Oro tarša kenksminga ne tik žmogaus sveikatai, bet ir aplinkai. Deja, oro teršalų koncentracijos vis dar per didelės, tad oro kokybės problema išlieka. Nemaža dalis Europos gyventojų gyvena zonose, ypatingai miestuose, kur nesilaikoma oro kokybės standartų: užterštumas ozonu, azoto dioksidu ir kietosiomis dalelėmis kelia didelį pavojų sveikatai. Sumažinus oro užterštumą būtų išgelbėta šimtai tūkstančių gyvybių.
Žengdami net ir mažais žingsneliais galite prisidėti prie pastangų sumažinti oro taršą. Be maisto žmogus gali išgyventi keliasdešimt dienų, be vandens - dieną ar porą, o be oro - tik kelias minutes. Oras yra būtinas gyvybei palaikyti.
Patalpų oro kokybė reiškia oro būklę tavo namuose ar pastate. Pagal Tarptautinės energijos agentūros Vėdinimo centrą (AIVC (1)), gera patalpų oro kokybė pasižymi tuo, kad oras yra be teršalų, galinčių sukelti dirginimą, diskomfortą ar ligas.
Didžiausią laiko dalį žmonės leidžia uždarose patalpose, todėl jose esantys daiktai ir vidaus oro kokybė yra ypatingai svarbi visuomenės sveikatai bei kasdienei savijautai. Sumažėjus šviežio oro cirkuliacijai įvairios paskirties pastatuose atsiranda reiškinys, vadinamas „sergančio pastato sindromu“ (angl. sick building syndrome). „Clean Air Day“ tyrimų duomenimis, oro užterštumas patalpose yra vidutiniškai 3,5 karto didesnis nei lauke.
Patalpų oro taršos šaltiniai
Pagrindiniai Patalpų Oro Taršos Šaltiniai
Yra daug šaltinių, kurie prisideda prie oro taršos patalpose. Orą teršia daug daiktų ir produktų, kuriuos žmonės naudoja, mato ar su kuriais kontaktuoja kiekvieną dieną. Pavyzdžiui, pelėsis, tabako dūmai, namų apyvokos priemonės, dažai, klijai ir tirpikliai, asmens priežiūros ir dezinfekavimo priemonės, oro gaivikliai ir žvakės.
Kietosios Dalelės
Yra du pagrindiniai kietųjų dalelių šaltiniai ore, kuriuo mes kvėpuojame. Kai kurie atsiranda natūraliai, pvz., iš jūros purslų, iš dykumų, iš gyvosios augmenijos ar miško ir pievų gaisrų. Kai kurios dalelės yra svarbios, pavyzdžiui, žiedadulkės arba labai smulkių dulkių dalelės, ant kurių vandens garai kondensuojasi, sudarydami lietaus lašus.
Transporto priemonių srautas yra didžiausias taršos šaltinis, nes jų dyzeliniai varikliai išskiria labai daug kietųjų dalelių. Kietosios dalelės ir kiti ore pasklidę teršalai įsiskverbia į patalpas pro atidarytus langus, duris, per vėdinimo sistemos, veikiančios be aukštos klasės efektyvių filtrų. Štai kodėl mūsų patalpų oras iš tikrųjų gali būti rimčiau užterštas - iki 50 kartų daugiau nei lauko tarša, keliantis didesnę grėsmę jaunesnių, vyresnių ir chroniškai sergančių žmonių sveikatai, ypač miestuose ir vietovėse, kuriose yra didelis sunkiųjų transporto priemonių eismas.
Dalelių Dydis ir Sudėtis
Dalelių sudėtis ir dydis - labai skirtingas. Paprastai dalelės skirstomos į dvi dydžių klases: smulkios dalelės su mažesnių nei 2,5μm diametru ir stambios dalelės, kurių skersmuo didesnis nei 2,5μm. Stambiosios dalelės pagrinde susiformuoja natūraliai, o smulkios dalelės kyla dėl žmogaus veiklos. Taip atsiranda ypatingai mažos dalelės, pvz., smulkios kietosios dalelės, kurios yra mažesnės už tūkstantąją milimetro dydžio (0,1 µm).
