Patalpų Temperatūros ir Higienos Normos Lietuvoje: Viskas, Ką Turite Žinoti!

Žmogaus organizmas reaguoja į daugelį įvairių dirgiklių, įskaitant šiluminę spinduliuotę, oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę, oro judėjimo greitį ir slėgį. Darbinę veiklą koordinuoja centrinė nervų sistema sudėtingais neurohumoraliniais ryšiais. Žmogus greitai pavargsta, jeigu netinkamai organizuotas darbas.

Patalpų mikroklimatas - tai patalpų oro temperatūros, temperatūrų skirtumo, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio derinys. Mikroklimato parametrų ribinės vertės - optimalios mikroklimato parametrų vertės, kurioms esant aplinkoje, nėra neigiamo poveikio sveikatai.

Patalpos temperatūra turi būti reguliuojama, kad jos svyravimai neveiktų žmogaus organizmo. Patalpų termometras nebuvo itin reikalingas prietaisas, o egzistuojančios sveikatai tinkamos normos mažai ką domino. Dabar net vienos šeimos nariai diskutuoja dėl tų laipsnių, juk 20 yra pigiau nei 24...

Lietuvos higienos normos nustato mikroklimato parametrus gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpose. Joje nurodytos mikroklimato parametrų ir temperatūrų ribinės vertės. Šilumos tiekimą vartotojams pagal jų poreikius patalpoms šildyti, vėdinti ir karštam vandeniui ruošti organizuoja savivaldybė. Šiluminio komforto ir pakankamos šiluminės aplinkos parametrus darbo patalpose nustato kita higienos norma, jos parametrus turi užtikrinti darbdavys.

Šilumos punktuose jis rengiamas vartoti ir nuo to priklauso, kokia temperatūra bus butuose. Tad gyventojai tariasi tarpusavyje, tačiau pagal įstatymus jie negali pageidauti, kad patalpose būtų mažiau nei 18 laipsnių šilumos. Norėti galima visaip, bet reikia laikytis įstatymų.

Kitaip tariant, kreiptis į Visuomenės sveikatos centrą, jei nepakanka šilumos namuose ar darbe, nevertėtų. Mat jo darbuotojų kompetencija - pagal prašymus ar skundus kontroliuoti, kaip laikomasi higienos normų sveikatos priežiūros, maitinimo, švietimo, kultūros, globos ir slaugos, viešųjų įstaigų, kirpyklų, kosmetikos kabinetų, baseinų, skalbyklų, sporto klubų bei kitose patalpose. Jei šalta gyvenamosiose patalpose, reikia kreiptis į savivaldybę, žinoma, prieš tai išsiaiškinus su namo administratoriumi ir kaimynais. Dėl netinkamos šilumos darbovietėje reikėtų šnekėtis su darbdaviu, o nesusitarus ir neapsikentus skųstis darbo inspekcijai.

Patalpose turi būti 18-22 laipsniai šilumos, o skirtumas tarp temperatūros 10 cm aukštyje virš grindų ir metru aukščiau negali viršyti trijų laipsnių. Mat esant didesniam nei 4 laipsnių temperatūros skirtumui, kūno temperatūra kojose sumažėja net 7-10 laipsnių. Tuomet į aplinką „nuteka“ kur kas daugiau šilumos ir jaučiamasi prastai. Tai ypač svarbu atsiminti, jei namuose yra mažų vaikų, kurie ropinėja ar žaidžia ant grindų. Tuo paaiškinamas ir noras mūvėti šiltas kojines ar šlepetes.

Buto pagalbinėse ar bendrojo naudojimo patalpose temperatūra gali būti kiek kitokia. Laiptinėse ir vestibiuliuose - 14-16, koridoriuose - 18-21, vonios ir tualeto patalpose - 20-23, rūsiuose - 4-8 laipsniai šilumos.

Tad jei kas mėgina įtikinti, kad 16 laipsnių yra visai normali kambarių temperatūra, netikėkite. Natūralu, kad tokioje temperatūroje žmogus su naminiais, kad ir šiltais, drabužiais jaučiasi blogai. Ilgai gyvenant tokiomis sąlygomis, kaip ir per aukštoje temperatūroje, gali sutrikti organizmo termoreguliacija ir sveikata.

