Oro tarša turi didelį poveikį ne tik žmonių sveikatai, bet ir aplinkai. Nors Europoje pastaruoju metu sumažėjo daugelio į orą išmetamų teršalų kiekiai ir oro kokybė pagerėjo, oro teršalų koncentracijos vis dar yra per didelės, ypač miestuose. Tai reiškia, kad oro kokybės problema išlieka aktuali.
Didelė dalis Europos gyventojų gyvena zonose, kur nesilaikoma oro kokybės standartų. Užterštumas ozonu, azoto dioksidu ir kietosiomis dalelėmis kelia didelį pavojų sveikatai. Oro teršalai, išskirti vienoje valstybėje, gali plisti atmosfera ir pabloginti oro kokybę kitose vietovėse. Kietosios dalelės, azoto dioksidas ir pažemio ozonas dabar laikomi trimis didžiausią poveikį žmonių sveikatai darančiais teršalais.
Prasta oro kokybė sukelia rimtų ekonominių padarinių: padidėjusios medicininės išlaidos, mažesnis darbuotojų darbo našumas, žala dirvai, kultūriniams augalams, miškams, ežerams ir upėms, taip pat įtaka klimato kaitai. Sumažinus oro užterštumą būtų išgelbėta šimtai tūkstančių gyvybių.
Siekiant ilgalaikio strateginio tikslo - pasiekti tokį oro kokybės lygį, dėl kurio nesusidarytų didelis neigiamas poveikis ir pavojus žmonių sveikatai - Europos Komisija atliko Europos Sąjungos (ES) oro kokybės valdymo politikos išsamią peržiūrą. Vienas jos rezultatų yra 2016 m. gruodžio 14 d.
Oras yra būtinas gyvybei palaikyti. Be maisto žmogus gali išgyventi keliasdešimt dienų, be vandens - dieną ar porą, o be oro - tik kelias minutes. Žengdami net ir mažais žingsneliais galite prisidėti prie pastangų sumažinti oro taršą.
Kaip Galime Prisidėti Prie Oro Taršos Mažinimo?
- Mažinkite energijos vartojimą: išjunkite elektros prietaisus iš tinklo, kai jų nenaudojate, išjunkite šviesą, kai išeinate iš kambario, naudokite energiją taupančias lemputes.
- Rūšiuokite atliekas, o organines atliekas galite panaudoti kompostui.
- Būkite atsakingi naudodami šildymo įrangą: jei galite, pakeiskite senas medienos krosnis, židinius į naudojančius mažiau taršias kuro rūšis (pavyzdžiui, dujas, prisijunkite prie centralizuotų šilumos tinklų) arba įsirenkite alternatyvios energijos sistemas.
- Saulės baterijos, saulės kolektoriai, geoterminis šildymas ne tik išvaduoja nuo rūpesčio rūpintis kuru, bet ir visiškai apsaugo nuo patalpų bei aplinkos oro taršos ir galimo jos žalingo poveikio sveikatai.
- Pirkdami buitinę techniką atkreipkite dėmesį į „Energy Star“ ženklu pažymėtas prekes. Tai yra aplinkai nekenksmingi gaminiai, pasižymintys energijos vartojimo efektyvumu ir taupumu.
- Rinkitės daugkartinio naudojimo pakuotes.
- Naudokite daugkartinio naudojimo pirkinių krepšius.
- Pirmumą teikite vietoje išaugintiems produktams (pavyzdžiui, vaisiai ir daržovės), kad mažėtų krovinių gabenimo mastas.
- Dažnai naudojamiems prietaisams pirkite pakartotinai įkraunamus akumuliatorius.
Oro Kokybė Darbo Vietoje
Nors Lietuvoje nemažai kalbama apie aplinkos oro taršą, į ne mažiau svarbią sritį - oro kokybę darbo vietoje - žiūrima pro pirštus.
Kaip patalpų oro kokybė veikia jūsų sveikatą
Oro Kokybė Patalpose - Įmonių Reikalas
Patalpose darbuotojai praleidžia visą darbo dieną, dažnai net nesusimąstydami, kokią įtaką visa tai gali turėti jų sveikatai. Jei po savaitės ar mėnesio rimtesnės problemos neapsireiškė, galbūt viskas gerai? Vargu: per kelias dienas ar savaites problemas įprastai pajunta tik jautresnės sveikatos žmonės, pavyzdžiui, sergantys astma ar kitomis kvėpavimo takų ligomis. Oro taršos poveikis sveikatai įprastai pasireiškia būtent ilguoju laikotarpiu.