Labiausiai paplitęs būdas išmatuoti ir aprašyti atmosferos daleles - matuoti jų svorį ir padalinti jas į dvi frakcijas - PM10 (kietųjų dalelių masė mažesnė nei 10 μm) ir PM2,5 (kietųjų dalelių masė mažesnė nei 2,5 μm). Šios frakcijos suteikia ribines oro kokybės vertes, bet yra nepakankamos apibūdinant, kas per dalelės iš tikrųjų yra, nes jos neapibūdina specifinių dalelių savybių, jų tikrojo dydžio ir/ar cheminio poveikio, o juk tai turi didžiausią reikšmę, nurodant dalelių įtaką sveikatai.
Kita problema yra tai, kad atmosferos dulkėse yra daug smulkių dalelių, kurios turi mažai arba beveik jokios masės arba tūrio. Štai kodėl papildomai prie kietųjų dalelių masės (PM10, PM 2.5) vis dažniau imama skaičiuoti dalelių skaičių. Tam reikia elektroninio dalelių skaitiklio, kuriame oras praeina pro lazerio spindulį. Kai dalelės praeina pro spindulį, dalelių skaitiklis matuoja savo atspindį.
Kitas būdas, taikomas norint išmatuoti dalelių kiekį, - naudoti skenuojantį elektroninį mikroskopą (SEM). Dalelės yra surenkamos ant specialių bandinių tolesnei analizei. Analizėje pateikiama detali informacija apie dalelių skaičius, dydžius ir formas. SEM metodu nustatomi ore esantys teršalai, tokie kaip pelėsių sporos, dulkės ir biologinės medžiagos, kurios gali kelti pavojų žmonių sveikatai namuose ir darbo vietose. Šis metodas įprastai naudojamas siekiant pagerinti patalpų oro kokybę (IAQ) mokyklose ir ligoninėse.
Atliekant tipinį matavimą, yra paimamos dalelės iš mažiausiai dviejų matavimo taškų: iš lauko oro ir už oro filtro ortakyje. Palyginant dviejų šaltinių rezultatus, tampa įmanoma išmatuoti filtro efektyvumą.
Sprendimai ir Prevencinės Priemonės
Siekiant, kad gyvenamųjų patalpų oras būtų pakankamai švarus, pasak mediko, paprasčiausias ir pakankamai efektyvus vėdinimo būdas - natūralus, kai šviežias oras į patalpas patenka pro langus, orlaides ar mikroventiliacijos ertmes.
Paprasti dalykai, kaip kiekvienas galime prisidėti prie oro taršos mažinimo: mažinkite energijos vartojimą, išjunkite elektros prietaisus iš tinklo, kai jų nenaudojate, išjunkite šviesą, kai išeinate iš kambario, naudokite energiją taupančias lemputes. Rūšiuokite atliekas, o organines atliekas galite panaudoti kompostui. Būkite atsakingai naudodami šildymo įrangą, jei galite, pakeiskite senas medienos krosnis, židinius į naudojančius mažiau taršias kuro rūšis (pavyzdžiui, dujas, prisijunkite prie centralizuotų šilumos tinklų) arba įsirenkite alternatyvios energijos sistemas.
Saulės baterijos, saulės kolektoriai, geoterminis šildymas ne tik išvaduoja nuo rūpesčio rūpintis kuru, bet ir visiškai apsaugo nuo patalpų bei aplinkos oro taršos ir galimo jos žalingo poveikio sveikatai. Pirkdami buitinę techniką atkreipkite dėmesį į „Energy Star“ ženklu pažymėtas prekes. Tai yra aplinkai nekenksmingi gaminiai, pasižymintys energijos vartojimo efektyvumu ir taupumu. Rinkitės daugkartinio naudojimo pakuotes. Naudokite daugkartinio naudojimo pirkinių krepšius. Pirmumą teikite vietoje išaugintiems produktams (pavyzdžiui, vaisiai ir daržovės), kad mažėtų krovinių gabenimo mastas. Dažnai naudojamiems prietaisams pirkite pakartotinai įkraunamus akumuliatorius.