Termoreguliacija - tai žmogaus organizmo sugebėjimas išlaikyti nuolatinę kūno temperatūrą, keičiantis mikroklimato parametrams ir darbo krūviui. „Kai patalpose yra 16 laipsnių, šalta būna beveik visiems“, - tikina A. Kraulėda. Daug kas priklauso nuo konkretaus žmogaus organizmo, jautrumas temperatūros pokyčiams - taip pat.

Darbo patalpų temperatūra neturi būti aukštesnė kaip 28 laipsniai (ne tik per šalta, bet ir per karšta gali būti net žiemą, tarkim, maisto ar chemijos pramonės įmonėse). Karštame ore žmogaus organizmas perkaista, pavargsta, sutrinka medžiagų apykaita, sulėtėja reakcija, padidėja traumų pavojus.

Kad žmonės geriau jaustųsi karštose arba šaltose patalpose, gali būti naudojamos psichologinio poveikio priemonės, pavyzdžiui, mėlyna ar oranžine spalva dažytos sienos. Tai nepagerina mikroklimato parametrų, tačiau sumažina žmonių jautrumą. Tuo galima pasinaudoti ir namuose, juos „šildyti“ ne tik sienų, bet ir interjero detalių spalvomis bei faktūromis - pledai, kailinės pagalvėlės, stori kilimai žiemą nuteikia itin gerai.

Beje, tinkama temperatūra labai priklauso ir nuo darbo pobūdžio. Jei darbas labai lengvas, žmogus gerai jaučiasi 21-25 °С, lengvai dirbdamas - 20-24 °С, sunkiau - 17-23 °С, sunkiai - 13-19 °С temperatūroje. Tad aišku, kad sėdėdami ant sofos ar prie pietų stalo geriau jaustumėmės bent 21-24 laipsnių temperatūros patalpoje, o tvarkydamiesi namuose nesušaltume ir esant 16 laipsnių. Ši temperatūra puikiai tinka ir miegui po šilta antklode.

Daugelio tyrimų rezultatai rodo, kad vos 1-2 laipsniais daugiau arba mažiau jau gali turėti įtakos mūsų darbingumui. Pavyzdžiui, pirštų jautrumui ir jų gebėjimui mikliai judėti optimalios darbo sąlygos sukuriamos esant 20 laipsnių aplinkos oro temperatūrai. Atvėsus organizmas atiduoda šilumą gyvybiškai svarbiems organams, tad galūnės gerokai atšąla. Esant tik 16 laipsnių šilumos, pirštų temperatūra sumažėja tiek, kad žmogui sunku rašyti. Kai patalpoje per karšta, sunkiausia sukoncentruoti dėmesį ir aiškiai mąstyti. Esant 27 laipsniams šilumos, šios savybės jau pablogėja net 30-50 procentų.

Perdėtas taupumas kenkia ne vien savijautai bei sveikatai, jis žalingas ir patalpoms. Esant žemesnei temperatūrai ir didesnei drėgmei, kuri padidėja taip pat iš taupumo prastai vėdinant, atsiranda pelėsis. Drėgmė ore susikaupia kvėpuojant, maudantis, gaminant maistą. Orui persisotinus drėgmės, ji nusėda ant vėsesnių nei oras paviršių: lango stiklo, šaltos sienos ar lubų kampuose.

Vėdindami kambarius, galime išvengti per didelės drėgmės ir pelėsių. Apskaičiuota, kad efektyviausia vėdinti patalpas kas 4-6 valandas plačiai atvėrus langus 5 minutėms. Šilumos taip prarandama mažiau, nei nuolat laikant atidarytas mažas orlaides. Dar pravartu bent truputėlį atitraukti baldus nuo sienų - oras cirkuliuos vėdindamas ir sienas. Didelius baldus geriau statyti prie vidinių sienų - jos nerasoja, tačiau pastačius prie šaltų išorinių sienų namuose bus kiek šilčiau.

Geriausia, jei centrinis šildymas reguliuojamas termostatais, o ne junginėjant pagal savo poreikius. Viso buto radiatorių termoreguliatorius geriau nustatyti vienodai. Nereguliuokite jų ir nekeiskite patalpų temperatūros keliskart per parą, jeigu lauko temperatūra išlieka nepakitusi. Susidarę temperatūrų pokyčiai patalpose padidins santykinį oro drėgnį ir ant langų, kitų šaltų paviršių susidarys kondensatas. Per parą kambario oro temperatūra neturėtų keistis daugiau kaip 5 laipsniais.

