Popiežius Pranciškus pabrėžė, jog „nieko nėra brangesnio už vaiko gyvybę“, kuri milijonais prarandama skurdo, karo, bado ir įteisintos vaikžudystės (infanticido), atliekant abortus, paženklintame pasaulyje.
Vaikų teisių pažeidimai pasaulyje
Visoje Bažnyčioje ir visuomenėje plataus dėmesio susilaukė popiežiaus Pranciškaus inicijuotas Vatikane vykęs pirmasis tarptautinis Pasaulio lyderių susitikimas vaikų teisių padėčiai aptarti.
Tarp kitų papiktinančio neteisingumo atvejų, statistika nurodo, kad vienas iš trijų vaikų kenčia maisto stygių, net 250 milijonų vaikų dėl karinių konfliktų, nepriteklių ir švietimo struktūrų trūkumų, negali lankyti mokyklos (tai tikras kultūrinis genocidas), kasmet 10-15 milijonų vaikiško amžiaus mergaičių yra prievarta ištekinamos.
Daugybė vaikų ir nepilnamečių patiria fizinį ir psichinį smurtą, seksualinį išnaudojimą, gyvena nepakeliamomis buitinėmis sąlygomis, priversti atlikti sunkų ir beteisį darbą, prarasdami savo sveikatą.
Šventasis Tėvas pastebėjo, jog, kaip rodo sociologinių tyrimų ataskaitos, šiandien netgi labiau nei praeityje, mokyklos, sveikatos priežiūros įstaigos ir kitos tarnybos susiduria su vaikais, kurie patiria daugelį skriaudos atvejų šeimose ir gatvėse bei kitose aplinkybėse, todėl kupini nerimo, baimės, netgi depresijos dėl išpuolių prieš juos, paniekinimo, fizinio ir dvasinio žalojimo.
Dar daugiau, susiformavusi efektyvumo ir perdėto naudos siekio kultūra į pačią silpnumo bruožų turinčią vaikystę, panašiai, kaip į senatvę, žvelgia tarsi į egzistencijos „periferiją“, pasirengusi ją pažeminti ar net iš viso atmesti.
Vilties praradimas ir apatija
Vis dažniau jauni žmonės, kurių viso gyvenimo įprasminimas dar priešakyje, vaikystės problemų išsekinti, nebesugeba į ateitį žvelgti su optimizmu ir pasitikėjimu, tęsdamas apmąstymus teigė popiežius Pranciškus.
Neturėdami tikrumo, kad svajonės galės būti išpildytos, jauni žmonės neišvengiamai brandos amžių pasieks nusivylę ir viskam abejingi, todėl nebus visaverčiai ateities kūrėjai.
Popiežius Pranciškus vis dėlto prašė savo klausytojų visų pirma įsijausti į dėl karo kenčiančiųjų likimą: kaip tragiška kone kiekvieną dieną pastaruoju metu išgirsti apie nuo bombų žūstančius vaikus, paaukotus galios, ideologijos ar nacionalistinių interesų stabams.
Su vilties praradimu neretai susijęs įsitraukimas į organizuotų nusikaltėlių gaujų smurtą, jauniems žmonėms irgi tampa toks pat pražūtingas: jie lieka vienišais atstumtaisiais ir gyvenimo karjerą užbaigia kalėjimo nelaisvėje.
Popiežius Pranciškus vėlgi paminėjo migruojančių vaikų tragedijas, kai jie žūsta keliaudami menkais laiveliais audringa jūra ar gyvybės ženklų neturinčia dykuma, kitais sunkių kelionių maršrutais, kuriuos priversti rinktis dėl šeimos pragyvenimo galimybių nebuvimo gimtojoje šalyje.
Daugybė vaikų, gyvendami pabėgėlių stovyklose, neturi galimybių mokytis, praranda sveikatą ir netgi gyvybę dėl elementarių sąlygų ir priežiūros nebuvimo, seksualinio išnaudojimo, smurtinių išpuolių atvejų.
