Nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pakeitimas, nustatantis papildomus draudimus ir ribojimus rūkymui daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Šie pakeitimai skirti užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kitų gyventojų patalpas. Nors ir daliai rūkančiųjų toks draudimas atrodo peržengiantis privataus gyvenimo ribas, tačiau jis vis tiek buvo priimtas ir šalies savivaldybės turėjo prisitaikyti prie naujos tvarkos.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokie apribojimai taikomi rūkymui daugiabučiuose, kaip pateikti prieštaravimą dėl rūkymo, kokia atsakomybė numatyta už taisyklių pažeidimus ir kokie saugumo reikalavimai taikomi dujų balionams.
Kada Draudžiama Rūkyti Daugiabučių Namų Balkonuose?
Pagal įstatymą, rūkyti draudžiama šiais atvejais:
- Bendrosiose patalpose - laiptinėse, koridoriuose, rūsiuose, palėpėse, virtuvėse, bendruose tualetuose.
- Buto patalpose, priklausančiose skirtingiems savininkams (pvz., bendrai voniai ar koridoriui).
- Privačiuose balkonuose, terasose ir lodžijose, jei bent vienas gyventojas pareiškia prieštaravimą.
Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigalioję pakeitimai įtvirtino papildomas ribas, kad tabako dūmai nepatektų į kitų gyventojų patalpas.
Kas Gali Pateikti Prieštaravimą?
Prieštaravimą dėl rūkymo gali pateikti:
- Buto ar patalpų savininkas.
- Gyventojas, deklaravęs gyvenamąją vietą daugiabutyje.
- Nuomininkas, kuris gyvena name, bet nėra deklaravęs gyvenamosios vietos (draudimas galios tik 6 mėnesius, jei per tą laiką deklaracija nepateikiama).
Prieštaravimas teikiamas savivaldybei elektronine forma, el. paštu ar paštu. Pavyzdžiui, Vilniuje jis siunčiamas adresu Konstitucijos pr. 3 arba el. paštu. Vilniaus savivaldybė vis papildo sąrašą daugiabučių, kuriuose tai priimta. Pasitikrinti, ar jūsų daugiabutyje nebuvo priimtas toks ribojimas, galite paspaudę ČIA.
Gavus asmens prieštaravimą, Savivaldybės administracijos direktorius įsakymu uždraudžia rūkyti daugiabučiame name. Trečia, savivaldybės administracijos direktorius įsakymu paskelbia, kad to daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, draudžiama rūkyti.
Įsakymai viešai skelbiami:
- Teisės aktų registre www.e-tar.lt
- Savivaldybės interneto svetainėje
Uždraudus rūkyti daugiabučio namo balkonuose, terasose ar lodžijose, administratoriui ar bendrijai tenka pareiga informuoti gyventojus ir pasirūpinti draudimo įgyvendinimu. Tai apima informacinių ženklų įrengimą, techninę priežiūrą bei pastato bendrosios tvarkos užtikrinimą.
Šiaulių miesto savivaldybė primena, kad rūkydamas žmogus kenkia ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikatai. Tad prieš užsidegdami cigaretę, įsivertinkite, ar tikrai nesutrikdysite kitų asmenų interesų į sveiką gyvenseną. Nerūkymo zonų paskelbimas - tai iniciatyva, skatinanti sveikesnį gyvenimo būdą ir užtikrinanti nerūkančiųjų interesus. Taip pat tai yra galimybė formuoti sveikesnes visuomenės tradicijas, keisti rūkančiųjų įpročius bei veikti kaip auklėjamoji priemonė nepilnamečiams.
Atsakomybė Už Taisyklių Nesilaikymą
Draudimo nesilaikantis asmuo atsako pagal Administracinių nusižengimų kodekso 492 straipsnį. Bauda siekia nuo 20 iki 90 eurų. Gyventojai, deklaravę gyvenamąją vietą, gali pranešti policijai ar savivaldybei apie pažeidimus, pateikdami duomenis, patvirtinančius faktą.