Tačiau pramonės įmonės Lietuvoje turi skaičiuoti ir mažinti tik į aplinką išmetamų teršalų kiekį - oro kokybė patalpų viduje yra jų pačių reikalas, patikrinimai atliekami nebent sulaukus darbuotojų skundų. Apmaudu, bet patys verslininkai didelės vertės gerinti oro kokybę patalpų viduje dar neįžvelgia.
Nauda ir Darbuotojams, ir Verslui
Toks požiūris klaidingas dėl kelių priežasčių. Pirma, oro kokybė darbo vietoje yra tokia pat svarbi, kaip ir kitos darbo sąlygos - tokio požiūrio laikomasi Vakarų šalyse. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje pramonės įmonės oro kokybės užtikrinimą išskiria kaip vieną iš savo privalumų. Tai tampa ir papildomu argumentu siekiant pritraukti darbuotojus, kurių stygius vis auga - žmonės nori dirbti saugiai ir patogiai.
Antra, oro kokybė turi tiesioginę įtaką žmonių darbingumui. Danijos technologijų universiteto tyrimas parodė, kad oro tarša žmonių darbo našumą sumažina 6-9 proc., priklausomai nuo darbo pobūdžio ir realių sąlygų.
Trečia, darbuotojų sveikata: oro tarša didina širdies ir kvėpavimo takų ligų, vėžio išsivystymo tikimybę, taip pat gali pabloginti kitas sveikatos problemas.
Išeitį Siūlo Oro Filtrai
Patalpų vėdinimas, ypač pramonės įmonėse, problemos pilnai neišsprendžia - jei aplinkos oras užterštas, vėdink nevėdinęs, teršalai niekur nedings. Pavyzdžiui, metalo plazminio pjovimo ir suvirinimo procesuose išsiskiria labai didelis kiekis kietujų kenksmingų medžiagų, kurios su dūmais patenka į darbinę aplinką. Pagrindiniai pavojai yra ypač mažos kenksmingos dalelės, kurios išsiskiria pjovimo procese. Įprastai tai yra 0,01 - 10 mikrono dydžio dalelės. Jeigu jos yra 0,1 - 5 mikrono dydžio, tai patekus į žmogaus plaučius - dalelės pasilieka visam laikui. Jų neįmanoma iškvėpuoti ar išvalyti.
Todėl svarbu pasirūpinti oro filtravimu: kokybiški oro filtrai sugeba pašalinti 99,9 proc. dulkių ir kitų dalelių. Tačiau vien įsidiegti filtrus neužtenka - juos būtina tinkamai prižiūrėti ir periodiškai keisti. Taip pat naudinga patalpose įsirengti oro kokybės tikrinimo įrangą, kuri nuolat stebi anglies dioksido, azoto dioksido, kietųjų dalelių ir kitų kenksmingų medžiagų koncentraciją ore bei įspėja šiam lygiui pakilus iki pavojingo.
Atlikę šiuos paprastus veiksmus užtikrinsite saugias darbo sąlygas savo darbuotojams, o jie jums atsilygins kokybišku darbu.
Statistikos departamento duomenimis, pramoninės prekės sudaro daugiau nei 80 proc. Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto. Manau, mūsų šalyje svarbu kalbėti apie oro taršą darbo vietoje, nes Lietuva yra pramoninė valstybė.
Patalpų Oro Taršos Šaltiniai
KTU Aplinkosaugos technologijos katedros docentės Violetos Kaunelienės teigimu, patalpose yra labai daug įvairių statybinių medžiagų, kurios daro įtaką orui patalpose. Kartais taršos šaltinis gali slypėti ten, kur visai nesitikime.
