Šiuolaikinis žmogus apie 90% laiko praleidžia uždarose patalpose, todėl itin svarbu užtikrinti švarų patalpų orą, nes nuo to priklauso miego kokybė, savijauta ir darbingumas.
Oro Kokybės Reikalavimai ir Higienos Normos
Mikroklimato parametrus gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpose nustato Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081.
Optimalios mikroklimato parametrų vertės, kurioms esant aplinkoje nėra neigiamo poveikio sveikatai, šaltuoju metų laikotarpiu yra:
- 18-22°C temperatūra
- 35-60 proc. santykinė oro drėgmė
- 0,05-0,15 m/s oro judėjimo greitis
Manoma, kad optimalus oro kokybės lygis yra pasiekiamas, kai į patalpas, kuriose žmogus leidžia ilgiau nei 2 valandas be pertraukos, kas valandą yra tiekiami 36m³ šviežio oro kiekvienam žmogui.
Šis higienos standartas yra pritaikytas beveik visose patalpose, išskyrus tas, kuriose reikia specialių sąlygų. Tokia oro cirkuliacija užtikrina tinkamą deguonies ir CO2 koncentraciją, nesukeliančią jokios žalos žmogaus sveikatai ar savijautai bei garantuoja oro cirkuliaciją atsižvelgiant į kitus faktorius: mikrobų, virusų bei pavojingų ir sveikatai kenkiančių medžiagų koncentraciją.
Reikėtų paminėti, kad lauko ore CO2 lygis yra apie 400 ppm. Kartais nevėdinamose patalpose, pvz. susitikimų kambariuose, mažose auditorijose CO2 koncentracija pakyla iki 3000 ppm ir daugiau.
Leistiną ribą skirtingi vėdinimo standartai (pvz. EN13779) apibrėžia tarp 1000-1200 ppm (dalelių milijone).
Tokia koncentracija nesukelia jokios žalos žmogaus sveikatai ar savijautai.
Oro Drėgmės Svarba
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos katedros doc. dr. Giedrius Šiupšinskas aiškina, kad oro drėgmės santykis namuose priklauso ir nuo pastato, kuriame žmogus gyvena, ir nuo jo paties veiksmų.
Dažniausiai kylanti drėgmė patalpose pastebima esant pernelyg dideliam patalpos (kambario) sandarumui, t.y. oras nebecirkuliuoja patalpoje.
Taip pat padidėjusia drėgme patalpoje gali skųstis tie gyventojai, kurių būstas įrengtas neseniai, nes dauguma statybinių medžiagų yra vandens pagrindo ir gali džiūti net iki kelių mėnesių.
Drėgmės lygis pakyla namuose, dėl nepakankamo šildymo, nukritus oro temperatūrai žemiau 18 laipsnių. Priežastys gali būti ir pačios paprasčiausios - ir taip pernelyg sandarioje patalpoje džiovinate skalbinius, uždengiate radiatorius, intensyviai gaminate ir neatidarote lango.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus patarėja D. Švėgždaitė pasakoja, kaip žmogų veikia per drėgnas ir per sausas oras namuose:
- Per didelis oro drėgnumas: Esant didelei oro drėgmei ir aukštai temperatūrai žmogus sunkiau atiduoda aplinkai šilumą, o esant didelei oro drėgmei ir žemai temperatūrai žmogus daugiau atiduoda šilumos aplinkai. Net esant normaliai temperatūrai ir didelei oro drėgmei sukeliamas nemalonus tvankumo pojūtis.
- Per mažas oro drėgnumas: Džiovina viršutinių kvėpavimo takų ir burnos gleivinę, mažėja jos apsauginė-barjerinė funkcija ir žmogus tampa mažiau atsparus mikroorganizmams ir virusams.
Kaip palaikyti tinkamą oro kokybę namuose?
- Jeigu jūsų namuose oras per drėgnas, dažniau juos vėdinkite.
- Jeigu jūsų namuose oras per sausas, galite pasitelkti paprastą priemonę - džiaustyti skalbinius namuose.
Santykinę oro drėgmę namuose pamatuoti skirti specialūs prietaisai, kuriuos galima rasti specializuotose namų apyvokos prekių parduotuvėse.
Vėdinimo Svarba ir Rekomendacijos
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus patarėja D. Švėgždaitė primena, kad tinkamos oro kokybės palaikymui patalpose rekomenduojamas patalpų vėdinimas.