Iš tikrųjų dramatiškų pasikėsinimų įvairovė į daugybės vaikų gerovę yra labai didelė, tačiau visi tie atvejai kelia vieną ir tą patį priekaištingą klausimą: kaip tapo įmanoma, kad vaiko gyvenimas turi būti sužalotas tokiu tragišku būdu?
Šiuolaikinės vergijos tragedija
Prarasta laiminga vaikystė yra tylus skundo ir protesto šauksmas, smerkiantis ekonominės sistemos neteisingumą, visų karų nusikalstamą pobūdį, adekvačios sveikatos priežiūros ir mokymosi sąlygų stygių.
Popiežius Pranciškus vėlgi paminėjo siaubinga statistika: keturiasdešimt milijonų vaikų ir paauglių dėl karų, konfliktų ir kitų nelaimių priversti pasitraukti iš gimtųjų vietų ir apie šimtas milijonų yra tapę valkataujančiais benamiais savo šalyse.
O ką jau kalbėti apie šiuolaikinės vaikų vergijos tragediją: apie šimtas šešiasdešimt milijonų jų yra tapę priverstinio darbo, prekybos žmonėmis, seksualinio ir kitokio fizinio bei psichologinio išnaudojimo aukomis.
Popiežius Pranciškus atkreipė dėmesį į dar vieną rimtą rūpestį keliantį faktą: daug nepilnamečių kai kuriose pasaulio vietose, ypač Afrikoje, gyvena „limbo“, tai yra visiškai netikri dėl savo egzistencijos, kadangi netgi nebuvo registruotas jų gimimas.
Susitikimo dalyviai buvo Šventojo Tėvo paraginti išklausyti kenčiančius vaikus, girdint ne tik jų tariamus žodžius, bet ir skausmingą tylos liudijimą apie išgyventą smurtą, išnaudojimą, kitus neteisingumo atvejus.
Tik taip galima savyje sustiprinti priešingumą karui, išsiugdyti nepakantumą tik naudą ir pelną vertinančiai išmetimo kultūrai, kurioje viskas perkama ir parduodama be pagarbos žmogaus gyvybei, ypač jeigu ji silpna ir nepajėgi apsiginti.
Kas padeda apsaugoti vaikus nuo smurto?
Vardan šios išmetimo kultūros suformuoto mentaliteto, kuris vis labiau įsivyrauja šiuolaikinės visuomenės gyvenime, neretai motinos įsčiose pradėta kūdikio gyvybė yra paaukojama per žudikišką abortų praktiką.
„Kiekvienas abortas atima vaiko gyvybę ir užslopina vilties šaltinį visai visuomenei“, - pabrėžė popiežius Pranciškus.
Baigdamas įspūdingą kalbą jis kvietė susitikimo dalyvius ir visus su Dievo malonės pagalba dėti pastangas saugoti vaikus ir kurti jiems, taigi, kiekvienam iš mūsų, geresnį pasaulį.
Vaikų auginimo ypatumai skirtinguose regionuose
Kiekvienoje šalyje vaikai auga skirtingose socialinėse ir ekonominėse sąlygose, ir tai tiesiogiai veikia jų elgesį, lūkesčius bei požiūrį į gyvenimą.
Šiaurės Amerika
Šiaurės Amerika, ypač Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), nuolat buvo minimos kaip viena iš šalių, kur vaikai yra laikomi išlepintais.
Tai, žinoma, dažnai yra susiję su vartotojiškos kultūros įtaka ir aukštu gyvenimo lygiu.
Europa
Europoje vaikai dažnai vertinami kitaip nei Šiaurės Amerikoje.
Tyrimas, atliktas 2020 metais „Eurostat“ duomenų analizei, rodo, kad šalyse kaip Suomija ir Švedija šeimos dažnai remiasi vaiko emociniu ir socialiniu vystymuisi, o ne materialiu statusu.
Suomijoje ir Švedijoje vaikai turi daugiau laiko žaisti lauke ir dalyvauti bendruomenės veiklose.