Kad nepelytų vonios sienos ir lubos, patartina nakčiai palikti praviras vonios duris. Kai kambariuose per drėgna, vanduo pirmiausia pasirodo ant lango rėmo prie palangės, vadinasi, reikia vėdinti ar smarkiau šildyti patalpą. Kai kas bando šildytis įjungę dujines virykles. Jei nėra geros ventiliacijos, patalpų drėgmė dar labiau padidėja.

Šilumos srautą pro langą galima sumažinti įstačius papildomą stiklą ar skaidrią plėvelę tarp stiklų. Žiemą nakčiai nuleiskite žaliuzes. Langas dvigubu stiklu su nuleistomis žaliuzėmis prilygsta langui trigubu stiklu.

Higienos normoje mikroklimato parametrų ribinės vertės pateikiamos šaltajam ir šiltajam metų laikotarpiui. Šaltasis metų laikotarpis laikomas tuomet, kai lauko oro vidutinė paros temperatūra yra ne aukštesnė kaip plius 10o C. Ji nustatoma pagal trijų parų iš eilės lauko oro vidutinę temperatūrą. Higienos normoje, šaltuoju metų laikotarpiu, nustatytos gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų mikroklimato ribinės vertės yra: oro temperatūra 18-22o C, santykinė drėgmė 35-60%, oro judėjimo greitis 0,05-0,15 m/s.

Vertinant patalpų temperatūrą svarbu, kad temperatūrų skirtumas 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų būtų ne didesnis kaip 3o. Esant didesniam temperatūros skirtumui į aplinką perduodama žymiai daugiau šilumos ir jaučiamas diskomfortas.

Kaip žmogaus organizmą veikia netinkamas mikroklimatas, žinoti reikėtų kiekvienam. Žema aplinkos temperatūra sutrikdo kraujotaką, dėl to nukenčia sąnarių ir galūnių aprūpinimas maisto medžiagomis, paūmėja sąnarių ir nervų ligos, sumažėja imunitetas, dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis. Patalpose, kuriose yra žema temperatūra, dažniausiai būna drėgna. Tai sudaro sąlygas atsirasti pelėsiui, kuris užteršia namų orą.

Patalpų vėdinimas-vienas svarbiausių mikroklimatą lemiančių veiksnių. Gyvenamąsias patalpas reikia vėdinti reguliariai, bent kelis kartus per dieną. Jei nėra galimybės tai atlikti reguliariai, patalpas reikėtų vėdinti ryte ir vakare prieš miegą. Renovuotų daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių langai yra itin sandarūs, gyventojai susiduria su vėdinimo problema, kadangi nėra pratę vėdinti patalpų atidarant langus žiemą. Tokiais atvejais siūloma dažniau naudoti taip vadinamą „mikroventiliacinę“ langų padėtį. Planuojant langų keitimą rekomenduojama pagalvoti ar nevertėtų pasikeisti langų su orlaidėmis.

Vėdinamose patalpose judantis oras skatina odos kraujagyslių refleksus ir normalią šilumos reguliaciją, nuo to priklauso odos temperatūra, pulso dažnumas bei šiluminis komfortas. Ilgai nevėdinamose patalpose ore sumažėja deguonies kiekis, kuris įtakoje nuovargio atsiradimą, galvos skausmą, nervingumą.

Vaikų ugdymo įstaigoms mikroklimato parametrai yra reglamentuoti Lietuvos higienos normoje HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Lietuvos higienos normoje HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Mokyklos patalpų mikroklimato reikalavimai: mokymo klasėse, kabinetuose, aktų salėje oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18o C ir šaltuoju metų laiku ne aukštesnė kaip 22o C, o šiltuoju metų laiku ne aukštesnė kaip 28o C, sporto salėje oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 15o C ir šaltuoju metų laikotarpiu ne aukštesnė kaip 17o C, o šiltuoju metų laikotarpiu ne aukštesnė kaip 24o C, persirengimo kambariuose, dušuose oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20o C.

