Šiame straipsnyje pateikiamas interviu su Raimondu Baranausku, buvusiu banko „Snoras“ vadovu, kuriame jis dalinasi savo įžvalgomis apie finansų sektorių, krizes ir globalizacijos iššūkius. Interviu metu paliečiamos įvairios temos - nuo asmeninių patirčių iki Lietuvos ekonominės situacijos.
Susipažinimas su Raimondu Baranausku
Raimondas Baranauskas iš Šiaulių persikėlė į Vilnių su savo „Snoro" bankeliu. Jis paprašė palaikymo prieš didžiuosius skandinavų bankus redakcijoje dėl reklamos. Netrukus susidraugavome šeimomis. Tuo metu buvau dar ant „balto arklio", tad be vargo jį supažindinau su Prezidentu Algirdu Brazausku ir jo aplinka. Netrukus „Snoras" tapo galingu konkurentu skandinavų bankams, o pagal klientų aptarnavimą ir mokamas palūkanas akivaizdžiai pirmavo Lietuvoje.
Natūralu, kad savo asmenines ir redakcijos lėšas pasidėjau į „Snoro" banką. (Iš kur vėliau panelė Grybauskaitė su ponais Frykliu ir Kuperiu jas su malonumu išsiėmė.)
Bandžiau kartu su Raimondu daryti biznį, pvz., per „snoriukus" platinti „Respubliką", bet nesėkmingai: lemiamu momentu, kai reikėdavo veikti, pasirodydavo toks nelietuvis Borodulinas ir viską sugadindavo. Jis buvo pagrindinis herojus „Lietuvos ryto" priede žurnale „Stilius", iš kurio vėliau paslaptingai pradingo.
Kai atsitiktinai susitikome ekologiniame turgelyje ir mano žmona Sigos paklausė, kodėl nebebendraujame, ji paaiškino, kad perėjo į kitą „lygį" - pas Vainauskus ir „Lietuvos ryto" chebrą. Taip mano draugas Raimondas tapo pagrindiniu mano konkurentu.
Regis, turėčiau dabar Baranauskų visa širdimi nekęsti, bet man jų kažkodėl gaila.
Raimondo Baranausko Dabartinė Veikla
Raimondas Baranauskas teigia, kad šiuo metu dirba finansinių konsultacijų srityje ir turi sutarčių dėl keleto projektų vystymo. Jis gali laisvai judėti Rusijos Federacijos ribose ir sėkmingai tvarkyti reikalus. Pasaulinė COVID-19 pandemija pakoregavo verslą, bet kartu išmokė dirbti nuotoliniu būdu. Maskvoje valdžia neblogai tvarkosi su pandemija, o ekonomikos vystymosi sumažėjimas nėra toks žymus.
Apie Globalistus ir Vietinius Šeimininkus
Raimondas Baranauskas pabrėžia, kad globalistams vietiniai šeimininkai nereikalingi. Jeigu bandai dirbti sau ar savo žmonėms, esi „diktatorius", kurį būtina nedelsiant sunaikinti. Taip mes praradome pelningą Ignalinos atominę, „Mažeikių naftos" gamyklą, jūrų ir oro laivynus, nacionalinius bankus, žiniasklaidą...
Dosniausi buvo rusai - už 49 procentus „Respublikos" kompanijos (be turto!) man pasiūlė 200 milijonų litų.
Skubiai parlėkęs iš Naujosios Zelandijos, pasilikau redakcijoje tik kelis ištikimiausius žmones, o likusius iškilmingai išlydėjau - ką per duris, ką - per langą, ir perspėjau, kad jų dienos suskaičiuotos, nes mane tie vikingai rimtai užsiutino...
Po trejų metų bulvarinės „Ekstra žinios" (bendras projektas su Vainausku), neatlaikęs konkurencijos su mano „Vakaro žiniomis," užsidarė ir perbėgėliai žurnalistai atsidūrė gatvėje be darbo.
Bet prieš tai pas mane atlėkė norvegų pasiuntiniai iš Estijos ir siūlė milijonus, kad tik sutikčiau jungtis su „L.T." (Taip persivadino „Ekstra žinios".) Kai paklausiau, ką apie tai sužinojęs jiems pasakys Vainauskas, atsakė, kad jo dienos suskaičiuotos... Štai tokie vakariečiai partneriai!
Eilinį kartą buvau norvegų apipiltas purvu nuo galvos iki kojų, o sorososas Dainius Radzevičius, žurnalistų vadas, ilgai tuo mėgavosi, kol pagaliau nebuvo nuteistas pirmos pakopos teismo už šmeižtą.
Su norvegais mūšį laimėjau ir, po mano advokato įsikišimo, jie buvo priversti per savo laikraštį manęs atsiprašyti. O kai norėjau į teismą paduoti JAV ambasadą, mano advokatui nurodė kreiptis kažkur į Nevados valstiją, kurioje esą JAV ambasada priregistruota...
