Šiuo metu, statybos tempai yra sulėtėję, ir vis daugiau pasigirsta pranešimų apie statybos įmonių bankrotą. Nors dar prieš daugiau nei metus, statybos verslas išgyveno "aukso amžių". Taigi, natūraliai kyla klausimas, kas lėmė tokį kardinalų statybos verslo nuosmukį, bei kaip visa to išvengti, ar bent jau sumažinti nuostolius.
Vystantis statybos sektoriui, kartu neatsiejamai turi vystytis visa teisinis statybos santykių sistema, kuri turi tinkamai sureglamentuoti ir užtikrinti verslo santykius. Šių santykių sudėtingumas, gausa ir ypatinga specifika lemia, kad šiomis dienomis kyla daug neaiškumų tiek teoriniu, tiek taikymo lygmeniu. Pripažįstant, kad teisiniai statybos santykiai pasižymi tiek teorinių tiek praktinių problemų gausa, magistro baigiamojo darbo tema išsamiai nebuvo gvildenta iki šios dienos.
Pažymėtina, kad bene vienintelis autorius bandęs atskleisti rizikos paskirstymo tarp statybos rangos sutarties šalių kai kuriuos aspektus yra S. Mitkus, kuris moksliniuose straipsniuose nagrinėjo statybinius teisinius santykius statybos versle, rizikos ir atsakomybės paskirstymą statybos projektuose, rizikos dėl papildomų nenumatytų darbų atsiradimo paskirstymą statybos rangos sutartyse, statybos dalyvių riziką ir atsakomybę už statybos produktų defektus. Šiuose straipsniuose radome daug panašumų su anglų kalba rašyta moksline literatūra, kuri irgi, deja, nepasižymi gausa.
Atsižvelgiant į mokslinės literatūros apie rizikos paskirstymą tarp šalių statybos rangos sutartyse stoką, darbo tema aktuali teoriniu ir praktiniu požiūriu. Šis, galėtų būti, netinkamas rizikos tarp užsakovo ir rangovo paskirstymas. Ši aplinkybė nemažai prisidėjo prie verslo plėtros ir visos valstybės ekonominio kilimo. Šis lėšas sukelia daug nesutarimus tarp šalių, bei galimus nuostolius tiek rangovui, tiek užsakovui. Taip pat, tai yra vienas iš pirmųjų bandymų aptarti rizikos paskirstymo mechanizmus statybos versle, teoriniu lygmeniu, modeliuojant situacijas, kurios galėtų susiklostyti užsakovui bei rangovui skirtingai elgiantis tam tikrose situacijose. Tai pagrindžia šio darbo praktinę ir teorinę reikšmę.
Šias skirstant riziką, atsižvelgiant į šalių elgseną. Šis vienokiu ar kitokiu rizikos paskirstymą tarps statybos rangos sutarties šalių bei pasikliauti rizikos paskirstymo modelius. Statybos rangos sutarties šalims tenkanti rizika objektyviai ir efektyviai pasiskirsto tik tuomet, kai riziką prisiima ta šalis, kuri gali lengviausiai ją valdyti. Dėl temos kryptingumo bei magistrinio baigiamojo darbo apimties reikalavimų darbas yra koncentruotas ne į visus, o į vieną konkretų statybos organizavimo būdą - statybų rangos būdu.
Pirmame darbo skyriuje atskleidžiama statybos rangos sutarties samprata bei pagrindiniai statybos rangos bruožai. Šios išvados, aptariama, kaip buvo išspręsti darbo pradžioje iškelti uždaviniai, ar pasitvirtino hipotezė. Šias priežastis nagrinėjant lyginimo, lyginamojo istorinio šio metodo pagalba teoriniu požiūriu lyginamos skirtingų teoretikų nuomonės susijusios tiek su statybos rangos, tiek su rizikos sampratomis, jos apibendrinamos bei formuluojamos išvados. Loginis - analitinis metodas, kaip loginio mąstymo procesas taikomas siekiant sukonkretinti, suprasti abstrakčius teisės aktuose ar kituose šaltiniuose įtvirtintas nuostatas arba nebaigtas įvardinti aplinkybes, susijusias su nagrinėjama tema, esmę, teisinio reguliavimo sistemą, jos funkcionavimą, pobūdį.