„Terpenai, kurie ir suteikia medienai būdingą malonų kvapą, mažomis dozėmis žmogui yra naudingi ir, kaip ir kitų augalų išskiriamos aromatinės medžiagos, yra naudojami aromaterapijoje, tačiau didelės koncentracijos gali būti žalingos. Dar didesnė problema yra ne patys terpenai, bet jų reakcijos su ozonu. Ne mažesnė problema yra ir lakūs organiniai junginiai (LOJ), kurie išsiskiria iš praktiškai visų statybinių medžiagų. Daugeliu atvejų tai gamyboje naudoti tirpikliai. Ypač didelėmis LOJ emisijomis pasižymi kiliminė danga, linoleumas, izoliacinė puta, medienos drožlių plokštė, PVC grindų ir sienų dangos, laminuotos grindys. Dauguma LOJ yra toksiškos, netgi vėžį sukeliančios medžiagos“, - sako V. Kaunelienė.
Docentės teigimu, statybinėse medžiagose esantys pusiau lakūs organiniai junginiai (PLOJ) - plastifikatoriai, pvz., ftalatai ir antipirenai, t.y., degumą mažinančios medžiagos, priskiriami endokrininę sistemą ardančių medžiagų grupei. PLOJ poveikis gali pasireikšti nutukimu, antro tipo diabetu, endokrininių liaukų vėžiniais susirgimais bei reprodukcinės sistemos sutrikimais.
„Pastaraisiais dešimtmečiais atsirado nauja sąvoka - sergančio namo sindromas (SNS). Tai savijautos pablogėjimas, pasireiškiantis nuovargiu, galvos skausmu, svaigimu, koncentracijos stoka, pykinimu, alerginėmis reakcijomis ir kt., susijęs su buvimu pastate. Šie simptomai išnyksta po keleto valandų išėjus ir pastato. Nuo to apsisaugoti pirmiausiai padės medžiagų pasirinkimas būstui ar jo remontui. Paprasčiausias būdas jas atskirti - atkreipti dėmesį į eko ženklinimą. Tačiau nereikia manyti, kad įsigiję mažiausias emisijų vertes turinčias medžiagas, vandens pagrindu pagamintus dažus ar lakus, galime būti užtikrinti, kad oras mūsų namuose nebus užterštas. Net ir ekologiškiausios medžiagos vis tiek išskirs tam tikrą kiekį teršalų“, - atkreipia dėmesį V. Kaunelienė.
Mokslininkės nuomone, labai svarbu naujai pastatytas ar suremontuotas patalpas gerai vėdinti, vengti jose būti. Nustatyta, kad oro užterštumas naujame name ženkliai sumažėja per pirmus 6 mėnesius, o praėjus maždaug 1,5 metų jau nelabai skiriasi nuo senesnių namų. Vėdinant patalpas svarbu įsitikinti, ar lauko oras yra pakankamai švarus.
„Vėdinti patalpas patartina anksti ryte - tuomet būna mažiausias oro užterštumas dėl transporto ar kieto kuro deginimo. Naujuose namuose, kuriuose yra įrengta priverstinė mechaninė ventiliacija, svarbu ją sureguliuoti taip, kad oro apykaita būtų pakankama, t.y., kad oro kaitos koeficientas būtų ne mažesnis kaip 0.5 karto per valandą. Tiesa, svarbu nuolat valyti dulkes, kad jos neturėtų galimybės vėl pakilti ir patekti į mūsų kvėpavimo takus. Beje, ftalatai, antiprirenai kaip tik ir kaupiasi dulkėse. Reikia nepamiršti, kad kambariniai augalai gerai valo orą nuo lakių organinių junginių. NASA net yra parengusi rekomendacijas, kokius augalus vertėtų rinktis oro valymui. Tačiau tam, kad būtų pasiektas ženklus efektas, augalų turi būti gana daug. Tuo tikslu patalpose, ypač biuruose, įrengiamos žaliosios sienos. Jas turėti savo namuose taip pat rekomenduoju“, - teigia V. Kaunelienė.
Vidaus Oro Kokybė: Rizikos ir Sprendimai
Kai kurių rizikų išvengti tiesiog neįmanoma: važiavimas automobiliu, skrydžiai lėktuvais, laisvalaikio praleidimas mieste, apsuptame teršalų. Be to, per pastaruosius kelerius metus moksliniai tyrimai rodo, kad namų ir kitų pastatų oras gali būti labiau užterštas nei didžiausiuose bei labiausiai industrializuotuose miestuose.
Pagrindinė prastos oro kokybės patalpose priežastis yra taršos šaltiniai, kurie išskiria dujas ar daleles į orą. Aukšta temperatūra ir drėgmės lygis taip pat gali padidinti tam tikrų teršalų koncentraciją. Namuose ir darbe praleidžiame daugiausia laiko, todėl vidaus oro kokybė yra itin svarbi mūsų sveikatai. Lietuvoje, ypač šaltuoju metų laiku, kai dažnai būname uždarose patalpose ir mažiau vėdiname namus, kyla rizika susidurti su prastesne oro kokybe.
Namų ore gali kauptis įvairios teršalų dalelės: dulkės, pelėsiai, lakieji organiniai junginiai (LOJ), namų valymo priemonės bei baldų ir statybinių medžiagų skleidžiamos cheminės medžiagos. Be to, nepakankamai vėdinamuose patalpuose padidėja anglies dioksido (CO2) lygis.
Išmanusis Wifi CO2, temperatūros ir drėgmės matuoklis bei Oro valytuvas CellFlow padės nustatyti taršos lygi bei išvalyti patalpų orą, taip išvengdami tokių simptomų kaip: galvos skausmai, alerginės reakcijos, kvėpavimo takų problemos, sausos akys bei oda.
Apie patalpų oro taršą pasakoja Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Aplinkos tyrimų poskyrio vedėja Irena Kavoliūnienė.
Pagrindiniai Taršos Šaltiniai Namuose ir Biuruose
Žmogus per dieną vidutiniškai įkvepia 20 tūkst. kartų, į jo plaučius patenka apie 10 tūkst. litrų oro. Nenuostabu, kad aplinka, kurioje gyvename ir dirbame, daro didelę įtaką mūsų sveikatai. Tyrimai rodo, kad didžiąją dalį laiko (apie 80-90 procentų) žmonės praleidžia patalpose. Tačiau tik pastaruoju metu į patalpų oro kokybę pradėtas kreipti didesnis dėmesys, ieškomos blogos patalpų oro kokybės priežastys.
„Nesveiko Pastato Sindromas“
Atsirado terminas „nesveiko pastato sindromas“, kai pastatuose esantys žmonės pastebi sveikatos pakitimus, susijusius su buvimu tose patalpose, tačiau jokios konkrečios ligos nenustatomos. Yra iškelta įvairių teorijų, tačiau daugeliu atveju nustatyti tikslią „nesveiko pastato“ priežastį nepavyksta.
Patalpų oro taršą lemia teršalai, patenkantys iš išorės ir teršalai, kurių šaltinis yra pačioje patalpoje.
Dulkės
Iš lauko į patalpas patenka kietosios dalelės, transporto išmetamosios dujos, ūkinės ir pramoninės veiklos bei kiti teršalai. Padidinta kietųjų dalelių koncentracija miestuose gali susidaryti dėl netinkamai prižiūrimų gatvių, ypač pavasarį ir vasarą, jei jos neplaunamos, nešluojamos ir nelaistomos. Kietosios dalelės - terminas, kuriuo apibūdinamos įvairios smulkios dalelės, esančios, pavyzdžiui, automobilių išmetamose dujose ar buitinių krosnių dūmuose. Per šalčius oro tarša lauke suintensyvėja dėl kūrenimo malkomis ar anglimi. Į aplinkos orą išmetami sieros dioksido, kietųjų dalelių teršalai.
Teršalai pastato viduje gali būti susiję su žmonių veikla: rūkymu, buityje naudojamomis įvairiomis valymo priemonėmis, gaivikliais, kvapikliais, žvakių, smilkalų deginimu, biuruose - su spausdinimo aparatais, kompiuteriais. Nustatyta, kad tabako dūmuose yra daugiau nei 400 pavojingų žmogaus sveikatai cheminių junginių. Ypač tabako dūmai kenksmingi aplinkiniams, nes 50 procentų degančios cigaretės dūmų patenka į aplinką, tuo tarpu filtras sulaiko 5-15 procentų. Pasyvus rūkantysis (žmogus esantis vienoje patalpoje su rūkančiuoju) per vieną valandą įkvepia tokį tabako dūmų kiekį, kokį įkvėptų surūkęs pusę cigaretės.
Kitas patalpų oro taršos šaltinis susijęs su patalpose naudojamomis kiliminėmis dangomis, linoleumu, medienos drožlių plokštėmis, polivinilchlorido grindų ir sienų dangomis, laminuotomis grindimis, kitomis interjero ir apdailos medžiagomis, kurios gali skleisti lakiuosius organinius junginius. Tai gali būti formaldehidas, acetonas, benzenas, etilenglikolis, metileno chloridas, perchloretilenas ir kitos lakiosios medžiagos. Nusipirkus naujus baldus patalpoje dažnai jaučiamas specifinis nemalonus formaldehido kvapas.
Įvairios buitinės paskirties daiktuose, tokiuose kaip dušo užuolaidos, vinilo apmušalai, klijai, grindų dangos, maisto pakuotės ir vyniojimo plėvelės, valymo medžiagos naudojami plastifikatoriai - ftalatai. Jie gerina plastikų lankstumą, skaidrumą ir ilgaamžiškumą, tačiau trikdo sveikatą, silpnindami imuninę sistemą, veikdami kepenis, sukeldami alergijas.
Dar viena priežastis, kodėl oras patalpoje kelia sveikatos problemų - nepakankamas patalpų vėdinimas. Ypač tai aktualu renovuotuose būstuose, kai butai tapo sandaresni, bet nesant tinkamai įrengtai mechaninei ventiliacijai, oro tarša yra padidėjusi. Daugelis šiuolaikinių naujų pastatų projektuojami taip, kad kuo mažiau oro patektų iš išorės, nes sušildyti ar atvėsinti orą, patenkantį iš lauko, yra brangu. Dažniausiai tas pats oras cirkuliuoja uždaro rato principu. Gerai, jeigu šviežio oro cirkuliacija pakankama ir jis tinkamai valomas. Kitu atveju dulkės ar kietosios dalelės, kurios į orą patenka nuo žmonių odos, plaukų, drabužių ar tiesiog nuo batų kaupiasi ore ir kenkia kartu su kitomis į aplinką išsiskiriančiomis cheminėmis medžiagomis. Netinkama ventiliacija gali būti ir padidinto anglies dioksido kiekio priežastis, ypač, jeigu patalpoje būna daugiau žmonių.
Patalpose Esančių Medžiagų Įtaka Sveikatai
Trumpą laiką veikdami žmogaus organizmą, teršalai gali dirginti akis, nosį, gerklę, apsunkinti kvėpavimą, paūminti kvėpavimo takų ligas, sukelti galvos skausmus, pykinimą, alergines reakcijas. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ilgalaikis teršalų poveikis sveikatai kur kas pavojingesnis. Ilgą laiką veikdami teršalai gali sukelti lėtines kvėpavimo takų ligas, plaučių vėžį, širdies ligas, pabloginti plaučių veiklą, gali sukelti astmą ir netgi paveikti smegenis, nervus, kepenis, inkstus.
Užterštas oras visus veikia skirtingai. Tačiau yra grupės žmonių, kurios yra ypač jautrios teršalams. Tai - vaikai, senyvi žmonės ir tie, kurie serga lėtinėmis ligomis. Ypač jautrūs užterštam orui yra vaikai. Jie ne tik turi silpniau išvystytą imuninę ir kvėpavimo sistemą, bet ir įkvepia daugiau oro vienam svorio kilogramui nei suaugę, tuo pačiu ir teršalų vienam svorio kilogramui tenka daugiau.
Kaip Atpažinti Užterštą Patalpos Orą?
Pagrindinis signalas, galintis perspėti apie tai, kad patalpų oras yra užterštas, yra kvapas. Kvapus sąmoningai suvokia smegenys ir nervų sistema, leidžianti priimti sprendimus apie aplinką. Nepageidaujami kvapai suvokiami kaip blogas oras. Tačiau egzistuoja ir daug bekvapių junginių. Apie tokių teršalų buvimą galima spręsti iš pablogėjusios savijautos, o nustatyti - tik atlikus tyrimus.
Dulkės ir Kenksmingos Medžiagos
Dulkės - tai smulkios, lengvos, organinės arba mineralinės kilmės dalelės, tvyrančios ore arba nusėdančios ant įvairių paviršių. Namuose dulkės linkusios kauptis puriuose, mikštuose paviršiuose, kilimuose, balduose, užuolaidose, drabužiuose, patalynėje, knygose ir kitur. Jos kenksmingos tuo, kad iš užteršto oro giliai įsiskverbia į plaučius, dirgina audinius, sukelia uždegimą ir blogina sveikatos būklę sergant kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis.
Mineralinės kilmės dulkėse gali būti švino, kadmio, sieros ir kitų kenksmingų cheminių medžiagų. Organinės kilmės dulkės - žiedadulkės, žmonių ir gyvūnų plaukeliai, audinių ir popieriaus pluoštai, negyvose odos ląstelės ir kitos - pavojingos tuo, kad jose veisiasi namų dulkių erkutės, daugeliui sukeliančios alerginius susirgimus, kvėpavimo sistemos sutrikimus. Nustatyta, jog 6-12 procentų gyventojų alergiški namų dulkėms.
Kitos kenksmingos medžiagos gali pasklisti ore dujų ir garų pavidalu.
Kaip Sumažinti Cheminių Medžiagų Poveikį Sveikatai?
Vienas iš paprasčiausių būdų sumažinti teršalus patalpoje - vėdinimas. Kai naudojama natūrali ventiliacija, nepakanka palikti langus visai dienai mikroventiliacijos režime. Patalpa vėdinsis daug efektyviau, jeigu bent porą kartų per dieną nors dešimt minučių langai bus atidaryti pilnai. Naudojant mechaninę ventiliaciją, svarbu užtikrinti, kad kas valandą patalpose būtų pakeičiamas oras. Patenkantis oras turi būti švarus, t.y. išvalytas nuo išorės teršalų, filtruotas.
Kitas būdas - mažinti taršos šaltinius pačioje patalpoje: rinktis vidaus darbams tinkamas apdailos medžiagas su jų kokybę patvirtinančiais sertifikatais, naudoti kuo natūralesnes valymo priemones, patalpose nerūkyti, nuolat valyti dulkes. Sveikatai palankesni tie kambariai, kuriuose nėra kilimų, užuolaidų, ilgo plauko lovų užtiesalų ar kailių ant grindų.
Gerokai sumažinti krosnių arba šildymų prietaisų sukeliamą oro taršą patalpose galima pereinant nuo tokio kietojo kuro kaip anglis arba biomasė prie, pavyzdžiui, biodujų, elektros ar saulės energijos.
Ar galima ištirti patalpų orą, ar jis užterštas kenksmingomis medžiagomis? Kaip atliekamas toks tyrimas? Patalpų orą galima ištirti laboratorijoje. Laboratorijos specialistai atvažiuoja į mėginio ėmimo vietą ir naudodami specialią įrangą (Tedlaro maišus, sugeriamuosius tirpalus ar sorbcinius vamzdelius) paima oro mėginius ir juos veža į laboratoriją tolimesniam ištyrimui. Priklausomai nuo tiriamos cheminės medžiagos, tyrimai tliekami chromatografijos, atominės absorbcijos, fotometrijos arba kitais metodais.
Patalpų Oro Taršos Šaltiniai ir Poveikis
| Šaltinis | Kenksmingos medžiagos | Poveikis sveikatai |
|---|---|---|
| Statybinės medžiagos (kiliminė danga, linoleumas, medienos drožlių plokštės, PVC dangos) | Lakūs organiniai junginiai (LOJ), formaldehidas, terpenai | Dirginimas, alergijos, vėžys, „sergančio namo sindromas“ |
| Baldai | Formaldehidas | Dirginimas, alergijos |
| Valymo priemonės, gaivikliai, kvapikliai | LOJ, ftalatai | Dirginimas, alergijos, endokrininės sistemos sutrikimai |
| Rūkymas | Tabako dūmai (daugiau nei 400 cheminių junginių) | Kvėpavimo takų ligos, vėžys, širdies ligos |
| Šildymo įranga (krosnys, židiniai) | Sieros dioksidas, kietosios dalelės | Kvėpavimo takų ligos, širdies ligos |
| Dulkės | Švinas, kadmis, sieros junginiai, alergenai | Kvėpavimo takų ligos, alergijos |