Azija
Azija - tai regionas, kuriame vaikai dažnai yra auklėjami pagal griežtus, tačiau meilės ir rūpesčio kupinus principus.
Pietų Korėjoje vaikai dažnai yra mokomi griežtos disciplinos, darbo ir mokymosi svarbos nuo pat mažens.
Tyrimai rodo, kad tėvai šiose šalyse investuoja dideles lėšas į vaikų išsilavinimą - tėvai tikisi, kad jų vaikai pasieks aukštus akademinius rezultatus, kad galėtų užimti prestižines pozicijas.
"Išlepimo" požymiai
Remiantis tyrimais, vaikai, kurie užaugo turtingose ir vartotojiškas kultūras turinčiose šalyse, paprastai labiau linkę į „išlepimo“ požymius.
2007 metų tyrimas, paskelbtas žurnale Journal of Consumer Research, parodė, kad vaikai, kurių tėvai buvo linkę į materializmą, dažniau turėjo nerealistiškų lūkesčių ir dažnai jautėsi nelaimingi, net jei jų šeimos galėjo suteikti jiems daug materialių gėrybių.
Vaikų teisės ir apsauga Lietuvoje
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę teisės aktai garantuoja visiems vaikams lygias teises neatsižvelgiant į tai, ar vaikai yra gimę santuokoje, ar ne.
Civiliniame kodekse (2000, įsigaliojo 2001) nustatyta, kad nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisės lygios, tėvams nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium vaikų teisės nesikeičia.
Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
Fizinės bausmės
Fizinės bausmės, siekiant drausminti - daug visuomenės diskusijų sulaukiantis reiškinys.
2019 metais fizines bausmes Lietuvoje galimai patyrė 98 vaikai, rodo Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenys.
Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, fizinė bausmė yra vaiko drausminimas, kai fizinis veiksmas naudojamas fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar fiziškai kankinti vaiką arba pažeminti jo garbę ir (ar) orumą.
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) specialistų, kiekviena vaiko patirta fizinė bausmė turi emocinės prievartos ir (arba) psichologinio smurto komponentų.
Nors tokiomis bausmėmis siekiama paauklėti, pasak mokslininkės, jos neišmoko vaiko elgtis teisingai, žaloja jo psichinę sveikatą ir palieka gilias dvasines žaizdas visam gyvenimui.
Siekiant stabdyti netinkamą elgesį, leisti vaikui patirti savo elgesio pasekmės ir mokyti tinkamo elgesio, skatinti tinkamą elgesį, labai svarbu šeimoje nustatyti taisykles, kurių vaikas turėtų laikytis, kalbant apie kasdienę rutiną.
Taip pat yra labai svarbu pastebėti ir skatinti vaiko teigiamą elgesį.
Ne viename šaltinyje teko rasti patarimą, kad atsvara vienai pastabai turi būti penki pagyrimai.
Pagyrimai turi nuskambėti pirmiau, nei pastaba.
Statistikos agentūra „Eurostat“ pateikia duomenis apie šeimas, auginančias vaikus.
Savaime suprantama, kiekvienoje šalyje situacijos nevienodos: Airijoje daugiausia vaikus auginančių tėvų (41 proc.), toliau - Kipras ir Lenkija (38 proc.), Malta, Portugalija ir Slovakija (36 proc.).
Kur kas mažiau vaikų auginama Vokietijoje ir Suomijoje - šiose šalyse iš 100 namų ūkių tik 22 augina vaikus.
„Eurostat“ duomenimis, 15 proc. šeimų yra tik vienas iš tėvų.
2020-ieji vaiko teisių apsaugos sistemai buvo didelių pokyčių ir iššūkių metai.
Pritaikius naujai įsteigtą laikinosios priežiūros institutą, 36-iais procentais sumažėjo vaikų laikinosios globos atvejų.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pernai gavo daugiau kaip 39 tūkst. pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, tai 22 proc.
Lyginant su 2019 m., nuo smurto pernai nukentėjo 1002 vaikais mažiau.
Nuo 2020 metų pradžios buvo atsisakyta grėsmės lygių nustatymo, vietoje to pradėta vertinti vaiko situacija ir jo poreikiai.
