Patalpų veterinarijos ir higienos reikalavimai Lietuvoje

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) siekia skatinti sąžiningo verslo konkurenciją maisto tvarkymo srityje, prisidėti prie regionų plėtros ir sudaryti palankesnes sąlygas kurtis ir plėstis smulkiam verslui, skatinti vietinių maisto produktų gaminimą ir vartojimą, kai produkcija gaminama atsakingai, nedideliais kiekiais, laikantis esminių higienos reikalavimų.

Registruoti maisto tvarkymo subjektai, norintys legaliai prekiauti savo rankomis namuose gaminamus maisto produktus, privalo turėti higienos pažymėjimus ir laikytis higienos normų, o taip pat sudaryti sąlygas VMVT inspektoriams atlikti maisto tvarkymo vietos patikrinimus, taip užtikrinant maisto saugumą. Prevencija, švietimas ir kontrolė daro didžiausią įtaką siekiant apsaugoti vartotojų sveikatą, todėl tokių paslaugų legalizavimas tikrai prisideda prie visuomenės gerovės.

Reikalingus dokumentus maisto tvarkymo subjekto registravimui galite rasti Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos tinklapyje , kuriuos pateikti reikia į atitinkamą VMVT teritorinį departamentą. Privalo išklausyti higienos žinių ir įgūdžių kursus ir turėti higienos pažymėjimą (vis dar dažnai Lietuvoje vadinamą žalia kortele). Tobulėjant informacinėms technologijoms, keičiantis žmonių poreikiams, higienos kursai organizuojami ne tik kontaktiniu, bet ir nuotoliniu būdu.

Higienos pažymėjimą galite įsigyti “Mano pažyma” svetainėje, pasirinkę Higienos įgūdžių darbui su maistu kursą, net neišvykę iš namų. Šiuose mokymuose būsite supažindinti ne tik su pagrindiniais higienos reikalavimais taikomais dirbantiesiems maisto gamybos bei prekybos srityje, bet ir gausite papildomos informacijos, kuri padės jums užpildyti maisto tvarkymo subjekto registravimui reikiamus dokumentus.

Maistą gaminantys asmenys, įteisinę savo veiklą, gali drąsiai reklamuoti produktus ir paslaugas bei, praplėtę klientų ratą, padidinti savo pajamas. Realią naudą patiria ir vartotojai, kurie dėl padidėjusios pasiūlos, turi platesnę pasirinkimo galimybę. Galimybė, savo hobį paversti pajamas nešančia veikla, paskantintų net tik žmonių verslumą, tačiau ir sumažintų nelegalių, kurie nekontroliuojami gali būti nesaugūs varotojams, maisto produktų kiekį rinkoje.

Tuo tarpu, VMVT Vilniaus apygardos priežiūros skyriaus inspektoriams planinio patikrinimo metu apsilankius bendrovės „Azijos Dvasia“ kavinėje „Asia Tasty“ (Gedimino pr. 64, Vilnius) nustatyta daugybė higienos pažeidimų - nuo nešvarių virtuvės patalpų iki maisto produktų be atsekamumo, su pasibaigusiais galiojimo terminais, rašoma VMVT pranešime žiniasklaidai. Įvertinus visų nustatytų pažeidimų visumą, priimtas sprendimas įmonės veiklą sustabdyti.

Inspektoriai susidūrė su didele maisto tvarkymo patalpos netvarka ir akivaizdžiais higienos trūkumais: darbo paviršiai padengti riebalų sluoksniu, sienos pageltusios, grindys suskilusios, nelygios, vietomis dulkėtos, pribarstytos maisto likučių. Naudojama įranga taip pat buvo netvarkinga ir nehigieniška; indai, kuriuose laikomi perpilti prieskoniai bei inventorius, pageltę, jų paviršius lipnus, riebaluotas. Tiek virtuvėje, tiek sandėliavimo patalpoje šaldytuvų vidaus paviršiai nešvarūs, patys įrenginiai techniškai netvarkingi, lentynos purvinos, sandarinimo tarpinės suplyšusios, o šaldikliuose susikaupęs storas šerkšno sluoksnis.

Sandėliavimo patalpoje, kur laikomi sausi maisto produktai, aptikta daug pašalinių daiktų, o iš jos laiptais pakilę į antrą aukštą inspektoriai aptiko pakavimo medžiagas ir inventorių, laikomą šalia ištiesto čiužinio su patalyne. Be viso to, dalis maisto produktų neturėjo atsekamumo ar ženklinimo informacijos, kai kurių maisto produktų pasibaigę tinkamumo vartoti terminai. Užfiksuota, kad šaldyta mėsa buvo atšildoma aplinkos temperatūroje. Įmonėje nebuvo rankų plovimo, dezinfekavimo ir nusausinimo priemonių; nepateiktos gaminamų patiekalų receptūros.