Oro Filtrai ir Vėdinimo Sistemos
Oro filtrai yra būtini užtikrinant sveiką vidinių patalpų aplinką. Oro filtrai apsaugo žmones, procesus ir operacijas. Jie saugo pagamintus produktus ir pastato vėdinimo sistemas. Vieni oro teršalai patenka iš lauko, kiti susiformnuoja patalpose. Jie gali atsirasti gamybos procese arba iš mūsų atliekamos veiklos.
Pagrindinis vėdinimo sistemos uždavinys yra pašalinti oro teršalus, išlaikant švarų orą patalpose. Oras (ištraukiamas oras) pašalinamas iš patalpų ir jam einant per vėdinimo įrenginį (ORK) - filtruojamas, taip apsaugant ORK ir jo vidinius komponentus. Lauko oras tiekiamas į pastatą ir jam einant šildymo/vėsinimo kontūru ir įrenginiu - filtruojamas, prieš jį patiekiant į patalpas (tiekiamas oro).
Oro valytuvas naudojamas esamos vėdinimo sistemos papildymui ir siekiant dar labiau pagerinti IAQ. Gamybos vietose oro valytuvai (pakabinami ant sienos arba lubų ar stovi pavieniui) gali sumažinti energijos sąnaudas, didinti gamybos efektyvumą ir sukurti sveikesnę darbo aplinką, kurioje yra mažiau dulkių ir mažiau kenksmingų dalelių.
Siekiant užtikrinti kuo saugesnę ir sveikesnę aplinką pastatų viduje, galima naudoti specialius jutiklius, kurie leidžia patalpose stebėti temperatūrą, drėgmę, anglies dioksido (CO2) ar lakiųjų organinių junginių kiekį ir taip sumažinti užsikrėtimo virusais riziką bei pagerinti oro kokybę.
Oro valytuvas
Oro Taršos Poveikis Žmogaus Sveikatai ir Ekonomikai
Oro teršalai yra daugelio sveikatos problemų ir didelių nuostolių priežastis. Yra apskaičiuota, kad atmosferinė tarša Europoje sukelia iki 500.000 priešlaikinių mirčių kasmet. Prasta oro kokybė sukelia rimtų ekonominių padarinių, lemia padidėjusias medicinines išlaidas, mažesnį darbuotojų darbo našumą, kenkia dirvai, kultūriniams augalams, miškams, ežerams ir upėms, taip pat daro įtaką klimato kaitai.
Medikai atkreipia dėmesį, kad patalpų viduje esanti teršalų koncentracija žmonėms sukelia vis daugiau negalavimų, o jų priežastis nėra paprasta nustatyti. Šeimos gydytojas Julius Dabkus atkreipia dėmesį, kad žmogus per minutę įkvepia vidutiniškai 7-12 litrų oro, o fizinio aktyvumo metu net iki 50 litrų.
Oro Kokybės Standartai ir ES Politika
Paskutiniu metu Europoje žymiai sumažėjo daugelio į orą išmetamų teršalų kiekiai, todėl oro kokybė regione pagerėjo. Oro teršalai, išskirti vienoje valstybėje, gali plisti atmosfera ir pabloginti oro kokybę kitose vietovėse. Kietosios dalelės, azoto dioksidas ir pažemio ozonas dabar laikomi trimis didžiausią poveikį žmonių sveikatai darančiais teršalais.
Siekiama ilgalaikio strateginio tikslo - pasiekti tokį oro kokybės lygį, dėl kurio nesusidarytų didelis neigiamas poveikis ir pavojus žmonių sveikatai - Europos Komisija atliko Europos Sąjungos (toliau - ES) oro kokybės valdymo politikos išsamią peržiūrą. Vienas jos rezultatų yra 2016 m. gruodžio 14 d.