2020 metais pradėjo veikti laikinosios priežiūros institutas, kuris padeda užtikrinti vaiko saugumą, o į krizę patekusiems tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą - išsaugoti vaikus šeimoje.
Ėmus taikyti laikinosios priežiūros institutą, per metus 36-iais procentais sumažėjo vaikų laikinosios globos atvejų.
2020 m. iš 1605 atvejų, kai buvo nustatyta vaiko laikinoji priežiūra, 806 atvejais (50, 2 proc.) po mobiliosios komandos darbo laikinoji priežiūra buvo nutraukiama, nes išnyko pagrindai - rizikos veiksniai, dėl kurių buvo nustatytas vaikui apsaugos poreikis.
2020 metais buvo gauta 39 430 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus (atvejų skaičius).
2020 metais pranešimai buvo gauti dėl 26 219 vaikų galimai pažeistų teisių.
Fizinio smurto 2020 m. fiksuoti 1496 atvejai (2019 m. 2588 atvejai). Seksualinio smurto - 118 (134). Psichologinio smurto - 716 (1114). Nepriežiūros - 4837 (5575).
2020 m. visų rūšių smurtą patyrė vaikai pagal amžiaus grupes: 0-3 m. - 308; 4-6 m. - 314; 7-9 m. - 428; 10-14 m. - 1050; 15-17 m. - 741.
Daugiausiai smurto atvejų būta 10-14 metų amžiaus grupėje.
Pastebėta, kad įvairių formų smurtą labiau patiria berniukai.
Statistika pagal apskritis
- Panevėžio apskrityje 2020 m. gauta 2795 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus.
- 2020 metais žymiai, net 350 atvejų (36 proc.), sumažėjo vaikų, kuriems buvo taikoma laikinoji globa.
- Per 2020 metus nuolatinė globa (rūpyba) buvo nustatyta 744 vaikams: 76 procentams šių vaikų globa nustatyta šeimose.
2020 metais Lietuvoje gyvybės langeliuose buvo palikta 10 kūdikių: Vilniuje ir Šiauliuose - po 3, Kaune - 2, Klaipėdoje ir Alytuje - po vieną.
2020 metais įvaikinta 80 vaikų: 51 vaikas įvaikintas Lietuvoje (t.y. 61 procentas) ir 29 vaikai - užsienyje (t.y. 39 procentai).
Gimstamumo tendencijos Lietuvoje
Praeitais metais Lietuvoje gimė viso 20 008 vaikai.
Tiesa, šis skaičius dešimčia procentų mažesnis nei 2022-aisiais, kai pasaulį išvydo 22 068 kūdikiai, ir net 30 proc. mažesnis nei, tarkim, 2016-aisiais, kai gimusiųjų Lietuvoje skaičius siekė 29 514.
Gimstamumo kreivė leidosi nuo pat Nepriklausomybės paskelbimo (1990-aisiais mūsų šalyje gimė net 56,9 tūkst. vaikų).
Pagrindinės mažėjančio gimstamumo priežastys
Dažniausiai moterys susilaukia kūdikių tarp 20 ir 40 metų.
Dar 2002-aisiais tokio amžiaus moterų būta 883 tūkst., na, o 2022-aisiais jų ženkliais sumažėjo - iki 596 tūkst.
Daugelis jų per šį laikotarpį emigravo iš Lietuvos: viena didelė emigracijos banga kilo po įstojimo į Europos Sąjungą, antroji - po 2009 m. ekonominės krizės.
Kitas demografams svarbus rodiklis - kiek moterys susilaukia vaikų.
Kartų kaitai užtikrinti būtinas suminis gimstamumo rodiklis (t.y. kiek vidutiniškai vaikų pagimdo viena moteris) yra 2,1.
Gimstamumo rodiklis pradėjo mažėti 2017 m., nors prieš tai beveik dešimtmetį jis augo, - dar 2016-aisiais turėjome gana komfortišką 1,6 lygį, o 2022-aisiais jis jau buvo tik 1,27.