Patalpas reikėtų vėdinti ne mažiau kaip 2-3 kartus per dieną. Kad vėdinimo metu nebūtų atvėsinamos patalpos, siūloma 10 min. plačiai atverti langus ar balkono duris arba keletui minučių padaryti patalpose skersvėjį.
Taip pat tinkamos oro kokybės palaikymui ne mažiau svarbus veiksnys yra patalpų švara.
Vėdinimo sistemos užtikrina optimalias klimato sąlygas, sukurdamos įvairaus dydžio pastatuose ir skirtingose konstrukcijose gaivią, sveiką ir patogią aplinką.
Visiškai uždaroje pastato patalpoje oras negali lengvai patekti į patalpą ir iš jos išeiti, todėl oro teršalai lieka ir kaupiasi patalpoje. Tai kambaryje gali turėti įtakos žmonių sveikatai. Ventiliacija yra būtina norint sumažinti ir pašalinti šiuos oro teršalus.
KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekanas prof. Andrius Jurelionis pabrėžia, kad oro kokybė, kurią daugelis traktuoja kaip antraeilę, tampa daug svarbesnė už šiluminį komfortą ar energijos sąnaudas.
Siekiant didesnio energinio efektyvumo, statomi vis sandaresni pastatai, todėl natūrali oro cirkuliacija sumažėja iki minimumo. Paradoksas, bet energiškai efektyvūs pastatai gali tapti nesveiki, jei neužtikrinamas tinkamas mechaninis vėdinimas.
Žinodami darbingumo nuostolius biurų pastatuose ir darbuotojų darbo užmokestį, galime lengvai įvertinti, kokius nuostolius patiriame dėl netinkamo vėdinimo.
Visuomeniniuose ir gyvenamuosiuose pastatuose tokiu kvapo sensoriumi galime laikyti ir CO2 koncentracijos rodiklį. Kadangi žmogus į aplinką išskiria tiek anglies dvideginį, tiek dar šimtus cheminių medžiagų, kurias pamatuoti yra kur kas sudėtingiau, CO2 koncentracija žmonių veiklos zonoje dažniausiai laikoma vėdinimo efektyvumo rodikliu.
Tarptautiniai standartai nurodo, kad oro kaita turi būti 10 l/s asmeniui (36 m³/h). Tačiau priklausomai nuo patalpos paskirties, užimtumo ir veiklos pobūdžio šie reikalavimai gali skirtis.
Oro Apykaitos Intensyvumas (ACH)
Oro apykaitos intensyvumas (ACH) yra pagrindinis vėdinimo sistemos našumo rodiklis.
Projektinės ACH vertės nustatomos pagal patalpos paskirtį ir užimtumą, tačiau praktikoje realios vertės dažnai 30-50 proc. nukrypsta nuo projektinių.
Reguliariai ir tinkamai neprižiūrint vėdinimo sistemų, užsiteršiant filtrams tiekiamojo oro srautas per 6 mėnesius gali sumažėti iki 60 proc. Sistemose gali pradėti kauptis mikrobiologinė tarša.
Technologiniai Sprendimai ir Oro Filtrai
Norint išvalyti gaivų įsiurbiamą orą, reikia filtravimo etapo.
Patalpų oro kokybė (IAQ) reiškia pastato arba konstrukcijos oro, kuriuo kiekvieną dieną kvėpuoja pastato gyventojai, kokybę.
Ar žinojote, kad patalpų oras, kuriuo kvėpuojame, namuose, biure arba viešbučio kambaryje iš tikrųjų gali būti daug labiau užterštas nei oras lauke?
Kuo lengvesnė ir mažesnė dalelė, tuo ilgiau ji lieka ore. Dėl savo kenksmingumo (didelė rizika dėl širdies ir kraujagyslių ligų), pastovumo ir dažnumo dalelėms, mažesnėms nei 2,5 μm (t. Y. PM2.5 ir PM1), reikia skirti daugiausia dėmesio.
Pristačius naują ISO 16890 standartą, filtrai klasifikuojami remiantis gebėjimu pašalinti tam tikras daleles pagal dalelių dydį. Be to, nurodomas vidutinis filtro efektyvumas.
HEPA filtrai filtruoja daleles itin dideliu efektyvumu ir jie privalo pašalinti bent 99,95 % kietųjų dalelių, kurių skersmuo siekia 0,3 μm!
Gera filtravimo sistema galite pašalinti labai mažas daleles iš oro srauto, bet sulaikyti virusai, bakterijos ir grybeliniai organizmai nėra sunaikinami.
Ultravioletinė šviesa sunaikina virusus, bakterijas ir grybelinius organizmus, todėl jie negali daugintis ir potencialiai sukelti ligų. Visas UV spektras gali sunaikinti mikroorganizmus, bet UV-C energija (bangų ilgis 200-280 nm) užtikrina didžiausią baktericidinį poveikį. Ligoninėse UV-C šviesa gausiai naudojama kaip dezinfekavimo ir sanitarijos priemonė. Visgi UV-C šviesa kelia pavojų žmogaus sveikatai.
Pagrindiniai oro teršalai:
- Pirminiai teršalai: Išskiriami proceso metu arba susidaro žmogaus veiklos metu, pvz., variklio išmetamosiose dujose - anglies monoksidas, arba deginant akmens anglis ir naftą - sieros dioksidas, ar aukštos temperatūros degimo procese - azoto oksidas.
- Antriniai teršalai: Susiformuoja ore vykstant cheminėms reakcijoms.
Yra du pagrindiniai kietųjų dalelių šaltiniai ore, kuriuo mes kvėpuojame. Kai kurie atsiranda natūraliai, pvz., iš jūros purslų, iš dykumų, iš gyvosios augmenijos ar miško ir pievų gaisrų. Transporto priemonių srautas yra didžiausias taršos šaltinis, nes jų dyzeliniai varikliai išskiria labai daug kietųjų dalelių.
Kietosios dalelės ir kiti ore pasklidę teršalai įsiskverbia į patalpas pro atidarytus langus, duris, per vėdinimo sistemas, veikiančias be aukštos klasės efektyvių filtrų.
Paprastai dalelės skirstomos į dvi dydžių klases: smulkios dalelės su mažesnių nei 2,5μm diametru ir stambios dalelės, kurių skersmuo didesnis nei 2,5μm.
Stambiosios dalelės pagrinde susiformuoja natūraliai, o smulkios dalelės kyla dėl žmogaus veiklos.
Oro filtrai apsaugo žmones, procesus ir operacijas. Jie saugo pagamintus produktus ir pastato vėdinimo sistemas.
Pagrindinis vėdinimo sistemos uždavinys yra pašalinti oro teršalus, išlaikant švarų orą patalpose.
Jeigu nėra filtrų arba prastos kokybės, dulkės nusės vėdinimo sistemoje. Bus paveikti visi komponentai: ventiliatoriai, šildymo ir šaldymo kaloriferiai, šilumokaitis, valdymo blokas, vožtuvai, ortakiai. Rezultate - drastiškai sumažės įrangos funkcionalumas ir efektyvumas, pvz., šilumokaitis dirbs neefektyviai, jeigu bus apsinešęs dulkėmis.
| Regionas | Standartas |
|---|---|
| Europa | EN 779 : 2012 |
| JAV ir Azija | ASHRAE 52.1 ir ASHRAE 52.2p |
| Pasaulinis | ISO 16890 (nuo 2017m.) |
Pagal higienos standartus, filtrai turi būti keičiami mažiausiai vieną kartą per metus. Esant kelių pakopų filtravimui, antros pakopos filtrai gali tarnauti ilgiau nei metus.
ŠVOK Sistemų Integracija ir Valdymas
KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekanas prof. Andrius Jurelionis akcentuoja, kad esminis veiksnys, užtikrinantis efektyvų oro kokybės valdymą, yra šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sistemų integracija.
Integruotas ŠVOK valdymas turi remtis trimis pagrindiniais komponentais: termodinamine integracija (šilumos ir drėgmės mainų procesų optimizavimu), aerodinamine integracija (oro srautų koordinavimu tarp sistemų komponentų), valdymo integracija (bendru automatizuotu sistemų valdymu).
Modernios monitoringo sistemos analizuoja jutiklių duomenis, tačiau praktikoje dažnai susiduriama su jutiklių kalibravimo problemomis, jutiklių teikiamų duomenų nukrypimu nuo tikrosios vertės ir netinkama duomenų interpretacija.
Pastatuose daugėja CO2, TVOC, PM2.5, PM10, drėgmės ir temperatūros jutiklių, tad duomenų surenkama daugiau. Vis dėlto problema ta, kad jutikliai sensta ir dreifuoja, dėl to vėdinimo sistemos optimizavimo sprendimai būna klaidingi.