svarbus paminėti niuansas yra kad visos įmonės, kurių pajamos praėjusiais finansiniais metais viršijo 300 000 eurų, privalo VMI pateikti avansinio pelno mokesčio deklaraciją ir kartą į ketvirtį (o tiksliau, ne vėliau kaip paskutinio ketvirčio mėnesio penkioliktą dieną) pelno mokestį sumokėti avansu. Šiuo veiksmu siekiama greičiau surinkti lėšas į valstybės biudžetą, ir, tuo pačiu, sumažinti riziką, kad įmonės susidurs su likvidumo problema finansiniams metams pasibaigus. Įmonėms leidžiama pasirinkti avansinio pelno mokesčio apskaičiavimo būdą - arba pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, arba pagal numatomą pelno mokesčio sumą. Bet kuriuo atveju, finansiniams metams pasibaigus, pelno mokestis tikslinamas ir, susidaręs trūkumas mokamas papildomai, o esant perviršiui, šis naudojamas ateities mokesčiams padengti arba grąžinamas įmonei.
Laiku neapmokėjus paskaičiuoto mokesčio, iškart atsiranda mokestinė nepriemoka, kuri yra išieškoma VMI (Valstybinės mokesčių inspekcijos). Pelno mokestis yra mokamas už finansinius metus ir skaičiuojamas jiems pasibaigus, o sumokėtas į valstybės biudžetą turi būti iki kitų metų birželio 15 dienos.
Mokesčio Apskaičiavimo ir Perskaičiavimo Senatis
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnis nustato, kad, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.
Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka mokesčių administratoriui atliekant pakartotinį mokesčių mokėtojo patikrinimą, šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, tačiau mokesčių administratorius tokio patikrinimo metu negali apskaičiuoti mokesčio už ilgesnį laikotarpį negu pirminio patikrinimo metu.
Jeigu mokesčių mokėtojas pateikia mokesčio deklaraciją arba patikslintą mokesčio deklaraciją likus mažiau kaip 90 dienų iki šio straipsnio 1 dalyje numatyto mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) termino pabaigos, mokesčių administratorius gali patikrinti šioje deklaracijoje deklaruoto mokesčio apskaičiavimo teisingumą ir jį perskaičiuoti neatsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu mokesčių administratorius patikrinimą pradeda ne vėliau kaip per 90 dienų nuo šios deklaracijos pateikimo dienos.
Apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, galima šiais atvejais:
- Einamųjų ir 5 praėjusių kalendorinių metų senaties terminas taikomas apskaičiuojant ir (ar) perskaičiuojant mokesčius šiais atvejais:
- kai apskaičiuojamas ar perskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (išskyrus fizinio asmens mokamo pajamų mokesčio nuo pajamų iš individualios veiklos dalį);
- kai mokesčių administratorius apskaičiuoja ar perskaičiuoja mokesčių mokėtojo, neatitinkančio minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, mokesčius;
- Einamųjų ir 10 praėjusių kalendorinių metų senaties terminas taikomas apskaičiuojant ir (ar) perskaičiuojant mokestį šiais atvejais:
- kai baudžiamojoje byloje būtina nustatyti padarytą žalą valstybei ir nėra pasibaigę Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai;
- kai pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo VIII skyriaus nuostatas daroma nekilnojamojo turto, pripažinto ilgalaikiu turtu, atskaita. Šiuo atveju apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas galima tik tiek, kiek tai susiję su šiame punkte nurodytąja aplinkybe;
Susitarimas Dėl Mokesčio ir Su Juo Susijusių Sumų Dydžio
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnis nustato, kad mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas gali pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei, apskaičiuojant mokesčius, nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti. Pasirašius tokį susitarimą, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius - apskaičiuoti didesnę sumą negu nurodyta susitarime.
Minėtas susitarimas gali būti pasirašytas mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo metu, taip pat visų mokestinių ginčų nagrinėjimo etapų metu.
Mokesčių mokėtojas, neturintis pakankamai įrodymų savo mokesčių apskaičiavimams pagrįsti ir pageidaujantis susitarimą pasirašyti: mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo metu (iki sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo priėmimo), raštu turi kreiptis į mokesčių administratorių, atliekantį tą mokestinį tyrimą ar mokestinį patikrinimą.
mokestinio ginčo, kurį nagrinėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM), Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar teismas, metu, dėl susitarimo pasirašymo raštu turi kreiptis į VMI prie FM, arba tokį pasiūlymą VMI prie FM pateikti per apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, atlikusią mokestinį patikrinimą. Pasiūlymas pasirašyti susitarimą nenagrinėjamas, jeigu dėl to paties ginčo klausimo yra vykdomos DAGS procedūros.
tags: #gali #buti #skaiciuojamas