Lietuvos higienos normos HN 75:2016 “Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-93 IV skyriaus 40, 41, 44 ir 45 punktai nurodo, kad statant naujus ar rekonstruojant statinius, kuriuose bus vykdoma ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programa, steigiant naujas grupes, sanitarinių įrenginių skaičius skaičiuojamas pagal planuojamą sąrašinį vaikų skaičių ir turi būti ne mažesnis kaip 1 unitazas septyniems vaikams (išskyrus grupes, kuriose ugdomi vaikai iki 3 metų amžiaus), 1 praustuvė penkiems vaikams, 1 pusvonė su lanksčiu dušo rageliu tualeto-prausyklos patalpoje (išskyrus priešmokyklinio ugdymo grupes). Grupės, kurioje ugdomi vaikai iki 3 metų amžiaus, tualeto-prausyklos patalpoje įrengiama ne mažiau kaip 1 unitazas. Draudžiama mažinti veikiančiose grupėse įrengtų sanitarinių įrenginių skaičių ir palikti šių įrenginių mažiau, nei nurodyta higienos normoje. Vaikams skirtos praustuvės įrengiamos tokiame aukštyje, kad skirtingo amžiaus vaikai galėtų patogiai ir saugiai jomis naudotis. Vaikams unitazai įrengiami ne mažesnėse kaip 0,6 kv. m kabinose. Tarp kabinų turi būti ne žemesnė kaip 1,2 m aukščio pertvara su 0,15 m tarpu nuo grindų.

Patalpų paskirtis, norint gauti LHP ikimokyklinio ugdymo įstaigai, privalo būti mokslo (Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintas Aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr.

Ikimokyklinio ugdymo veiklai yra taikomos Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo, patvirtinto 2011 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1178 nuostatos, pagal kurias ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas taip pat galimas viešbučių, administracinės, prekybos, kultūros, poilsio, paslaugų paskirties pastatuose ar patalpose, gyvenamosios paskirties vieno buto, dviejų butų, daugiabučiame (trijų ir daugiau butų) name ar jo patalpose, nepakeitus paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, nedarant žalos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui (jei jis yra) ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų.
Ugdant iki 60 vaikų, įstaiga gali neturėti savo sklypo / teritorijos ir naudotis kita vaikų žaidimui tinkančia erdve (pvz., viešoje vietoje įrengta vaikų žaidimų aikštele, parko teritorija ir pan.).
Įstaigos sklype įrengtos vaikų žaidimų aikštelės privalo atitikti Lietuvos higienos normos HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr.
Draudžiama įrengti sraigtinius laiptus, laiptų pakopos negali būti siaurėjančios.
Vaikų ugdymo patalpose varstomi langai, kurių palangės yra žemesnės nei 1,2 m nuo grindų paviršiaus, ir žemės paviršius išorėje yra daugiau kaip 1,5 m žemiau patalpos grindų lygio, turi turėti langų atidarymo ribotuvus arba kitas apsaugos priemones (pvz., aptvarus).
Šildymo prietaisai ir įrenginiai turi būti saugūs, prieinami valyti, aštrios briaunos apsaugotos nuimamomis grotelėmis.
Vaikų ugdymo patalpose privalo būti tiesioginis natūralus apšvietimas. Natūralios apšvietos koeficiento vertė vaikų ugdymo patalpose turi būti ne mažesnė kaip 1,5 proc.

Dirbtinių nagų priauginimo darbo vieta turi būti įrengta atskiroje uždaroje patalpoje. Darbo vietoje turi būti užtikrintas paslaugos teikimo metu išsiskiriančių dulkių surinkimas. Individualiuose ar daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, visuomeninės paskirties pastatuose, turi būti atskiros oro šalinimo sistemos, izoliuotos nuo kitų pastato patalpų vėdinimo sistemų.

Vanduo turi atitikti geriamojo vandens kokybės reikalavimus HN24:2003 “Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai ” (Žin., 2003, Nr. 79-3606, Žin., 2010, Nr.

Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr.

Privaloma higienos norma „Kokia turi būti temperatūra patalpose, žmonės pradėjo domėtis tik tuomet, kai šiluma pabrango. Iki tol toks klausimas nieko nejaudino“, - pastebi akcinės bendrovės „Kauno energija“ ryšių su visuomene atstovas Ūdrys Staselka. Anksčiau, jei namuose būdavo per šilta, žmonės tiesiog atsidarydavo langus.

Apie patalpų vėdinimą

tags: #patalpu #temperatura #pagal #higienos #normas

Apie patalpų vėdinimą

Populiarūs įrašai: