Įgyjamoji senatis, kaip vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, susiformavęs dar senovės Romoje, šiuo metu yra įtvirtintas daugelio išsivysčiusių valstybių įstatymuose.
Tačiau Lietuvos Respublikos civilinėje teisėje šis institutas dar mažai teišvystytas. Nėra teisės doktrinos šiuo klausimu, teismų praktikos taip pat mažai.
Šiame straipsnyje aptarsime sąlygas, būtinas nuosavybės teisei įgyjamosios senaties pagrindu įgyti, santykį su konstitucijose suformuluotu nuosavybės neliečiamumo principu, ieškinio ir įgyjamosios senaties santykį bei praktinį šio instituto taikymą, iškylančias problemas.
Turite situaciją, kai esate sąžiningai įgiję daiktą ir valdote jį kaip savą, tačiau nesate teisės aktų tvarka patvirtinti šio nuosavybės teisės objekto savininkai? Šis teisinių situacijų tipas nėra retas, todėl remdamiesi įgyta patirtimi, norime pasidalinti informacija, galinčia padėti spręsti Jūsų turimas situacijas.
Pagrindinės sąlygos įgyjamosios senaties taikymui
Norėdamas įgyvendinti teisę įgyti turta asmuo turi teikti pareiškimą, kuriame ,,prašo teismo konstatuoti, kad yra visos <…> įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.”
Šios sąlygos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (CK).
Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę.
Sąlygos pagal CK 4.68-4.71 straipsnius:
- pareiškėjas nėra daikto savininkas;
- pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu;
- daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu;
- asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką;
- visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai;
- visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai;
- daiktas valdomas nepertraukiamai;
- visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas.
Svarbu paminėti, jog nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.68 str.).
Kaip atpažinti ir išmokti gyventi itin jautriems asmenims? Gydytojas Julius Fergizas
Teisėtas valdymas
Įgyjamosios senaties sąlyga - kad daiktas buvo valdomas teisėtai - reiškia, kad teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas.
Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai.
Nuostata, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai, negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad asmuo, pretenduojantis daiktą įgyti nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu, neturi nurodyti daikto teisėto įgijimo pagrindo, t. y. kurio nors iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir nurodyti, kodėl jis šiuo pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į daiktą.
Ypatumai įgyjant nuosavybę į statinius
Statinio pastatymas yra daikto sukūrimas. Jeigu statytojas laikytųsi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos, jis įgytų nuosavybės teisę į pastatytą statinį pagal CK 4.47 str. 4 p., t. y. pagamindamas naują daiktą.
Statyba, vykdoma (įvykdyta) savavališkai arba pažeidžianti teisės aktų reikalavimus, vertintina kaip neteisėta, jos rezultatas - pastatytas statinys taip pat laikomas neteisėtai pastatytu statiniu.
Jeigu statinys yra pastatytas ar statomas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tai jis negali būti civilinės apyvartos objektas, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis, juo disponuoti (jo parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) (CK 4.103 str. 1 d.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba yra įvykdyta teisės aktų nustatyta tvarka; neteisėtas daikto sukūrimas negali suteikti nuosavybės teisių[3].
Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Pavyzdys iš teismų praktikos: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas visai neseniai nagrinėjo bylą[5], kurioje pareiškėjai prašė nustatyti, kad jie pagal įgyjamąją senatį įgijo sporto paskirties inžinerinius statinius (teniso aikštelę, krepšinio aikštelę, tvorą su varteliais ir metalinio tinklo atitvarą).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjų ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad pareiškėjų pateiktas sporto aikštelės projektas, kuriame yra suderintas žemės sklypo ribų raudonųjų linijų projektas, yra atliktas derinimas su Mažeikių vyr. architektu bei kiti suderinimai, nepatvirtina statybos teisėtumo, nes projekte nėra jokios žymos, kad pagal šį projektą statyba yra leidžiama.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra pateikti ir kiti dokumentai, patvirtinantys, kad sporto aikštelės statyba pagal pateiktą projektą buvo leidžiama ir kad suteiktas naudotis valstybės žemės sklypas (statybą leidžiantis dokumentas, potvarkis ar kt.).
Taigi, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjai neįrodė, jog daiktas (sporto aikštelė) buvo valdomas teisėtai (CK 4.47 str.), todėl nėra visų būtinųjų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamuosius daiktus pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
Dėl buvusio Mažeikių vyr. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje valstybinės žemės sklypo, kuriame pastatyta ginčo aikštelė, aspektu ginčas kilo dėl dviejų aplinkybių, t. y., pirma, ar ginčo aikštelės statytojams buvo suteikta teisė aikštelės statybai naudotis valstybinės žemės sklypu ir, antra, ar Mažeikių rajono savivaldybė turėjo valstybinės žemės sklypo, kuriame pastatyta ginčo aikštelė, valdymo teisę ir šiuo aspektu turėjo teisę ginčo aikštelės statytojams suteikti teisę aikštelės statybai naudotis valstybinės žemės sklypu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teigimu, nustačius, kad ginčo aikštelės statytojams nebuvo suteikta teisė aikštelės statybai naudotis valstybinės žemės sklypu, antroji iš nurodytų aplinkybių tampa nebereikšminga bylai išspręsti.
Byloje pareiškėjai neįrodė, kad buvo suteikta teisė aikštelės statybai naudotis valstybinės žemės sklypu.
Šaltiniai:
- Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
- Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
- Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
- Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011; 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
- Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 11 d.
tags: #igyjamoji #senatis #kaip #nuosavybes #teises #igijimo