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 590 straipsnio 5 dalimi, asmenys gali pranešti policijai ar Savivaldybės administracijai apie draudimo rūkyti pažeidimus tik tame daugiabutyje, kuriame jie yra deklaravę gyvenamąją vietą. Kartu su skundu turi būti pateikti duomenys, patvirtinantys rūkymo daugiabučio namo balkone, terasoje, lodžijoje faktą ir aplinkybes.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad policijos ar Savivaldybės administracijos pareigūno reikalavimu buto ar patalpos savininkas arba kitų daiktinių teisių turėtojas turi šiam pareigūnui nurodyti asmens, kuris rūkė buto ar patalpos balkone, terasoje, lodžijoje, duomenis (vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą). Nenurodęs asmens, kuris rūkė buto ar patalpos balkone, terasoje, lodžijoje, duomenų, asmuo atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 492 straipsnį ir jam gali būti skirta bauda nuo 30 iki 120 eurų.
Pagal įstatymą, buto savininkas ar nuomininkas, rūkantis savo patalpose, privalo užtikrinti, kad dūmai nepatektų į kitus butus. Nepavykus to užtikrinti, gali būti taikoma atsakomybė.
Tokiu atveju, kai informaciniais ženklais, draudžiančiais rūkyti balkonuose, pažymėtame daugiabutyje vis tiek rūkoma - kyla administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 492 straipsnyje numatyta atsakomybė asmenims nesilaikantiems draudimo rūkyti.
Praktiniai Apribojimai Gyventojams
- Rūkyti leidžiama tik savo bute, tačiau privaloma užtikrinti, kad dūmai nepatektų į kaimynų patalpas.
- Rūkyti lauke, daugiabučio kieme ar šalia pastato teisės aktai nedraudžia.
- Draudimas galioja tol, kol gyventojas, pareiškęs prieštaravimą, gyvena name ir jo deklaracija galiojanti. Jei prieštaravimą pateikė nedeklaravęs nuomininkas, po 6 mėnesių draudimas automatiškai panaikinamas.
Rūkymo ribojimai jau daugelį metų padeda mažinti šio žalingo įpročio poveikį tiek patiems rūkantiesiems, tiek aplinkiniams.
Dujų Balionų Saugumas Daugiabučiuose
Nuo 2025 m. trijų ir daugiau aukštų daugiabučiuose namuose dujų balionai nebegalės būti naudojami. Tai numato Energetikos ministerijos parengtas suskystintų naftos dujų (SND) balionų, naudojamų daugiabučiuose namuose, pakeitimo 2019-2024 metais veiksmų planas. Pagal jį, SND balionai maistui gaminti trijų ir daugiau aukštų daugiabučiuose namuose turi būti pakeisti į kitą saugią energijos rūšį. Kitu atveju, gyventojams gali grėsti baudos.
Atsisakant dujų balionų naudojimo virtuvėje, gyventojai kviečiami rinktis: toliau naudoti dujas ir jungtis prie centralizuotai tiekiamų gamtinių dujų arba rinktis elektrą. Gyventams renkantis, jiems skiriama ir valstybės parama dujų sistemos ar elektros instaliacijos įrengimui, taip pat ir naujos saugesnės viryklės įsigijimui.
Remiantis Energetikos ministerijos duomenimis, tokiai paramai gyventojams šiais metais yra skiriama 3,8 mln. eurų, o parama jau pasinaudojo trys ketvirtadaliai daugiabučių, kurių gyventojai naudojosi dujų balionais. Energetikos ministerijos duomenimis, per 4 metus su valstybės parama dujų balionų atsisakė daugiau kaip 32 tūkst. butų. Parama vienam butui sieks iki 726 eurų: daugiabučių namų vidaus tinklų įrengimui ar pertvarkymui laiptinėse bei bendros paskirties patalpose - iki 242 eurų, namo butų elektros instaliacijos ar dujų sistemos pertvarkymui - iki 242 eurų, taip pat elektrinės arba dujinės viryklės įsigijimui - iki 242 eurų. Kompensuojamos ir daugiabučio namo atstovo administravimo išlaidos už darbus, susijusius su daugiabučių namų vidaus tinklų įrengimu ar pertvarkymu ir viryklių įsigijimu.