Tai ypač žema reikšmė, prilygstanti 2001-2002 m. antirekordui.
Nors tuo metu jų susilaukti galinčių moterų bei šeimų skaičius buvo pakankamai stabilus.
Šių neskaitlingų kartų jaunimui dabar jau 22-25 metai.
Turint omenyje, jog per pastaruosius ketverius metus visuomenė patyrė pandemiją, o dėl karo Ukrainoje juntama nuolatinė psichologinė įtampa, nėra ko tikėtis, kad jaunimas skubės kurti šeimas bei susilaukti vaikų.
Vilnius jau senokai aplenkė ES vidurkį pagal vienam žmogui sukuriamą BVP, tačiau pagal būsto įperkamumą nusirito į 2009-2010 m. lygį.
Daugelis jaunesnės kartos žmonių atidėjo planus įsigyti nuosavus namus, nes nekilnojamojo turto kaina vos per ketverius metus padidėjo vidutiniškai 40 proc.
O laimingieji naujakuriai šiuo metu moka bankams 6 proc. metines būsto kredito palūkanas.
Svarbu, kaip planuojantys šeimos pagausėjimą įsivaizduoja geros tėvystės/motinystės standartus, t.y. kiek, jų manymu, kainuos vaiko auginimas.
Neretai nepasitikima valstybine švietimo sistema, manoma, kad ji negali suteikti vaiko kokybiško gyvenimo starto.
Alternatyva - privatus sektorius, tad vaiko ugdymas atsieina brangiai.
Skyrybos ir vaikai
Tuokdamiesi suaugę tikisi, kad jų santuoka truks amžinai, o jų vaikų vaikystė bus saldi, nerūpestinga ir lydima tik teigiamų išgyvenimų.
Deja, nė vienas vaikas nėra apsaugotas nuo stresų, o skyrybų šeimose skaičius, kaip liudija statistika, jei ne auga, tai bent jau išlieka stabiliai aukštas: kasmet Lietuvoje išsituokia apie 10-12 tūkstančių porų (palyginimui, susituokia apie 20 tūkstančių porų).
Vaikams jų tėvų skyrybos yra vienas iš labiausiai sukrečiančių ir skausmingų išgyvenimų.
Ilgus metus po skyrybų jie vis dar gali jausti psichologinį skausmą ir ilgėtis iki skyrybų buvusio šeimos gyvenimo, taip pat tikėtis, jog tėvai vėl bus kartu.
Skyrybos ir vaikų amžius
Mažesni vaikai nepakankamai gerai supranta juos supantį pasaulį, jų pažintiniai sugebėjimai yra riboti ir jie sunkiai atskiria faktą nuo fantazijos.
Be to, jie dar nemoka reikšti savo jausmų.
Mažiems vaikams atrodo, kad jie yra atsakingi už tėvų skyrybas.
Vyresni vaikai aiškiau suvokia skyrybų prasmę, tėvų motyvus ir jausmus bei savo pačių vaidmenį šiame procese.
Vyresni vaikai jau mažiau kaltina save, dažnai pyksta ir kaltina vieną iš tėvų už tai, kad paliko šeimą, ar pyksta ant abiejų tėvų, jei šie skiriasi abipusiu sutarimu.
Jei vaikas turi daug elgesio ir emocinių problemų ir jos nemažėja, kreipkis specialistų pagalbos: jam gali būti reikalinga vaikų psichoterapija, kuri padėtų įgyti labiau adaptyvų įsitikinimą apie tėvų skyrybas, prisitaikyti prie pokyčių, išsilaisvinti nuo skausmingų išgyvenimų ir atnaujinti kasdienius pomėgius.
Kada pasakyti vaikui apie gresiančius pokyčius šeimoje?
Pasakyti reikia laiku: nei per anksti, nei per vėlai.
Jei su vyru (žmona) dar tik svarstote skyrybų klausimą ar nesate tvirtai apsisprendę, apie skyrybas su vaiku kalbėtis dar anksti.