Kaip matai, Raimi, Vakarų kultūros nešėjų metodai yra labai bjaurūs ir žiaurūs.
Esmė ta, Raimi, kad visi masonai yra tarpusavyje susiję. Ne tik per Sorosą, kuris yra tik galingas įrankis jų rankose, bet ir per įvairius fondus, kurie 90 procentų pasaulio pinigų suka. SEB bankas kam priklauso? Įtakingai Valenbergų šeimai! O kokiam klubui priklauso ta šeima? Man tau pasakyti, ar nori, kad tik mane vieną užmuštų?.. Užtai gi. Dabar supranti kokiai galingai jėgai jūs su savo „Snoru" monopolizuoti Lietuvos rinką sutrukdėte?
Juk jie per jus irgi buvo priversti indėlininkams ilgą laiką palūkanas mokėti, o kur tu matei tokį „švedą", kad ne tu jam, o jis tau sutiktų palūkanas mokėti, ar sutinki Raimi?..
Lietuvoje jau seniai tapo norma visus klausimus iš anksto raštu suderinti, kitaip spaudos atstovai neprileidžia nei prie savivaldybės reikalų, nei prie Vyriausybės, nei prie ministrų.
Nuo to laiko, kai palikai Lietuvą, čia daug kas pasikeitė. Spaudos įstatymas praktikoje nebegalioja. Valdininkai kategoriškai atsisako tiesiogiai bendrauti su žurnalistas, jeigu jie bando aiškintis aferas, per nustatytą terminą net nesiteikia atsiųsti oficialių atsakymų, o jei kuris narsuolis korespondentas bando prie informacijos šaltinio brautis per jėgą, tokį valdžia perduoda savo parankiniams - Žurnalistų etikos inspektorei arba komisijai, kuri dažniausiai palaiko ne žurnalistus, kurių redakcijas paskelbia „neetiškomis" ir apkrauna milžiniškomis baudomis. Dėl to kai kas net bankrutuoja.
Priminsiu, kad „Respublikai" paskelbus, kokie kosminiai yra „Snoro" administratorių atlyginimai, mano įkurtas ir pagimdytas dienraštis virto... savaitraščiu.
Teisiniai Klausimai ir Arbitražas
Raimondas Baranauskas teigia, kad šiuo metu dirba su Investuotojų teisių apsaugos užsienio valstybėse fondu, kuris inicijavo arbitražą prieš Lietuvos Respubliką dėl neteisėto investicijų į „Snoro" banką nusavinimo. Jis duoda liudininko parodymus ir pagrindžia juos turimais dokumentais. Dėl Konfidencialumo sutarties bylos eigos nekomentuoja. Teisiniai reikalai, vykstantys Paryžiuje ar Niujorke, dėl pandemijos nusikėlė į vėlesnius terminus, bet nesustojo.
Atsiprašymas Indėlininkams
Raimondas Baranauskas turėtų viešai atsiprašyti visų, kurie juo įtikėjo ir patikėjo jam savo pinigus. Jei prarado banką su jų pinigais, vadinasi, buvo per silpnas ir nederėjo imtis tokios atsakingos veiklos, svetimus pinigus saugoti.
„Snoro" Banko Nacionalizavimas
Raimondas Baranauskas teigia, kad prieš „Snoro" banką buvo įvykdyta iš anksto suplanuota operacija, kuriai asmeniškai vadovavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas. 2011 m. lapkričio 15 d. laikraštyje „Lietuvos rytas" pasirodo straipsnis „Įsakymas sutrypti lietuviškus bankus" apie valstybės ketinimus išspręsti savo finansines problemas privačių bankų nacionalizavimo sąskaita. Jau kitą dieną (2011 m. lapkričio 16 d.) netikėtas išorinio „Snoro" valdymo įvedimas ir po dviejų valandų Vyriausybės priimtas sprendimas dėl banko nacionalizavimo. Už visų žaibiškų žingsnių, kuriuos vykdė Lietuvos Vyriausybė, Seimas ir Lietuvos Respublikos prezidentė nacionalizuodami „Snoro" banką, slypi gerai suplanuota sudėtinga operacija.
Turbūt mažai kas galėtų patikėti, kad šioje ekstremalioje ir stresinėje situacijoje Lietuvos bankas ir Vyriausybė sugebėjo veikti taip užtikrintai. O ir Vyriausybė fiziškai negalėjo paruošti Lietuvos bankininkystės įstatymų pataisų per vieną naktį. Nepaisant to, įvyko būtent taip. Lapkričio 15 dieną, visų įvykių išvakarėse, į Lietuvą jau atvyko 25 britų „konsultantų" komanda su Saimonu Frikliu priešakyje.
Šiame straipsnyje apžvelgti Raimondo Baranausko atsiliepimai, jo požiūris į bankininkystę, krizes ir globalizaciją. Pateiktos įžvalgos atskleidžia jo patirtį ir nuomonę apie įvairius Lietuvos ekonomikos ir politikos aspektus.
tags: #rasa #363 #garazu #bendrijos #pirmininke