Statybos rangos sutarties samprata ir bruožai
Statybos procese tarp statybos proceso dalyvių susiklosto įvairūs teisiniai santykiai, kurie teisinėje literatūroje apibūdinami, kaip "teisės normomis sureguliuoti visuomeniniai santykiai tarp statybos subjektų (dalyvių), kurie turi valstybės ginamas tarpusavio teises ir pareigas". Šio darbo tyrimo prasme yra nagrinėtini įvairūs statybos procese vykdomų darbų vykdymo (statybos organizavimo) teisiniai santykiai. LR statybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodoma, kad statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti vieną iš šių statybos organizavimo būdų: a) statybą ūkio būdu; b) statybų valdymo būdu; c) statybų rangos būdu; d) kitą statybos būdą, kuris neprieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams.
Vykdant statybą tokiu būdu, statytojui tenka visos LR CK, LR statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos rangovo pareigos, teisės ir atsakomybė. Būtent dėl šių požymių, statyba ūkio būdu išsiskiria iš kitų statybos organizavimo būdų. Šis darbus organizuoja statinio statybos valdytojas pavedimo sutarties tarp įgaliotojo - statytojo (užsakovo) ir įgaliotinio - statinio statybos valdytojo pagrindu . Šiaisiais asmenimis. Pavedimo sutarties turinį galime rasti statybos techninio reglamento "Statybos darbai" 11 punkte.
Statinio statyba rangos būdu, tai toks statinio statybos organizavimo būdas, kai statytojas (užsakovas) pasirenka rangovą ir su juo sudaro statybos rangos sutartį LR CK nustatyta tvarka. Tokiu atveju, tarp statytojo (užsakovo) ir rangovo (sutartis gali numatyti ir subrangovą) susiklosto sutartiniai statybos rangos santykiai. Pažymėtina, kad statyba rangos būdu šiuo metu yra vienas populiariausių ir labiausiai paplitusių statybos organizavimo būdų bei išliks tokiu atsižvelgiant į numatomas statinių renovavimo programas. Atsižvelgiant į tai, kad darbo dalykas yra rizikos paskirstymas tarp statybos rangos sutarties šalių, toliau darbe bus analizuojami statybos teisiniai santykiai, susiklostantys sutartinis statybos rangos santykių sferoje, statybą vykdant statybos rangos būdu.
Rangos sutarties institutas buvo žinomas jau Romėnų teisėje (lot. locatio conductio operis). Pagal šią sutartį viena šalis - rangovas (lot. conductor), įsipareigodavo kitos šalies - užsakovo (lot. locator), naudai atlikti tam tikrą darbą ir perduoti jo rezultatą, o užsakovas įsipareigodavo sumokėti už tą darbą tam tikrą atlyginimą. Pažymėtina, kad medžiagos turėjo būti užsakovo, nes kitaip laikyta sudarius pirkimo-pardavimo sutartį. Šiai buvo ir darbo jėgos samdos sutartis (lot. locatio conductio operatum), pagal kurią vienas laisvas žmogus patenka kito dispozicijon, t.y. už nustatytą atlyginimą tam tikram laikui parduoda savo darbo jėgą. Pagrindinis skirtumas, skyręs šias dvi sutartis, buvo tai, kad rangos sutarties pagrindas buvo tam tikro darbo atlikimas, tiksliau, darbo rezultatas, o darbo jėgos samdos atveju - pats procesas, darbs atlikimas.
Pagal pateiktą apibrėžimą matosi, kad Romos laikais suformuluota rangos samprata artima šių dienos rangos sutarties sampratai, kuri suformuluota LR CK 6.644 str. 1 dalyje, kur nurodoma, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Panaši formuluotė numatyta ir Rusijos Federacijos Civiliniame kodekse, pagal kurį rangos sutartis yra suvokiama kaip vienos šalies (rangovo) įsipareigojimas pagal kitos šalies (užsakovo) užsakymą atitinkams darbs atlikimas bei jų rezultato pridavimas užsakovui, o užsakovo įsipareigojimas yra priimti darbą bei atitinkamai atlyginti už jį rangovui.
LR CK 6.644 str. 2 dalyje nurodoma, kad šio skirsnio normos nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato kitos šio skyriaus skirsnis normos. Vykdant statybą statybos organizavimo - rangos būdu atsiranda sutartiniai teisiniai santykiai tarp statytojo (užsakovo) ir rangovo. Šie sutartiniai teisiniai santykiai reglamentuojami LR CK. Šis taikymo sritis yra veikla, susijusi su statybomis, rekonstrukcija, gamybinis ir negamybinis bei kitas pastats modernizavimu. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbs rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Šis atžvilgiu.