Atsižvelgdama į pažeidimus VMVT priėmė sprendimą sustabdyti subjekto veiklą, kol bus pašalinti patikrinimo metu nustatyti pažeidimai. Taip pat bus taikoma piniginė bauda.

„Vis dar tenka susidurti su atvejais, kai įmonėse trūksta atsakingumo. Kiekvienas maisto verslo subjektas pirmiausia yra atsakingas vartotojui - žmogui, kuris pasitiki ir renkasi juos. Higienos reikalavimai nėra tik formalumas - tai kasdienė pareiga, kuri turi būti įaugusi į kiekvieno darbuotojo darbo kultūrą; vadovai turėtų daug griežčiau prižiūrėti, kaip darbuotojai laikosi higienos ir maisto saugos taisyklių. Tokie atvejai, kuomet pradedama tvarkytis po kontrolės kelia nerimą. Taip neturėtų būti, todėl ir toliau taikysime griežčiausias sankcijas“, - teigė VMVT Vilniaus apygardos priežiūros skyriaus patarėja Daiva Ruželienė.

Svarbu ir tai, kad šiais palengvinimais galės pasinaudoti ne tik medžiotojai, bet ir nedidelės įmonės, per savaitę į rinką pateikiančios ne daugiau kaip 500 kg laukinių medžiojamųjų gyvūnų mėsos. „Naujieji reikalavimai mažais kiekiais tvarkyti žvėrieną galėtų paskatinti ne tik medžiotojus, bet ir nedideles mėsos tvarkymo įmones regionuose imtis iniciatyvos ir pasiūlyti Lietuvos vartotojui platesnį įvairesnės mėsos asortimentą. Galimybė nedideliais kiekiais tvarkyti ir tiekti rinkai žvėrieną gali tapti viena iš alternatyvų būtent smulkiesiems gamintojams, kuriems sunku konkuruoti su stambiaisiais gamintojais tradiciniais laikomuose kiaulienos, jautienos ar paukštienos gamybos sektoriuose“, - sakė VMVT direktorius Darius Remeika.

Teisės akto projekte taip pat numatyta, kad mažais kiekiais tvarkant laukinių medžiojamųjų gyvūnų mėsą, nebūtina turėti tam tikrų atskirų maisto tvarkymo patalpų, jei laikomasi mėsos tvarkymo procesų eiliškumo, užtikrinami tvarkymo higienos reikalavimai, taip pat detalizuotas galimas gamybos patalpų įrengimas, apibrėžti kiti taikomi supaprastinti reikalavimai. Dokumentas įsigalios gavus oficialų patvirtinimą iš Europos Komisijos.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba siekia skatinti sąžiningo verslo konkurenciją maisto tvarkymo srityje, prisidėti prie regionų plėtros ir sudaryti palankesnes sąlygas kurtis ir plėstis smulkiam verslui, skatinti vietinių maisto produktų gaminimą ir vartojimą, kai produkcija gaminama atsakingai, nedideliais kiekiais, laikantis esminių higienos reikalavimų. 2019 m. gruodžio 12 d. įsigaliojo mažais kiekiais iš augalinių maisto produktų gaminamų gaminių tvarkymo higienos reikalavimai, skirti smulkiems augalinių maisto produktų gamintojams.

Viena esminių sąlygų - vietiniams raugintų, sūdytų ar marinuotų daržovių ar grybų gamintojams, sulčių ar aliejų spaudėjams, kavos, arbatos ar prieskonių gamintojams, reikia gerokai mažiau investicijų, įrengiant produkcijos gamybai skirtas patalpas. Smulkiesiems gamintojams vienoje patalpoje leidžiama vykdyti visus gamybos etapus, jeigu išvengiama kryžminės taršos ir gamybos etapai atskiriami laiko ir vietos atžvilgiu, neįrengti darbuotojams tualetų, jei yra sudarytos sąlygos naudotis netoli gamybos patalpų esančiais tualetais, paviršiams plauti ir valyti gali būti naudojamos įprastos buityje naudojamos valymo ir plovimo priemonės. Be to, gamybos proceso metu gali būti naudojamas medinis inventorius, tekstilės gaminiai, tačiau jie turi būti tinkamai prižiūrimi ir laiku atnaujinami. Visuose gamybos etapuose turi būti švaru ir laikomasi higienos taisyklių.