Parama skirta tik aukštesnių nei dviejų aukštų daugiabučių arba dviejų aukštų daugiabučių, kurių palėpėje (mansardoje) įrengtos gyvenamosios paskirties patalpos, gyventojams, kurie maistui ruošti naudoja SND balionus.
O sparčiai įgyvendinant šiuos pokyčius piliečiams primenama, kad nuo 2025 m. už dujų balionus daugiabučių namų gyventojai gali sulaukti ir baudų - jos siektų nuo 60 iki 140 eurų. Už pakartotinius pažeidimus baudos didės.
Be to, seimui priėmus akcizų įstatymo pokyčius, nuo kitų metų dujų balionai gyventojams brangs. Kainos turėtų augti maždaug 50 procentų.
Dujų balionų daugiabučiuose jau nebeliko Joniškio, Kelmės, Elektrėnų, Jonavos rajonų savivaldybėse. Pagal šių metų sausio 1 d. duomenis, dujų balionai tebenaudojami dar 508 daugiabučiuose, kuriuose jų naudojimo būtina atsisakyti.
Primename, kad bute sprogę dujų balionai gali atnešti didelę nelaimę.
Ekspertai teigia, kad dujos balione yra itin suspaustos ir dėl to kyla sprogimo rizika. „Suskystintų naftos dujų balione yra iki 21 kilogramų dujų, kurių slėgis yra 16 barų. Tai potencialiai didelis pavojingų faktorių derinys, nes įprastai daugiabučiuose namuose įrengiamos suskystintų arba gamtinių dujų sistemos, kuriose slėgis neviršija 0,3 barų“, - teigia Energetikos ministerija.
Pabrėžiama, kad dujų balionus naudoti daugiabučiuose yra pavojinga ir todėl, kad neretai gyventojai elgiasi neatsargiai, nepaiso teisės aktų ir saugumo reikalavimų, rizikuoja savo bei aplinkinių sveikata, saugumu.
Valstybinės energetikos inspekcijos (VEI) atstovų teigimu, daugumoje prekybos vietų parduodami techniškai tvarkingi dujų balionai, bet kai kuriais atvejais pažeidimų išvengti nepavyksta. Dėl to, pirkėjai turi atidžiai stebėti, ar ant dujų baliono yra nurodytos atlikto ir būsimo patikrinimo datos, ar balionas paženklintas patikrą atlikusios įmonės ženklu. Deja, šį faktą žino ne visi gyventojai.
Be to, piliečiai patys negali pildyti dujų balionus iš automobilinių dujų cisternų degalinėse, asmuo taip pat turi įvertinti, ar geba pats tinkamai prijungti dujų balioną prie viryklės, o dujų pardavėjas privalo perspėti dujų pirkėją, kaip jį saugiai transportuoti ir pajungti.
Vis dėlto, patiems jungti balioną nerekomenduojama, o taip pat būtina žinoti, kad jų negalima statyti rūsiuose ir tokiose patalpose, kuriose durys iš patalpos yra žemiau už žemės paviršių. Balionas turi būti toje pačioje patalpoje, kur sumontuoti ir prie jų pajungti dujiniai prietaisai.
Jeigu savo namuose pajutote stiprų dujų kvapą, būtina užsukti dujų baliono ventilį ir viryklės degiklių čiaupus, vėdinti patalpas, nedegti degtukų, nerūkyti, nejungti elektros prietaisų ir jungiklių. Nešant balioną į patalpą, ant ventilio turi būti užsukta aklė. Viryklės degikliai irgi turi būti užsukti.
Jungiant dujų balioną yra draudžiama jį tikrinti uždegus degtuką ar žiebtuvėlį. Uždegus vieną dujinės viryklės degiklį, užsukamas baliono ventilis ir įsitikinama, kad dujų tiekimas nutrauktas. Svarbu, kad degiklis degtų ryškia mėlyna liepsna. Jeigu dega raudona liepsna, tai rodo, kad tiekiama labai daug dujų. Jeigu viršuje mėlyna liepsna, o apačioje jos nematyti - per daug oro.