Pasakyti savo dukrai ar sūnui apie skyrybas reikia tada, kai jūs su vyru ar žmona jau tvirtai apsisprendėte dėl skyrybų, tačiau anksčiau, nei prasideda realūs pokyčiai šeimoje, tai yra, dar prieš tai, kai, pavyzdžiui, vaiko tėvas (mama) išsikrausto iš namų.
Kaip pranešti vaikui apie skyrybas?
Žinoma, tai priklauso nuo vaiko amžiaus, tačiau ir čia galioja kelios pagrindinės taisyklės, kurios vaikui šiuo nelengvu periodu padeda neprarasti pasitikėjimo tėvais bei lengviau išgyventi procesą.
- Kalbėkite su vaiku jam suprantama kalba.
- Užtikrinkite vaiką, kad nors judu ir skiriatės, jūs išliksite savo vaiko tėvais ir nenustosite jo mylėję.
- Užtikrinkite vaiką, jog jis nėra kaltas dėl to, kad jo mama ir tėvelis skiriasi.
Koks tėvų elgesys skyrybų metu yra nederamas?
Idealiu atveju tėvai, bendraudami su vaiku skyrybų metu ir po jų, turėtų veikti kaip viena komanda.
Tačiau gana retai besiskiriančios pusės geba susitarti ir išlaikyti pagarbą viena kitai, o tuo pačiu - ir vaikui.
Vaikas dažnai tampa skyrybų įkaitu, o tėvai, bandydami patenkinti savo asmenines ambicijas, tik apsunkina ir taip nelengvą vaiko būseną.
- Lojalumo konflikto skatinimas.
- Bandymai įrodyti pranašumą prieš buvusį partnerį.
- Vaiko tėvo ar motinos kritika.
- Manipuliacijos vaiku siekiant susigrąžinti buvusį partnerį.
Valstybės paveldimas turtas
Valstybė fizinių asmenų turtą paveldi, kai neatsiranda palikuonių arba palikuoniai turtą paveldėti atsisako.
Tokio valstybės paveldimo turto būna įvairaus - automobiliai ir kitas kilnojamasis turtas, piniginės lėšos, ginklai, žemės sklypai, įmonių akcijos.
Kai valstybė paveldi žemę - jos perėmimu ir tolesniu panaudojimu rūpinasi Nacionalinė žemės tarnyba.
Kai tai yra piniginės lėšos, kilnojamasis turtas - tokiu turtu rūpinasi Valstybinė mokesčių inspekcija.
Kai tai yra nekilnojamasis turtas - toks turtas patenka į Turto banką.
Valstybė kasmet paveldi iki 400 nekilnojamojo turto objektų, kurių neišreiškia noro perimti velionio įpėdiniai arba tokių nėra.
Tokių objektų Turto bankas kasmet parduota už 2-3 mln. eurų, tačiau paveldėto turto administravimo kaštai iki jo pardavimo dengiami iš valstybės biudžeto.
Valstybės paveldimas nekilnojamasis turtas būna įvairios paskirties - nuo lauko tualetų iki butų dalių.
Anot K. Vaitkevičiaus, Turto banko praktikoje pasitaiko ir atvejų, kai žmonės vedė bendrą ūkį, tačiau nebuvo sudarę santuokos ar tinkamai įteisinę bendrai įgyto turto nuosavybės.
Testamentai ir paveldėjimas
Lietuvoje populiarėja praktika turtą palikti bažnyčioms, bendruomenėms, kilnioms iniciatyvoms.
Lietuvos notarų rūmų prezidentas M. Stračkaitis tikina, kad Lietuvoje testamento sudarymas - įprastas reikalas.
Civilinis kodeksas nustato šešias įpėdinių eiles, pirma jų - vaikai, antra - tėvai ir vaikaičiai, vėliau seneliai, provaikaičiai, broliai, seserys ir taip toliau.
Nesant pirmosios įpėdinių eilės, paveldi antrosios eilės įpėdiniai ir t. t.
tags: #pats #brangiausias #turtas #vaikai