Gamybos proceso metu gamintojai turi užtikrinti, kad maisto saugos reikalavimų būtų laikomasi visais gaminių gamybos etapais: įvertinti žaliavų kokybę, stebėti jų laikymo sąlygas, vykdyti tinkamą šiluminį apdorojimą, kontroliuoti gaminių laikymo sąlygas ir gaminių pateikimą galutiniams vartotojams. Jei gamybos metu bus naudojamas viešai tiekiamas geriamasis vanduo, turi būti atliekami mikrobiologiniai geriamojo vandens tyrimai. Tuo atveju kai bus naudojamas geriamasis vanduo iš individualaus gręžinio ar šachtinio šulinio, be mikrobiologinių tyrimų dar turi būti atliekami cheminiai geriamojo vandens tyrimai.

Dažnai veiklą pradedantiems gamintojams daug rūpesčių sukelia reikalavimas paruošti ir maisto produktų etiketėje nurodyti maistingumo deklaraciją. Smulkūs augalinio maisto gamintojai savo produkciją tiekiantys tik vietinei rinkai nedideliais kiekiais nuo šio įpareigojimo yra atleisti. Tai reiškia, kad mažais kiekiais gaminantiems augalinius maisto produktus nereikia atlikti jų gaminamų produktų maistingumo laboratorinių tyrimų ir vertinimų, spausdinti papildomų ženklinimo etikečių.

Reikia laikytis nustatytų produkcijos kiekio reikalavimų. Pavyzdžiui, jei ketinsite gaminti konditerinę produkciją, kurios vieneto svoris neviršys 250 gramų (rageliai, meduoliai, keksai, pyragaičiai ir kita), šių per dieną galėsite pagaminti iki 100 vienetų. Kalbant apie sveriamus duonos ar pyragų gaminius (sausainiai, kūčiukai, džiūvėsiai), šių kiekis per dieną negali būti didesnis nei 7 kilogramai. Analogiški kiekio reikalavimai galios ir namuose paruoštiems bei klientams parduodamiems patiekalams.

Žvėrienos tvarkymo reikalavimai

2012 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. B1-649, 2024-06-10, paskelbta TAR 2024-06-13, i. k. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2, 8, 11 punktais ir 3 dalimi, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos veterinarinių vaistų įstatymo 18 straipsnio 15 dalimi, atsižvelgdamas į 2021 m. 1. 2. 2012 m. birželio 4 d. įsakymu Nr.

Veterinarijos paslaugų teikėjas - fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, turintys teisę teikti veterinarijos paslaugas. Veterinarijos paslaugų teikėjo patalpa - Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka patvirtinta patalpa, kurioje veterinarijos paslaugų teikėjas teikia savo paslaugas.

Kitos Reikalavimuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatyme, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme ir kituose veterinarijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

Fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys (toliau - ūkio subjektai), prieš pradėdami teikti veterinarijos paslaugas, Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr.

VMVT Reikalavimų 6 punkte nurodytus prašymą ir informaciją nagrinėja ir sprendimą dėl ūkio subjekto įregistravimo į Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, sąrašą (toliau - Sąrašas) priima, vadovaudamasi Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašu. Sąrašas skelbiamas VMVT interneto svetainėje. Ūkio subjekto duomenys, nurodyti Sąraše, nurodomi ir Licencijų informacinėje sistemoje. Veterinarijos paslaugų teikėjų įregistravimas sustabdomas, įregistravimo sustabdymas panaikinamas, įregistravimas panaikinamas Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.

Veterinarijos paslaugų teikėjo vardu konsultuoti gyvūnų laikytojus gyvūnų sveikatos klausimais, diagnozuoti gyvūnams ligas, juos gydyti ir taikyti jiems profilaktikos priemones, nugaišinti gyvūnus, nustatyti gyvūnų gaišimo priežastis gali tik privatus veterinarijos gydytojas, turintis galiojančią veterinarijos praktikos licenciją, arba veterinarijos gydytojas, kuriam suteikta teisė teikti veterinarijos paslaugas, vadovaujantis Veterinarijos gydytojo profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti veterinarijos gydytoju ar laikinai arba vienkartinai teikti veterinarijos gydytojo paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. B1-506 „Dėl Veterinarijos gydytojo profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti veterinarijos gydytoju ar laikinai arba vienkartinai teikti veterinarijos gydytojo paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Galiojančią veterinarijos praktikos licenciją turintys veterinarijos gydytojai taip pat gali ženklinti gyvūnus augintinius poodinėmis mikroschemomis, teikti duomenis Gyvūnų augintinių registrui. Kates, šunis ir šeškus ženklinti ir jų duomenis teikti Gyvūnų augintinių registrui gali ir kiti veterinarijos paslaugų teikėjų darbuotojai, baigę mokymus kačių, šunų ir šeškų ženklinimo ir jų duomenų teikimo Gyvūnų augintinių registrui klausimais ir turintys tokių mokymų baigimą patvirtinantį dokumentą.

gali atlikti gyvūnams gydymo procedūras ir taikyti profilaktines priemones, kurių atlikimui būtina laikytis tam tikrų veterinarijos higienos ir aseptikos reikalavimų, tik įsitikinęs, kad sugebės sudaryti ir užtikrinti šias sąlygas. neturėdamas techninių galimybių ar kompetencijos gyvūnams suteikti reikalingų veterinarijos paslaugų, turi informuoti gyvūnų laikytoją apie būtinybę perkelti tokį gyvūną į veterinarijos paslaugų teikėjo patalpas.

Veterinarijos paslaugų teikėjo patalpoms veterinarinis patvirtinimas suteikiamas, veterinarinis patvirtinimas sustabdomas, veterinarinio patvirtinimo sustabdymas panaikinamas, veterinarinis patvirtinimas panaikinamas, veterinarijos paslaugų teikėjo patalpose vykdomos veiklos ar šių patalpų duomenų pakeitimai įforminami, vadovaujantis Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašu.

veterinarinių medicininių ir farmacinių atliekų, šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo aprašo kopiją.

Veterinarijos paslaugų teikėjo patalpoms veterinarinis patvirtinimas suteikiamas, jei, atlikus patikrinimą vietoje, jos atitinka Reikalavimų 16-24 arba 25-26 punktus.

Laukiamasis turi būti įrengtas atsižvelgiant į bendrą patalpų dydį ir gyvūnų, kuriems veterinarijos paslaugų teikėjo patalpose tuo pačiu metu gali būti teikiamos veterinarijos paslaugos, skaičių ir dydį. Procedūrų kabinete turi būti gyvūnų veterinarinei apžiūrai skirtas stalas ir (ar) kita įranga, vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema, sudarytos sąlygos bet kuriuo metu apriboti natūralaus ar dirbtinio apšvietimo intensyvumą.

Stacionariose veterinarijos paslaugų teikėjo patalpose gali būti įrengta patalpa, kurioje gyvūnai bus laikinai laikomi veterinarijos paslaugų teikimo metu (toliau - stacionaras). prie laikymo įrangos, matomoje vietoje, turi būti pateikiama informacija apie gyvūną, t. y.

Mobiliose veterinarijos paslaugų teikėjo patalpose turi būti įrengtas procedūrų kabinetas, kuris turi atitikti Reikalavimų 20 punktą ir kurio aukštis turi būti ne mažesnis kaip 1,8 m, o plotas, skirtas veterinarijos paslaugoms teikti, - ne mažesnis kaip 5 m2, kurio ne daugiau kaip pusę gali užimti Reikalavimų 20 punkte numatyta įranga, ir atskira vieta veterinariniams vaistams ir veterinarinėms priemonėms laikyti.

Veterinarijos paslaugoms teikti naudojama įranga / priemonės, skirtos kiekybiniams ir kokybiniams duomenims nustatyti, turi veikti, kaip numatyta įrangos / priemonės gamintojo pateikiamoje specifikacijoje, ir būti tikrinamos matavimo priemonių patikrą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir prireikus kalibruojamos.

Gyvūnus nugaišinti gali tik privatus veterinarijos gydytojas, naudodamas į Lietuvos Respublikos veterinarinių vaistų registrą įtrauktus veterinarinius vaistus, skirtus gyvūnams nugaišinti.

Veterinarijos paslaugų teikimo metu susidarę šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti tvarkomi pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002, ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių šalutinių gyvūninių produktų tvarkymą, nuostatas.

Gyvūnų laikytojui pageidaujant ir prisiimant atsakomybę, gyvūnų augintinių gaišenos gali būti tvarkomos, vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. B1-459 „Dėl Gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimų patvirtinimo“ nuostatomis.

Veterinarijos paslaugų teikėjo patalpų ir įrangos dezinfekcijai turi būti naudojami autorizuoti biocidiniai produktai arba kita įranga ar priemonės, skirtos patalpoms, paviršiams, orui ar įrangai dezinfekuoti (pvz.: ultravioletinės spinduliuotės lempos, ozonas), jei naudojant šią įrangą ar priemones dezinfekcijos efektyvumas yra ne mažesnis, kaip naudojant biocidinius produktus. Įrangą arba jų dalis, kurių negalima drėgnai valyti ir dezinfekuoti, rekomenduojama uždengti vienkartinėmis dangomis.