Dujų balionas turi būti patalpoje, esančioje aukščiau žemės. Laikant jį žemiau, dujų nuotėkio metu gali įvykti sprogimas, nes propanas ir butanas yra sunkesni už orą, todėl kaupiasi palei žemę. Turintiems automobilius su dujų įranga, patartina jų nelaikyti garažuose, kuriuose yra duobės. Nutekėjus dujoms, tokiame garaže gali įvykti sprogimas. Kai garažas įrengtas žemiau, geriausia išeitis - įrengti ventiliaciją. Be to, namuose ir garaže būtina turėti ir didesnės talpos gesintuvą, kuriuo galima užgesinti nedidelį gaisrą.
Vis dėlto, atsargumas būtinas ne tik kalbant apie dujinius balionus. Nelaimių, kurios susijusios su elektros instaliacijos gedimais, taip pat nestinga.
Dujų balionų pildymas ir priežiūra dujų bazėje Saurida
Savivaldybių Sprendimai Dėl Rūkymo Draudimų
Vilniaus savivaldybė vis papildo sąrašą daugiabučių, kuriuose tai priimta. Pastarosios atstovas Paulius Ugianskis 15min sakė, kad kol kas tokių pranešimų masiškai siuntinėti dar netenka - iš savivaldybės bendrovė gavo tik apie 10 prašymų informuoti gyventojus dėl draudimo rūkyti balkonuose, terasose ar lodžijose. Tačiau, kaip svarstė bendrovės atstovas, tai tik pradžia - kai procesas įsibėgės, tikėtina, draudimai rūkyti balkonuose gali įsigalioti daugumoje daugiabučių.
Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas sako, kad nuo Naujųjų metų savivaldybė yra gavusi apie 380 prieštaravimų dėl draudimo rūkyti ir dar apie 50 įvairių paklausimų šia tema. Administracijos direktorius Povilas Poderskis jau yra priėmęs sprendimus uždrausti rūkyti 270-yje daugiabučių. Pirmasis toks įsakymas dėl 28 daugiabučių įsigalios jau nuo 2021 m. vasario 5 d. Vėlesni draudimai kituose daugiabučiuose įsigalios vėliau. Noriu pabrėžti, kad kol draudimas neįsigaliojo, asmenys negali skųsti kitų (kaimynų) dėl draudimo pažeidimo ir rūkantieji negali būti nubausti. Svarbu tai, kad skundus galės teikti tik tame daugiabutyje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys. Pirmųjų skundų galime sulaukti nebent po vasario 5 d.
Namų administratoriai turi informuoti gyventojus apie tai, kad jų name draudžiama rūkyti, patalpindami informaciją skelbimų lentose, programėlėse, jei administratoriai tokias turi, o žmonės jas naudoja. Dar svarbu pabrėžti, kad draudimo įsigaliojimo dieną konkrečiame daugiabutyje administratorius dar turės įrengti ir rūkyti draudžiančius ženklus, tačiau, bet kokiu atveju, administracijos direktoriaus įsakymas yra norminis teisės aktas, kuris skelbiamas viešai Teisės aktų registre ir jį privaloma vykdyti nepriklausomai nuo to, ar administratorius išplatino informaciją, įrengė draudžiančius ženklus ar ne.
Ar jūsų daugiabutis yra tarp tų, kurių balkonuose negalima rūkyti, galite pasitikrinti čia.
Svarbūs Teisės Aktai
- Lietuvos Respublikos Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas, 1995 m. gruodžio 20 d. Nr. I-1143 (aktualu 19 str.)
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr.
- Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas, 2015m. birželio 25 d. Nr.XII-1869 (aktualu 492 str. 1, 2 d. ir 590 str.)
Pavyzdžiai adresų, kuriuose galioja draudimas rūkyti:
- Gardino g.
- Liškiavos g.
- Veisiejų g.
- Ateities g.
- Vilniaus al.
- T. Kosciuškos g.
- Neravų g.
- Sveikatos g.
- Druskininkų g.
- Šv. Jokūbo G.
- Vytauto g.
- Šiltnamių g.
- M. K. Čiurlionio g.
tags: #rukymo #daugiabuciuose #taisykles