Šiame skirsnyje "Statybos ranga" nagrinėjami rangos teisinius santykius (bendrosiomis normomis). Šios normos nesureguliavo kitaip. Literatūroje dažnai nurodoma, kad statybos rangos sutartis turi nemažai panašis bruožų su pirkimo - pardavimo bei paslaugs teikimo sutartimis. Visu pirma, pirkimo - pardavimo sutarties atveju viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui). Tai reiškia, kad pirkimo - pardavimo atveju šalys jau yra sutarusios dėl daikto perdavimo ir jos žino koks daiktas yra perduodamas. Statybos rangos atveju, šalys susitaria viss pirma ne dėl daikto (statinio) perdavimo, jis net nėra sukurtas, o dėl jo pagaminimo (pastatymo) ir vėlesnio perdavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad jei statomo objekto medžiags vertė yra didesnė, nei paties darbo, t.y. Nuo paslaugs sutarties rangos sutartis skiriasi tuo, kad pagal paslaugs sutartį viena šalis (paslaugs teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu . Remiantis teisės akts analize, galima pasakyti, kad pirkimo - pardavimo sutarties dalyku yra daiktas, rangos sutarties dalyku - darbs rezultatas, paslaugs sutarties - paslaugos, nesukuriant materialaus objekto.
Statybos rangos sutarties dalykas ir objektas
Tiksliai apibrėžti ir įvardinti statybos rangos sutarties dalyką kartais gali būti sunkiau nei galvojama. Viss pirma reikts atkreipti dėmesį į LR CK 6.681 str. 1 dalį, kur nurodoma, kad "užsakovas įsipareigoja priimti darbs rezultatą". Todėl statybos rangos sutarties dalyku, turėtų būti laikomas būtent darbs rezultatas. Šiai pozicijai pritaria visa eilė mokslininkų, teigdami, kad "sutarties dalykas yra baigtas statyti, eksploatacijai paruoštas, naujai pastatytas arba rekonstruotas statybos objektas (įmonės pastatas, įrenginys)". Šiau LAT yra pasisakęs, kad rangos sutarties dalykas yra atliekami darbai. Dar viena nuomonė šiuo klausimu yra tokia, kad statybos rangos dalykas yra įmonis, pastats, gyvenamsis nams ir kitokis statinis statyba arba rekonstrukcija, taip pat montavimas, paleidimas arba kitokie darbai. Mkss nuomone, ši pozicija susiformavo nevisiaškai teisingai aiaškinant LR CK 6.681 str. 2 d. Šioje dalyje, mkss nuomone, yra suformuluotas siekiamas tikslas, dėl ko sudaroma statybos rangos sutartis, o ne dalykas. Dalykas yra tai, kas atsiranda pasiekus numatytą tikslą. Šis aiškinimas atitinka ir LR CK 6.681 str. 1 dalyje nustatomą užsakovo įpareigojimą priimti darbs rezultatą.
Šiau, tikslingiausia statybos rangos sutarties dalyku būts laikyti rezultatą. Analizuojant LR CK 6.681 str. 2 d. Jei sulygintume LR statybos įstatyme numatytas statybos rūšis, bei LR CK nustatytas statybos rangos sutarties dalyko sudedamąsias dalis, pastebėtume, kad jos nesutampa. Atsižvelgiant į šį pastebėjimą, darytina išvada, kad, viss pirma, reikia išsiaškinti statybos rangos sutarties dalyko, nustatyto LR CK, praktinį pritaikymą lyginant su LR statybos įstatymu, t.y. kokioms statybos rūšims reikts sudaryti statybos rangos sutartį, o kokioms statybos rūšims taikomos kitos rūšies sutartys. Dėl pirmųjų dviejų statybos rangos dalyko sudedamųjų dalių didelis diskusijų nekyla. Jose yra išvardinti pavyzdiniai statinis sąrašai, kurie užbaigiami "ir kitokis statinis statyba/rekonstrukcija". Galima daryti pagrįstą išvadą, kad statybos rangos sutarties dalykas yra viss daikts, kurie gali būti vadinami statiniais, statyba/rekonstrukcija.