Informacija apie atliktą patalpų, veterinarinių instrumentų ir laikymo įrangos dezinfekciją turi būti registruojama Biocidinių produktų apskaitos žurnale (Reikalavimų 3 priedas).

teisę atsisakyti suteikti veterinarijos paslaugas, kurių suteikimui jam trūksta kompetencijos ar techninių galimybių. teisę nugaišinti gyvūną, tik gavęs gyvūno savininko ar jo įgalioto asmens Sutikimą nugaišinti gyvūną (5 priedas) ir įsitikinęs, kad Sutikimą nugaišinti gyvūną pasirašė gyvūno savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Sutikimas nugaišinti gyvūną nereikalingas, kai veterinarijos gydytojas priima sprendimą nutraukti suluošinto ar sunkiai sergančio gyvūno, paimto iš gyvūno savininko ar laikytojo, kančias pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalį arba pagal VMVT nurodymus dėl likviduojamos užkrečiamosios ligos.

teisę duoti gyvūno laikytojui tolesniam savarankiškam gyvūno gydymui reikalingų veterinarinių vaistų, kuriuos jis pats naudojo teikdamas veterinarijos paslaugą, jeigu tai nėra veterinariniai vaistai, kurių dokumentuose pateikiama nuoroda „tik veterinarijos gydytojui“, kiekį.

atlikęs gyvūnui draudžiamą veterinarinę procedūrą dėl gyvūno sveikatos, gyvūno laikytojui išduoti tokios procedūros atlikimą patvirtinantį dokumentą (gyvūno ligos istorijos išrašą, nurodytą Reikalavimų 44 punkte).

Veterinarijos paslaugos teikėjas, atsižvelgdamas į gyvūnų laikytojo prašymą ir remdamasis gydomų gyvūnų registracijos žurnale padarytais įrašais, gyvūnų laikytojui turi išduoti jo gyvūno ligos istorijos išrašą, kuriame turi būti pateikiama informacija apie veterinarijos paslaugų teikėją (pavadinimas, adresas, telefonas, elektroninis paštas), gyvūno laikytoją (vardas, pavardė (jei tai fizinis asmuo) arba pavadinimas (jei tai juridinis asmuo), adresas, telefonas) ir gyvūną (rūšis, veislė, vardas, amžius, lytis). Gyvūno ligos istorijos išrašas turi būti tvirtinamas jį išdavusio privataus veterinarijos gydytojo spaudu ir parašu. Gyvūno laikytojo prašymu gali būti išduodamas gyvūno ligos istorijos išrašas už visą, bet ne ilgesnį kaip 36 mėnesių, arba tam tikrą (pvz., 1 mėn.) gyvūno gydymo laikotarpį.

kontroliuoti, ar jo vardu veterinarijos paslaugas teikiantys privatūs veterinarijos gydytojai kelia kvalifikaciją, kaip nustatyta Veterinarijos gydytojų, turinčių veterinarijos praktikos licenciją, kvalifikacijos kėlimo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr.

Veterinarijos paslaugų teikėjai ir Reikalavimų 5 punkte nurodyti veterinarijos gydytojai, vadovaudamiesi Reikalavimų 47-48 punktais, kiekvienais metais iki vasario 1 d. Už 2023 m. ataskaita VMVT turi būti pateikta iki 2024 m.

Reikalavimų 46 punkte nurodytos ataskaitos atskirose eilutėse pateikiami duomenys pagal kiekvieno antimikrobinio veterinarinio vaisto, vaistinio preparato pavadinimą arba registracijos numerį, pakuotės dydį, gyvūno rūšį, kategoriją ir vystymosi etapą.

VMVT sprendimai, kontroliuojančių pareigūnų veiksmai gali būti skundžiami VMVT Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymo Nr.

Nurodymų 2 punkte nurodyti žurnalai gali būti pildomi ranka ir (ar) kompiuterinėje laikmenoje. Pildant žurnalus kompiuterinėje laikmenoje, mėnesio apskaitos duomenys turi būti išsaugomi PDF formatu atskirame aplanke (byloje). Nurodymų 2.2 papunktyje nurodytas žurnalas gali būti nepildomas, jei veterinarijos paslaugų teikėjo vykdomos apskaitos sistem...

Higienos pažymėjimas dirbantiems su maistu

tags: #patalpu #veterinarijos #ir #higienos #bukles #reikalavimus