Šiojo statybos rangos sutarties dalyko sudedamojo dalį, kyla neaiškums būtent dėl paskutiniosios nuostatos. Šioje dalyje, apibūdinant atvejus kada statybos rangos sutartis privaloma, nurodomas - "montavimas, paleidimas" ir sąrašas baigiamas "ir kitokiems darbams atlikti". Būtent neaišku, ką apima sąvoka "kiti darbai" ir ar juos galima priskirti LR statybos įstatyme likusioms statybos rūšims (statinio kapitalinis remontas; statinio paprastasis remontas, statinio griovimas). Šia išeities tašku tampa LR statybos įstatymo 2 str. 15 d. pateiktas statybos darbs apibrėžimas. Turint omenyje kad statybos rangos sutarties dalykas yra susijęs su statyba, minėtame apibrėžime nurodoma, kad tai visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mkėrijimo, betonavimo, montavimo, pamats ir stogs įrengimo, stalis, apdailos, įrenginis paleidimo ir derinimo). Šis rūšiai priklauso sutartys dėl statinio kapitalinio remonto, statinio paprastojo remonto ir statinio griovimo. Šis.
Šis rūšiai tenka atmesti. Šiu statybos būdu. Šiamos susidėvėjusios statinio bendrosios inžinerinės sistemos ar jų elementai į kitas tokio pat tipo sistemas (elementus) nedidinant jų pralaidumo; įrengiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos; atliekami technologinis įrenginis bei technologinis inžinerinis sistems, inžinerinis tinkls ir susisiekimo komunikacijs kapitalinio remonto darbai, nurodyti normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Šiosios konstrukcijos, statinio fasadas ir pan.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pats įstatymo leidėjas LR CK atitinkamoje normoje nurodė, kad statinio kapitalinio remonto atveju taikomos statybs rangos sutartys, jei sutartis nenumato kitaip. Šios normos, yra teisinė prezumpcija, kuri gali būti ignoruojama esant šalių susitarimui. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į rezultatą, jo mastą bei apimtis, gali būti sudaroma paslaugs teikimo sutartis. Šis bendrsis statinio inžinerinis sistems bendrojo naudojimo elements; atliekami technologinis įrenginis ir technologinis sistems, inžinerinis tinkls ir susisiekimo komunikacijs paprastojo remonto darbai, nurodyti normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Šiamas statinio fasadas ir pan.). Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad paprastojo statinio remontui atlikti yra nereikalingas statybos leidimas, taip pat nereikalinga pripažinimo t...
Norint tinkamai įvertinti rizikos lygius statybose, būtina atsižvelgti į daugelį veiksnių, tokių kaip projekto sudėtingumas, finansiniai ištekliai, techninė įranga ir personalo kvalifikacija. Be to, svarbu nuolat stebėti ir vertinti riziką visuose projekto etapuose, kad būtų galima greitai reaguoti į pokyčius ir sumažinti galimus nuostolius.
Rizikos valdymas statybose yra nuolatinis procesas, kuris reikalauja nuolatinio dėmesio ir pastangų. Tinkamas rizikos valdymas gali padėti užtikrinti, kad projektas bus įgyvendintas laiku, neviršijant biudžeto ir atitinkant aukštus kokybės standartus.
Štai keletas pagrindinių rizikos valdymo veiksmų statybose:
- Rizikos identifikavimas: Nustatyti galimas rizikas, kurios gali turėti įtakos projekto įgyvendinimui.
- Rizikos įvertinimas: Įvertinti rizikos tikimybę ir poveikį projektui.
- Rizikos valdymas: Parengti ir įgyvendinti rizikos valdymo planą, kuris apimtų rizikos mažinimo, perkėlimo ir priėmimo strategijas.
- Rizikos stebėjimas: Nuolat stebėti riziką ir atnaujinti rizikos valdymo planą, atsižvelgiant į pokyčius projekto aplinkoje.
Tinkamas rizikos valdymas yra būtinas sėkmingam statybos projektui. Įgyvendinant efektyvias rizikos valdymo strategijas, galima sumažinti galimus nuostolius ir užtikrinti, kad projektas bus įgyvendintas laiku, neviršijant biudžeto ir atitinkant aukštus kokybės standartus.
Statybos rangos sutarties šalims tenkanti rizika objektyviai ir efektyviai pasiskirsto tik tuomet, kai riziką prisiima ta šalis, kuri gali lengviausiai ją valdyti. Dėl temos kryptingumo bei magistrinio baigiamojo darbo apimties reikalavimų darbas yra koncentruotas ne į visus, o į vieną konkretų statybos organizavimo būdą - statybų rangos būdu.
tags: #patalpu #skirstymas #pagal #rizika